Aktualumas

Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje, naujų santykių su suaugusiaisiais ir vienmečiais pradžia (Poderienė, Janonytė, 2005). Vaiko savijautai mokykloje turi reikšmės ne tiek mokymo medžiaga, programos, kiek pats mokymo organizavimas, mokinio ir mokytojo tarpusavio sąveika bei santykiai, mokyklos klimatas ir jo įtaka asmenybės formavimuisi. Dažniausiai mokymosi sunkumų kyla dėl emocijų, jausmų, išgyvenimų, kurie mokinį trikdo (Barkauskaitė ir Mišeikytė, 2006). Kalbant apie kokybišką mokymąsi, šiandien būtina akcentuoti mokinių adaptacijos įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. Vaiko noras mokytis stiprėja, kai mokykloje jauku, kai jis nepavargsta ir visada būna darbingas, kai nauja mokymosi medžiaga ir patraukli mokymosi forma patenkina jo smalsumą, kai per pamokas patiria sėkmę ir džiaugsmą, o ne baimę gauti blogą pažymį ar būti pažemintam mokytojo, klasės draugų ar vyresnių mokinių. Mokiniui, tik pradėjusiam lankyti mokyklą ar peržengusiam naujos mokyklos slenkstį, būtinas emocinis komfortas ir gerų emocijų sankaupa (Barkauskaitė ir Mišeikytė, 2006).

Su tema susijusios sąvokos, teorijos

Adaptacija – individo ir aplinkos sąveikos pusiausvyra, įveikiant prieštaravimus (Jovaiša, 2007). Tai yra žmogaus prisitaikymas prie kintančių ar naujų socialinių, ekonominių gamtinių gyvenimo sąlygų. Adaptacijos metu mokinys jaučia baimę, nerimą, diskomfortą, o kaip teigia Brazdeikienė, Pilipavičius, Stasiuvienė (2004), tokia savijauta mažina intelektinės veiklos galimybes, darbingumą, iniciatyvumą, apsunkina vaiko bendravimą su kitais žmonėmis. Tai, žinoma, atsiliepti gali ir mokinio mokymosi rezultatams. Anot A. Griciūtės (1999), sunkiai adaptuodamasis mokykloje vaikas išgyvena sudėtingą situaciją ir formuojasi tam tikri emociniai sutrikimai, neigiamai veikiantys asmenybės vystymąsi, moksleivio motyvaciją, elgseną, o tai, savo ruožtu, dar labiau apsunkina tolesnį adaptacijos procesą. Skiriamos kelios adaptacijos rūšys:

Bendroji adaptacija – su fizine aplinka besiklostančių santykių sistema (Stanaitienė, Zambavičienė, 2001). Asmeninė adaptacija – asmens savęs suvokimas kaip priklausantį naujai grupei (Poderienė, Janonytė, 2006).

Anot G. Poderienės (2002), mokymosi procese svarbi yra socialinė adaptacija, nuo biologinės besiskirianti tuo, kad nepatenkinus socialinių poreikių organizmas ne žūsta, o tiesiog jo egzistavimas tampa sudėtingesnis tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams. V. Legkausko (2000) nuomone, socialinę adaptaciją galima apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą konkrečioje socialinėje aplinkoje patenkinti savo poreikius ir taip pat padėti ar bent netrukdyti tą padaryti ir aplinkiniams. Tuo tarpu kalbant apie moksleivių adaptaciją mokykloje, tai mokykla yra konkreti socialinė aplinka, o moksleivis turi netrukdydamas joje patenkinti savo poreikius adaptuotis prie socialinių sąlygų bei reikalavimų.

Socialinė aplinka – aplink žmogų esantis socialinis pasaulis – šeima, darželis, mokykla, įstaiga; visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos (Leonavičius, 1993). Kiekvienam mokiniui mokyklos bendruomenė yra ta socialinė aplinka, kurioje sudaromos sąlygos pasireikšti jo gebėjimams, interesams, poreikiams, tai aktyvina socializacijos procesą (Barkauskaitė ir Mišeikytė, 2006).

Pamokos pradžioje ant lentos gali kabėti skirtingų amžiaus tarpsnių batų siluetai. Mokytojas pamoką pradeda įeidamas į klasę nešinas dėže, pilna įvairių batų.
– Va, ką šiandien Jums atnešiau!
– Visi šie batai – skirtingi. Skirtingų spalvų, skirtingo dizaino, skirtingo dydžio. Kaip manote, ką dar iš šių batų galime pasakyti apie jų šeimininkus?
– Teisingai! Pagal batų dydį galime mėginti nuspėti jo savininko amžių.

Toliau mokytojas ima po vieną batą ir su mokiniais spėlioja, kokio amžiaus žmogus jį galėjo avėti (darželinukas, kūdikis, paauglys, močiutė...).
– Batų savininkus galima suskirstyti į tam tikras amžiaus grupes: darželinukus, pradinukus, progimnazistus, gimnazistus, studentus...
– O kuo jie vieni nuo kitų skiriasi? (patirtimi, veikla, jiems įdomiais dalykais).
– Šiandien su Jumis ir kalbėsimės apie skirtingus dalykus, dėl kurių žmonėms kyla sunkumų skirtingame amžiuje. Pabandysime išsiaiškinti, ko reikia, kad galėtume tuos sunkumus įveikti ir sėkmingai bendrauti bei veikti.
– Kaip manote, ką galvoja, veikia, kaip jaučiasi darželinukas?
– O ką apie savo veiklas galvoja ir kaip jaučiasi gimnazistai?
– O ką apie savo veiklas ir iššūkius manote Jūs, mano pirmokai (antrokai ir pan., priklausomai nuo to, su kurios klasės vaikais vyksta užsiėmimas).

Mokiniai atsakinėja į klausimus, mokinių išsakytas mintis mokytojas gali užrašyti šalia to amžiaus bato trafareto (arba ant paties bato).

Toliau mokytojas dėsto naują temą.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Gyvenimo pokyčiai ir naujos aplinkos.
2) Kokių iššūkių gali kilti, keičiant mums įprastą aplinką į naują?
3) Kaip sėkmingai priprasti prie naujos aplinkos ir veikti joje?

1) Aptardamas žmogaus gyvenime vykstančius pokyčius, mokytojas lygina žmogaus gyvenimą su medžio gyvenimu. Kalbantis su mokiniais, labai svarbu sudaryti jiems sąlygas kuo detaliau įžvelgti ir aptarti mūsų elgesyje, patirtyje ir žinojime vykstančius pokyčius. Prisimindami asmeninę patirtį, mokiniai lengviau supras vykstančius pokyčius ir to priežastingumą.

Atliekamos skaitmeninės užduotys „Kuo skiriasi aplinkos?“ ir „Aplinkos ir veiklos“.

Užduotis: Kuo skiriasi aplinkos?

Atsisiųsti darbalapį (2.9 MB )

Užduotis: Veiklos ir aplinkos

Atsisiųsti darbalapį (2.3 MB )

Su mokiniais aptariant jų įgytas patirtis, svarbu ne tik išsiaiškinti, kokias patirtis ir kuriuo metu jie įgijo, bet ypatingai svarbu priminti, kad bet kokiame amžiaus tarpsnyje šalia mūsų esančių suaugusių žmonių pagalba mums yra labai svarbi, leidžianti ne tik susipažinti su šeimos, bendruomenės tradicijomis, bet ir padedanti ruoštis savarankiškam gyvenimui. Taip pat mokiniams būtina akcentuoti, kuo mūsų įgyjama patirtis ateityje bus svarbi (tolesniam mokymuisi, darbui, savarankiškam gyvenimui ir pan.).

Vaikams primenant, kad įžengus į naują aplinką pirmiausia svarbu susipažinti, galima pažaisti žaidimą „Atrask savo vardą“. Šis žaidimas padeda prisijaukinti menkai žinomą aplinką ir užmegzti ryšį su naujais žmonėmis.

Atlikdami užduotį „Akiniai nuo saulės“ mokiniai, remdamiesi asmenine patirtimi, prisimins ir įvertins, koks svarbus yra kitų žmonių supratimas ir palaikymas adaptacijos metu (4.1 priedas).

2) Nagrinėjant klausimą Kokių iššūkių gali kilti, keičiant mums įprastą aplinką į naują?, su mokiniais aptariami adaptacijos iššūkiai: eiga, trukmė ir kylantys sunkumai.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Iššūkiai“. Atlikdami šią užduotį, mokiniai pasitikrina, kurie adaptacijos iššūkiai jiems yra lengvai įveikiami, o kuriems įveikti gali būti reikalinga mokytojų ar artimųjų pagalba. Atlikus šią užduotį, mokiniai turi suprasti, kad, esant skirtingiems iššūkiams ir skirtingam žmonių pasirengimui, vienus bauginantys dalykai kitiems gali atrodyti labai paprasti, ir atvirkščiai. Taip pat mokiniams būtina priminti, kad nesprendžiami sunkumai tik didėja, kad labai svarbu laiku kreiptis į paramą suteikti galinčius žmones.

