Įgyti patinkančią ir širdžiai mielą specialybę daugumai dvyliktokų yra svarbiau, negu rinktis studijas, ateityje užtikrinsiančias materialinę gerovę. Materialinės gerovės aspektas svarbesnis tik vienam iš penkių dvyliktokų. Tuo metu specialybės patrauklumui didesnę svarbą teikia 67 proc. abiturientų. Panašias nuostatas savo atžalų atžvilgiu puoselėja ir tėvai – dviem trečdaliams jų svarbiau, kad vaikas rinktųsi patinkančias studijas.

Šiandien labai svarbu, kad jauniems žmonėms būtų sudarytos sąlygos realizuoti savo idėjas, būti išgirstiems. Jaunimo dialogas – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, jog formuojant ES jaunimo politiką būtų atsižvelgiama į jaunimo nuomonę, todėl Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, siekdama stiprinti ir užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą demokratiniuose sprendimų priėmimų procesuose, įgyvendina „Europos Sąjungos Jaunimo dialogo procesas Lietuvoje – „Jaunimo galimybės“: 7-asis proceso ciklas“ projektą.

Jeigu tau 14–29 m. ir nori savanoriauti, nepraleisk progos!

„Jeigu būdama paauglė būčiau panaudojusi tuos būdus, kuriais dabar jau dalinuosi su kitais – iš karto po mokyklos baigimo jau būčiau radusi savo kelią. O tam man reikėjo keliolikos metų,“ – sako kūno kalbos ir jaunimo karjeros konsultantė Laura Šukienė. O žurnalistė ir kūrybininkė Sandra Galdikaitė, kuri mentoriauja jauniams, besidomintiems vaizdo įrašų kūrimu bei žiniasklaida pabrėžia: „Viena yra kalbėti, klausyti teorijų, o kita yra imti ir pačiam pabandyti”. Abi su paaugliais dirbančios moterys, sako, kad vienos metodikos nėra, tačiau yra keli žemiški ir paprasti būdai. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė sprendimui leisti dar dviems Lietuvos mokykloms vykdyti tarptautinio bakalaureato programas. Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje bus vykdoma tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo programa, o Kauno Jono Jablonskio gimnazija įgyvendins tarptautinio bakalaureato diplomo programą.

Liepos 9 dieną Europos Komisija paskelbė antro bandomojo Europos universitetų iniciatyvos etapo rezultatus –  prie iniciatyvos prisijungia 24 nauji Europos universitetų aljansai. Tarp jų ir dar 2 Lietuvos aukštosios mokyklos: Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) aljansas „ATHENA“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  aljansas „Transform4Europe“.

Šiemet profesinio mokymo įstaigos duris atveria ir moksleiviams, norintiems įgyti geidžiamos profesijos žinių. Jie galės derinti mokymąsi dviejose mokyklose: savo bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje. Prašymus mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius profesinio mokymo įstaigose jau dabar gali teikti I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai.

Šiemet fiksuojamas didelis susidomėjimas profesiniu mokymu neslūgsta. Bendrajam priėmimui įpusėjus, liepos 7 d. duomenimis, norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo.

Užimtumo tarnyba, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, 2020 m. birželio 30 d. patvirtino profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui.

Praėjus pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas mėnesiui pastebimas tolesnis pedagoginių studijų populiarumas. Laikyti motyvacijos testą, reikalingą norintiems tapti būsimaisiais pedagogais, birželio pabaigoje buvo užsiregistravę net 1130 stojančiųjų, iš jų daugiau nei du trečdaliai – pirmuoju pageidavimu. Palyginimui, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.