Tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti savo mokymosi galias ir suprasti nuolatinio mokymosi reikšmę karjerai.


Mokinio pasiekimai

Apibūdins savo mokymosi mokytis galias, nuolatinio mokymosi reikšmę savo pažangai ir karjerai.

Aktualumas

Žmogaus mokymasis gali būti asmeninio tobulėjimo, mokymo, ugdymo ar švietimo dėmuo (Bagdonas, Bliumas, 2019, p. 190; European Commission, 2005), susijęs su metapažinimu ir mėginimu jį valdyti. Pradinės mokyklos mokiniai jau geba stebėti savo pažintinius procesus (Monkeviciene ir kt., 2020), netgi vertina vienas kitą ir renkasi draugus pagal mokymosi sėkmingumą (Žukauskienė, 2012). Tema „Kaip aš mokausi“ – skatina sąmoningai svarstyti mokymosi visą gyvenimą perspektyvą ir suprasti išsilavinimo ir mokymosi mokytis prasmę karjeros tikslų perspektyvoje.

Su tema susijusios sąvokos, teorijos, tyrimų rezultatai 

Ugdant karjerai 1–4 klasių mokinius, svarbūs trys turinio elementai: mokymosi svarba, mokymosi būdai, geresnis mokymasis. Visi jie apima mokymosi strategijų sampratą ir savivaldaus besimokančiojo formavimąsi.

Mokymosi strategijos – mokinio vykdomos operacijos, skirtos padėti įgyti, saugoti, atkurti ir naudoti informaciją; konkretūs veiksmai, kad būtų lengviau, greičiau, efektyviau ir maloniau mokytis (Wenden, 1991; Oxford, 2016). Mokymosi strategijų teigiama įtaka empiriškai pagrįsta tyrimais (pvz., Veas, Gilar, Miñano, 2016; Dumford ir kt., 2016, Augustinienė, Simonaitienė, 2020), jų taikymas ypač vertingas mažiau sėkmingiems mokiniams (Cornoldi ir kt., 2015). Mokymosi strategijos kompleksiškai sprendžia ir motyvacijos problemas (Sičiūnienė, Toleikytė, 2017), todėl siekiame mokytojus paskatinti kurti mokymosi strategijomis praturtintus pamokos ir mokymosi scenarijus, kiek įmanoma dažniau skatinti diskusiją apie atliktą užduotį, kviesti aptarti ją balsu, kad išgirstų mokinių minties eigą (Augustinienė, Simonaitienė, 2020).

Ugdant pradinių klasių mokinius karjerai, svarbu, kad jie suvoktų mokymosi visą gyvenimą svarbą ir būtinybę. Mokymasis visą gyvenimą – ugdymo principas, kuriuo grindžiamas švietimas, sudarantis sąlygas visais asmens amžiaus tarpsniais mokytis, tobulinti žinias, kompetenciją ir gebėjimus asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir (arba) su darbu susijusioje perspektyvoje (Gatautis, Gudauskas, 2008). Aptardami artimųjų ir žymių žmonių karjeras, mokiniai pastebės, kad karjeros sėkmė priklauso nuo asmeninės pažangos ir nuolatinio mokymosi, ir formuosis teigiamą mokymosi visą gyvenimą nuostatą.

Pamokos pradžioje aptariamas mokinio knygos animuotas paveikslėlis (daug išmokti pasiryžęs lapiukas Mukis, prašantis mokinių patarimų). Mokytojas kviečia mokinius pasidalyti patirtimi, ką jie daro, kad išmoktų.

Mokinių patarimai gali būti užrašomi lentoje ar dideliame lape. Prie jų galima grįžti apibendrinant pamoką.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Kodėl mokytis yra svarbu?
2) Kokie yra mokymosi būdai?
3) Kaip geriau mokytis?

1) Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl mokytis yra svarbu, pradžioje su mokiniais analizuojami paveikslėliai, vaizduojantys besimokančius įvairaus amžiaus žmones. Atkreipiamas mokinių dėmesys į tai, kad žmonės mokosi ne tik mokykloje, bet ir darbe, muziejuje, kelionėse, savarankiškai ir veikdami drauge.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Nuolatinis mokymasis“, kuria siekiama ugdyti mokinių supratimą, kad visų profesijų atstovai nuolat mokosi, ir atskleisti nuolatinio mokymosi būdų įvairovę.

Užduotis: Nuolatinis mokymasis


2) Su mokiniais aptariant, kokie yra mokymosi būdai, akcentuojama mokymosi būdų įvairovė: žmonės mokosi žiūrėdami ir klausydamiesi, tyrinėdami ir bandydami, žaisdami ir klausinėdami, skaitydami ir rašydami.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Mokymosi būdai“, kurios tikslas – atskleisti mokymosi būdų įvairovę ir parodyti, kaip pasinaudoti mokymosi būdais, siekiant geresnio mokymosi.

