Aktualumas

Savęs pažinimas yra viena svarbiausių kompetencijų, padedančių atrasti sau tinkamas karjeros kryptis didžiulės karjeros galimybių įvairovės kontekste. Savęs pažinimas akcentuojamas ir kitose ugdymo (pvz., dorinio, meninio, socialinio ir gamtamokslinio) srityse, tačiau ugdymo karjerai kontekste savęs pažinimas įgauna specifinių požymių: orientuojamasi į karjerai aktualių asmenybės komponentų (asmens savybių, poreikių, pomėgių) atskleidimą, ryškinamos sąsajos tarp asmens polinkių ir karjeros veiklų.

Pradinio ugdymo etape vyksta intensyvi mokinių socialinė ir emocinė raida. Stiprėjantis selektyvus dėmesys, pasak Boydo, Bee, Johnsono (2015), padeda vaikui suprasti socialinį pasaulį, o polinkis perimti taisykles skatina vaiką mokytis arba pačiam kurti socialinio gyvenimo taisykles. Šiuo laikotarpiu sparčiai tobulėja vaiko savivoka. Jis vis tiksliau geba apibūdinti savo asmenybę, o suvokdamas savo gebėjimus stiprina savivertę.

Su tema susijusios sąvokos, teorijos, tyrimų rezultatai

Ugdant karjerai 1–4 klasės mokinius, svarbūs šie turinio elementai: kiekvieno asmens unikalumas (savitumas), savęs pažinimo būdai, asmeninės savybės, poreikiai, pomėgiai ir polinkiai. Kiti ugdymo karjerai kontekste aktualūs asmenybės komponentai (interesai, gabumai, vertybės, kompetencijos) bus aiškinami ir tyrinėjami pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse.

Visi asmenys yra išskirtiniai savo vardu, pavarde, gimimo data, vidinėmis ir išorinėmis savybėmis. Čia vartojama unikalumo sąvoka. Unikalumas – asmens savitumas, išskirtinumas, nepakartojamumas, kurį sudaro savitas kiekvienos asmenybės bruožų derinys. Nors unikalumas yra asmenybės apibrėžos dėmuo, žmogus gali sąmoningai siekti unikalumo kaip savo būties tikslo. Tuomet unikalumo siekis tampa tokiu pat svarbiu postūmiu asmenybės raidai kaip ir tapatumo, saviraiškos, prasmės siekiai (Bagdonas, Bliumas, 2019).

Aptariant savęs pažinimo būdus, svarbu suvokti, kad savęs pažinimas yra informacijos apie save rinkimo, analizės ir įsivertinimo procesas, kurio metu žmogus įgyja supratimą apie save ir apie tai, kas jį apibūdina (savybes, poreikius, pomėgius, gabumus, vertybes ir kt.). Savęs pažinimas gali būti tiek atsitiktinis, sukeltas aplinkos įvykių ar vidinių pokyčių, tiek tikslingas, reikalaujantis sąmoningų pastangų. Pastarasis apima tikslo pažinti save išsikėlimą, tinkamų būdų ir priemonių pasirinkimą, gautos informacijos apmąstymą ir įprasminimą (Valickas, Chomentauskas, 2015). Pradinių klasių mokiniai, atlikdami savęs pažinimui skirtas užduotis, tikslingai pažįsta save ir stiprina savo savimonę.

Savimonė apibūdinama kaip žmogaus žinių apie save visuma. Kaip teigia Legkauskas (2009), tai bene svarbiausias sąmoningos savireguliacijos įrankis – neverčiami išorinių aplinkybių, dažniausiai elgiamės taip, kaip mes norime, taip, kad pasiektume savo tikslus. Keičiantis tam, ką žmogus apie save galvoja, keičiasi ir jo elgesys.

Vaikas savimonę pirmiausia sieja su savo veiksmais (vaikas yra tai, ką jis daro). Pirmokai ir antrokai, atsakydami į klausimą „kas aš esu?“ vardija įvairius savo veiksmus, pvz., „aš geras vaikas, nebėgioju po klasę, darau visus darbus, padedu draugams“ (Legkauskas, 2009, p. 71). Todėl pradinių klasių mokinių tikslingas savęs pažinimas dažniausiai vyksta reflektuojant savo veiksmus tam tikrose situacijose ir įvardijant su tam tikru elgesiu siejamas savybes.

Apie 7–8 metus vaikai jau gali save apibūdinti gana tiksliai, nusako savo asmenybės savybes. Apibūdindami save jie dažnai akcentuoja, ką moka („aš gerai žaidžiu futbolą“). Palyginti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, pradinių klasių mokiniai geba įvertinti save pagal platesnę charakteristikų skalę (Navickas, Vaičiulienė, 2010), todėl svarbu supažindinti mokinius su asmenines savybes nusakančių žodžių įvairove, aptarti poreikių, polinkių ir pomėgių sampratas.

Poreikis – biologinio, materialinio, kultūrinio ar dvasinio trūkumo emocinis išgyvenimas ir siekimas jį pašalinti. Poreikis kreipia individą į objektus, būtinus jo egzistencijai. Kitokių, nebūtinų, objektų siekimą gali motyvuoti interesai, norai, pageidavimai, prestižas, mada ir kt. Todėl kartais kaip poreikiai suprantama visa tai, ką žmogus laiko esant jam reikalinga, nors ir nebūtina. Tokius poreikius tiksliau vadinti pageidavimais, norais (Jovaiša, 2007). Aptariant poreikius ir ryškinant jų sąsajas su karjeros veiklomis, svarbu parodyti, kuo noras skiriasi nuo poreikio.

Ugdymo karjerai požiūriu itin svarbu pažinti savo pomėgius ir polinkius. Šios dvi sąvokos yra glaudžiai susijusios. Polinkis – tai stiprus kartotinis noras, troškimas imtis kokio nors veiksmo, elgesio ar veiklos. Polinkis kyla iš žmogui būdingo poreikio veikti, siekio plėtoti gebėjimus, įgūdžius ir kompetencijas. Polinkis dažniausiai yra gabumų plėtotės prielaida, nors kartais polinkis ir gabumai nesutampa (Bagdonas, Bliumas, 2019). O pomėgis – ko nors pamėgimas; emociškai išgyvenamas polinkis (Jovaiša, 2007). Pradinės mokyklos amžiuje įprastai vartojama pomėgio sąvoka: mokiniai įvardija pomėgius, kai pasakoja apie savo mėgstamas veiklas. Pomėgių pažinimas teikia informacijos apie asmens kryptingumą, vyresnėse klasėse ši informacija gilinama, ryškinant karjeros interesus.

Pamokos pradžioje rekomenduojama drauge perskaityti komiksą ir paskatinti vaikus atsakyti į klausimus: „Kaip tu prisistatytum lapiukui Mukiui? Ką apie save dažniausiai sakai žmonėms, su kuriais susipažįsti?“

Galima pažaisti žaidimą „Gauk parašą“. Šis žaidimas skatina pastebėti drauge esančių žmonių skirtumus.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Kas aš esu?
2) Kaip pažįstu save?
3) Koks aš esu? Kokie mano poreikiai? Kokie mano pomėgiai?

1) Ieškant atsakymo į klausimą „Kas aš esu?“, mokiniai kviečiami pagalvoti, kokiais 3 žodžiais geriausiai galėtų apibūdinti save (prisistatyti nepažįstamam asmeniui). Savitumo suvokimui galima atlikti žaidybinę užduotį „Aš ir tu“.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Apie mane“, kuri skatina pastebėti ir įvardyti savo elgseną bendraujant su kitais.

Užduotis: Apie mane

Ši užduotis padės geriau pažinti save.

Atsisiųsti darbalapį (1.6 MB )

2) Analizuojant paveikslėlį mokinio knygoje, aptariama, kaip save pažįstame. Akcentuojama atsakymų į įvairius klausimus apie žmogų svarba. Mokiniai kviečiami atsakyti į klausimus apie save, kurie pateikiami atsitiktine tvarka (mokinys išsitraukia klausimo kortelę arba klausimas atsiveria kompiuterio ekrane). Galima pasinaudoti klausimų kortelėmis (1.1 priedas) arba skaitmeniniais ištekliais.

Pasinaudokite skaitmeniniais ištekliais

3) Į klausimus „Koks aš esu? Kokie mano poreikiai? Kokie mano pomėgiai?“ atsakoma drauge analizuojant mokinio temą ir atliekant skaitmenines užduotis.

Asmeninėms savybėms pažinti atliekama skaitmeninė užduotis „Koks aš esu?“. Ta pati užduotis gali būti atliekama naudojant mokiniams paruoštas asmeninių savybių korteles.

Užduotis: Koks aš esu

Atrinksi žodžius, kurie geriausiai apibūdina tave.

Atsisiųsti darbalapį (1.5 MB )

Poreikiams pažinti rekomenduojama taikyti pokalbio (su klase ar mažose grupėse) metodą. Aptariami mokinių įvardyti poreikiai ir jų sąsajos su žmonių profesijomis.

Pomėgiams pažinti atliekama skaitmeninė užduotis „Ką mėgstu daryti?“. Mokiniai ne tik išryškina savo pomėgius, bet ir palygina juos su kitų mokinių pomėgiais. Mokytojas taip pat gali pristatyti savo pomėgius, atlikdamas mokiniams skirtą veiklą.

Užduotis: Ką mėgstu daryti?

Sužinosi, kas tau labiausiai patinka.

Atsisiųsti darbalapį (1.5 MB )

• 3–5 sakiniais nusako savo savitumą.
• Įvardija 5 savo asmenybės savybes.
• Poreikius susieja su žmonių profesijomis.
• 5–7 sakiniais papasakoja apie savo pomėgius.

Dirbtinio intelekto pagalba kuriami žmonių portretai (atspindimos emocijos, amžius ir kt.): Nuoroda

Pateikiami klausimai, skatinantys papasakoti apie save ir taip geriau save pažinti: Nuoroda