Užduotis: Iššūkiai

Atsisiųsti darbalapį (3 MB )

Rekomenduojama atlikti užduotį „Muzikinė audra“, kurios tikslas – mokytis visiems kartu kurti ir tuo pačiu metu laikytis susitarimų. Atlikę užduotį, mokiniai išsiaiškins, kad nesilaikant sutarimų, tiek mokyklos, tiek namų aplinkoje gali kilti chaosas. Išgirdus vienam kitą, sudaromos sąlygos bendrai kūrybai ir harmonijai.

Pratimas „Aš tarp kitų“ mokiniams leidžia įsivertinti, kas jiems jau sekasi mokykloje, o kaip dar jie galėtų tobulėti. Su mokiniais svarbu aptarti, kad kiekvieno mūsų elgesio pokyčiai yra svarbūs mūsų aplinkiniams (4.2 priedas).

3) Ieškant atsakymų į klausimą Kaip sėkmingai priprasti prie naujos aplinkos ir veikti joje?, su mokiniais aptariama, kad patys sėkmingiausi prisitaikymo prie naujos aplinkos žingsniai yra tikslingi mūsų veiksmai, t. y. tinkamai susidarytas planas, kaip išgyventi naujus pokyčius.

Kartu svarbu priminti ir kitas svarbias pagalbos sau priemones: veiklą, bendravimą, kūrybiškumą ir tyrinėjimą.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Tu gali“.

Užduotis: Tu gali

Atsisiųsti darbalapį (1.6 MB )

Žaidimas „Pojūčiai“ leidžia aptarti naujų ar jau seniai kolektyve esančių mokinių pojūčius. Kaskart atrasdami ką nors naujo savo aplinkoje, kartais pamirštame, kaip toje aplinkoje jaučiasi kitas žmogus, ypač, jei jis – naujokas.

Žaisdami žaidimą „Veidrodis“, mokiniai turi puikią galimybę atspindėti vienas kito judesius. Žaidimo pabaigoje svarbu aptarti nuo skirtingų žmonių temperamentų priklausantį elgesį, išsiaiškinant, kad kiekvienoje aplinkoje visuomet atsiranda skirtingai besielgiančių žmonių. Svarbu išmokti vienam kitą gerbti ir toleruoti turimus skirtumus.

Žaidimas „Angelas“ leidžia mokiniams pajausti, kokių įvairių, įdomių ir subtilių gali būti bendravimo priemonių ir būdų.

Užsiėmimas „Kaip susidoroti su gyvenimą keičiančiais įvykiais?“ padės mokiniams suprasti, kad tinkamas veiksmų planas padeda žmonėms ne tik tinkamai atlikti savo pareigas, bet ir geriau sutarti su aplinkiniais ir valdyti įvairias stresines situacijas (4.3 priedas).

Pratimo „Dėlionė“ tikslas – sudaryti klasės mokiniams sąlygas susikurti klasės taisykles, kurios padės visiems geriau jaustis (4.4 priedas).

Užsiėmimo pabaigoje svarbu akcentuoti, kad pokyčius gyvenime išgyventi padeda draugiškas požiūris ir geri santykiai su aplinkiniais. Kad kylančias baimes visuomet įmanoma nugalėti pačiam arba su kitų pagalba.

Diskusija, skaitomos istorijos analizavimas ir perkūrimas, žaidimas, dienoraščio-knygelės kūrimas.

Žaidimas „Pojūčiai“

 

Jei turite galimybę, išeikite su vaikais penkioms minutėms pasivaikščioti mokyklos kieme. Kartu nusistatykite tikslą, kur eisite.

 

Kai pasieksite tikslą, pasiūlykite vaikams užmerkti akis ir 30 sekundžių susitelkti į savo pojūčius. Paprašykite jų pagalvoti: Ką jie girdi? Ką užuodžia? Kaip jaučiasi? Vėliau pasiūlykite atsimerkti ir prisiminti tai, ką tuo metu galvojo. Tuomet paklauskite, ką naujo jie pajuto įprastoje mokyklos erdvėje. 

Žaidimas „Veidrodis“

Tegul mokiniai susiskirsto poromis ir atsistoja vienas priešais kitą. Paaiškinkite, kad vienas jų yra asmuo, o kitas – jo veidrodinis atspindys. Kiekvieną kartą, kai asmuo juda ar keičia pozą, atspindys turi kuo tiksliau ir kuo greičiau viską atkartoti.
 

Žaidimas įdomesniu tampa tuomet, kai mokiniai nevaržomi judesius atlieka pagal savo temperamentą: vieni lėčiau, kiti greičiau.

Žaidimas „Muzikinė audra“

 

Kartu su vaikais sukurkite muzikinę audrą. Pradėkite švelniu stuksenimu į stalą, taip imituodami lengvą lašnojimą. Tuomet šiek tiek suaktyvinkite lietų pridėdami antrą pirštą. Taip po truputį stiprinkite lietaus garsą, pridėdami vis po papildomą pirštą, kol galiausiai stuksensite abiejų rankų pirštais. Vėliau galite pridėti keletą instrumentų, kurie padėtų išgauti griaustinio garsą. Tada pabandykite palaipsniui vėl pereiti prie ramaus lašnojimo ir taip keliaukite pirmyn atgal tiek kartų, kiek norėsis.

Žaidimas „Atrask savo vardą“

 

Žaidimo pradžioje visi žaidėjai laisvai juda erdvėje, siekdami užmegzti kontaktą su kuo daugiau žmonių. Žaidėjai susitikdami pasisveikina, paduoda vienas kitam ranką ir pasako savo vardą. Tuo momentu žaidėjai pasikeičia vardais, pavyzdžiui, jei žaidėjas, kurio vardas Martynas, susitiko Auksę, vadinasi, Auksė įgijo naują vardą – dabar ji tapo Martynu, o Martynas tapo Aukse.
 

Vėliau šie žaidėjai susitinka su kitais žaidimo dalyviais, perima kitų žaidėjų vardus.
 

Žaidimas tęsiasi tol, kol kiekvienas žaidėjas vėl sutinka savo tikrąjį vardą.

Šiuo atveju Martynui žaidimas baigsis tuomet, kai jis sutiks žmogų, kuris, padavęs ranką, prisistatys Martyno vardu, o Auksei, kai sutiks kitą žaidėją, kuris jai prisistatys Auksės vardu. Tuomet šie žaidėjai palieka žaidimą.

Žaidimas baigiasi tada, kai paskutiniai žaidėjai atranda savo tikruosius vardus.

Žaidimas „Angelas“

Tai tylos ir ramybės reikalaujantis žaidimas. Žaidžia mažiausiai dvi poros. Vienas žaidėjas veda kitą, kuris yra užsimerkęs. Jie nesusikabinę rankomis, o tiesiog vieno delnas padėtas ant kito ištiesto delno. Vedžiojamas žmogus turi nesusidurti su kitos poros vedžiojamuoju. Žaidėjai sustoja poromis. Vienu metu gali žaisti 5–7 poros (priklauso nuo to, kiek turite vietos).

Poroje žaidėjai susitaria, kuris bus „žmogus“, kuris bus „angelas“. „Žmogus“ užsimerkia (galima užrišti akis). „Angelas“ ištiesia delną „žmogui“, šis padeda savo delną (ne įsikabina, o padeda). „Žmogus“ pradeda judėti erdvėje, bet jis nieko nemato, „angelas“ turi saugoti, kad „žmogus“ neišeitų iš žaidimo teritorijos, neatsitrenktų į erdvėje pasitaikiusius daiktus, nesusidurtų su kitu „žmogumi“, kuris taip pat nemato, o yra saugomas kito „angelo“. „Angelas“ negali šnekėti su „žmogumi“, jo stumdyti ar kitaip aktyviai vedžioti. „Angelas“, švelniai laikydamas „žmogaus“ ranką, subtiliai „perspėja“ apie gresiančius ,,pavojus“. „Angelas“ negali nurodyti, kur šiam eiti.
 

Šiame žaidime įdomiausia, kaip „angelas“, švelniai laikydamas ranką, sugebės perspėti ir apsaugoti „žmogų“. Kai „žmogus“ nori baigti žaidimą, jis irgi subtiliai turi duoti ženklą (nekalbėdamas) „angelui“, kad šis saugiai išvestų už žaidimo ribų. Kai visi „žmonės“ išvesti, tada žaidėjai keičiasi vaidmenimis: „žmogus“ tampa „angelu“, ir atvirkščiai. Patartina, kad poroje žaidžiantys žaidėjai pabūtų ir „žmogaus“, ir „angelo“ vaidmenyse.

Mokiniai gali nupiešti paveikslėlį, atspindintį jų pirmą dieną darželyje (ir mokykloje) ir papasakoti, kokie ir kodėl jų įspūdžiai yra ryškiausi.

Mokiniai gali paklausti savo artimųjų, kaip suaugusieji prisimena jų adaptaciją darželio (mokyklos) aplinkoje: kokie, jų manymu, buvo sunkesni, o kokie lengvai įveikiami iššūkiai.

• 3–5 sakiniais papasakos, kuo skiriasi darželio ir mokyklos aplinkos.
• 3–5 sakiniais įvardys pagrindinius žingsnius, kaip sėkmingai adaptuotis ir veikti klasėje.
• Prisimins ir klasės draugams papasakos, kaip jie patys asmeniškai jautėsi adaptacijos darželio (ar mokyklos) aplinkoje metu.

Kaip palengvinti vaiko adaptaciją mokykloje? Nuoroda

Adaptacija mokykloje: Nuoroda