Užduotis: Mokymosi būdai


3) Ieškant atsakymo į klausimą, kaip geriau mokytis, aptariamos penkios mokymosi galios: atsparumas, apgalvojimas, draugiškumas, smalsumas, savarankiškumas. Mokiniai žodžiu įsivertina savo gebėjimus, vardija, kurias galias jau turi, o kurias dar reikia stiprinti.

Galima pažaisti vaidmenų žaidimas „Moku mokytis“.

Pritaikymas

Pritaikydami žinias ir supratimą apie mokymosi galias bei mokymosi būdus, mokiniai analizuoja savo ir kitų žmonių mokymosi patirtį. Galima aptarti Alberto Einšteino citatą „Neturiu jokių talentų, esu tiesiog aistringai smalsus“, klausiant mokinių, kokią mokymosi galią mini žymusis mokslininkas.

 

Refleksija

Mokiniai įvardija, ką naujo sužinojo, ko išmoko per pamoką. Naudodami mokinio knygoje pateiktą schemą, mokiniai įsivertina savo mokėjimą mokytis.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Mano mokymosi planas“, kuri apjungia mokymosi būdų įsivertinimą, mokymosi tikslų kėlimą ir mokymosi būdų pasirinkimą

Užduotis: Mano mokymosi planas

Pokalbis, mąstymas balsu, darbas grupėmis, vaidmenų žaidimas. Temą rekomenduojama integruoti į dailės, technologijų, lietuvių kalbos pamokas.

 

Užduotis – vaidmenų žaidimas „Moku mokytis“
Trukmė:
40–90 min.

Darbo eiga:

1. Pristatoma užduotis, paaiškinami vaidmenys: „Mokytojas“, „Mokinys“ ir „Laikrodininkas“ bei elgesys. Mokiniai kviečiami:

Pažaiskite grupelėmis su 3–4 bendraklasiais. Pasikeisdami pabūkite „Mokytoju“, „Mokiniu“ ir „Laikrodininku“. Iš pradžių pasiskirstykite vaidmenis.

 

„Mokytojas“ turi padaryti du veiksmus:

  • šypsosi ir pasakoja patarimą, pvz., kad svarbu būti drąsiems ir rinktis ne lengvesnes, o sunkesnes užduotis ir suklydus atkakliai pasitaisyti klaidas;
  • paskui liepia mokiniui ką nors daryti klasėje, pvz., padėti knygas tvarkingai.

„Mokinys“ padaro 3 dalykus:

  • kai „Mokytojas“ kalba, žiūri į jį ir klauso, ką sako;
  • vykdo, ką „Mokytojas“ liepia daryti klasėje, pvz., jei liepia padėti knygas, padeda;
  • nekalba, kai kalba „Mokytojas“. Ištaria: „Būkime tylūs, kai mokytoja kalba, kad girdėtume, ką sako“ ir prideda rankas prie lūpų, kaip ženklą tylėti, kad draugai ramiai klausytų „Mokytojo“.

Kai būsite „Laikrodininku“, padarykite 2 dalykus:

  • stebėkite laiką 2 minutes, kad „Mokytojas“ ir „Mokinys“ atliktų savo veiksmus;
  • po 2 minučių praneškite, kad reikia pasikeisti vaidmenimis.

Žaiskite, kol visi pabūsite „Mokytoju“, „Mokiniu“ ir „Laikrodininku“.


2. Mokiniai grupelėmis žaidžia ir vienas kitą išmoksta padrąsinti. (10–15 min.)

3. Visi kartu aptaria:

Kaip sekėsi būti susikaupusiems per žaidimą?

Kokias mokymosi galias reikėjo panaudoti? (5 min.)


4. Žaidimas kartojamas su pagalbos prašymo pratimu: mokytoja perskaito tekstą ir parodo, kaip prašytų pagalbos (žr. 2.4 priedą). (5 min.)
 

5. Mokiniai pakviečiami: Tęskite žaidimą ir išbandykite pagalbos prašymo pratimą.
 

6. Mokiniai atlieka vaidmenis „Mokytoju“, „Mokiniu“ ir „Laikrodininku“ savarankiškai grupelėmis (10–15 min.).
 

7. Visi kartu aptaria:

Kaip sekėsi būti susikaupusiems per žaidimą?
Kurią mokymosi galią pavyko sustiprinti? (5 min.)

Per visas pamokas mažų grupių ir visos klasės diskusijose aptariamos ir lyginamos kelios strategijos. Galima iliustruoti ir klasėje pakabinti piešinius su profesijomis ir jų mokymosi keliais, ugdymo įstaigomis, sudaryti profesinio kelio mokymosi žemėlapius.

  • Apibūdina 3–5 būdus, kaip mokytis sekasi geriausiai.
  • Nurodo 3 mokymosi būdus, kuriuos norėtų išmokti.
  • Įvardija mokymosi planą.
  • Pritaria, kad mokytis mėgstamo darbo yra smagu.

Kaip mokytis? | Psichologijos pamoka (3–6 kl.), kurioje pasakojama apie atmintį ir jos ypatybes: Nuoroda

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: