Karjeros specialisto diena: išlipti iš ,,nieko nenorėjimo” liūno moksleiviai skatinami ne tik pasitelkiant empatiją

Tyrimų duomenimis, net 39 proc. penkiolikmečių nėra tikri, kuo nori būti ateityje. Kasdieniais jaunuolių mokytojais tampa socialiniai tinklai, bendraamžiai, bet tai labiau spąstai nei reali motyvacija. Šių metų lapkričio 12 d. Lietuvoje pirmą kartą oficialiai minint Karjeros specialisto dieną svarbu akcentuoti tai, kas daro didelę įtaką pasirinkimui, kuo būsiu ateityje, ir kuo karjeros specialisto profesija yra ypatinga. 

Statistika rodo, kad Lietuvos jaunimas būsima profesija domisi vidutiniškai, o karjeros planavimu rimčiau užsiima tik 2–3 mokinai iš 10.

„Tai problema, o kartu ir proga pažvelgti į tai, kodėl karjeros specialisto profesija yra tokia svarbi šiandieniniame švietime ir darbo pasaulyje. Tai žmonės, kurie ne tik padeda mokiniui pasirinkti profesiją, bet ir moko jį pažinti save, planuoti bei prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus“, – sako Ina Griazina, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovė.

Šiuo metu Lietuvos moksleiviams rasti atsakymus į svarbius jų ateičiai klausimus padeda daugiau kaip 500 karjeros specialistų. I. Griazina džiaugiasi, kad Lietuvoje auga tiek pasitikėjimas karjeros specialisto profesija, tiek karjeros paslaugų prieinamumas.

„Šie specialistai šiandien dirba beveik visose savivaldybėse, o profesinio orientavimo paslaugas gauna daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos mokinių. Tai rodo, kad mūsų švietimo sistema juda teisinga kryptimi“, – kalba ji.

Kad mokyklose sparčiai vystantis profesiniam orientavimui karjeros specialistai jau tvirtai įsirašė į šiandieninių profesijų sąrašą, neabejoja ir Giedrė Valaitienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė.

„Jei anksčiau žmonėms ir politikams turėdavome aiškinti, kas tas karjeros specialistas ir kodėl jis reikalingas, tai šiuo metu pas mokyklose besidarbuojančius karjeros specialistus mokiniai ateina drąsiai ir kartu ieško asmeninių savo karjeros galimybių“, – teigia G. Valaitienė.

Svajonės dūžta į darbo rinkos realybę

2023–2024 m. gausų karjeros specialistų būrį turinčioje Lietuvoje profesinio orientavimo paslaugas gavo 78,7 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir 62 proc. profesinio mokymo įstaigų mokinių.

Kita vertus, tyrimai rodo didelį atotrūkį tarp jaunuolių įgyjamo išsilavinimo, specialybių ir darbo rinkos poreikių. Tai signalizuoja, kad būtina rimtai stiprinti Lietuvos mokinių konsultavimą karjeros srityje.

„Pavyzdžiui, dabar apie 70 proc. Lietuvos jaunimo siekia aukštojo mokslo, o tik 30 proc. renkasi profesinį mokymą, nors darbo vietų struktūra rodo, kad abu keliai yra vienodai svarbūs šalies ekonomikai “, – mini I. Griazina.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2025 m. tyrimas atskleidė, kad net 58 proc. paauglių visame pasaulyje savo ateitį sieja su „tradicinėmis“ – gydytojo, teisininko, mokytojo ar IT specialisto – profesijomis.

Mokiniai renkasi siaurą profesijų ratą: 10 populiariausių profesijų tenka 50 % merginų ir 44 % vaikinų pasirinkimų. Tačiau reali darbo rinka tokių vietų pasiūlyti gali gerokai mažiau, o tai kuria atotrūkį tarp jaunų žmonių lūkesčių ir galimybių. Ši problema aktuali ir Lietuvoje.

EBPO duomenimis, tik 45 proc. mokinių 81-oje šalyje yra turėję galimybę apsilankyti realioje darbo vietoje, nors būtent tokios patirtys labiausiai padeda renkantis karjerą.

„Lietuvoje šis rodiklis kiek aukštesnis – 52 proc., tačiau siekiame, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę pasimatuoti profesiją“, – pasakoja LINEŠA atstovė I. Grazina.

Kas motyvuoja šiuolaikinį jaunuolį?

„Kai pradėjau dirbti karjeros specialistu, vieno užsiėmimo metu mokinys pasakė: „Dabar supratau, kad svajonė gali virsti planu“. Tą akimirką pajutau, kad mano darbas turi didelę prasmę: padedu mokiniams save projektuoti ir įsivaizduoti ateityje“, – įsimintiniausias karjeros akimirkas prisimena Rūtenis Latoža, Klaipėdos Vitės progimnazijos karjeros specialistas.  

R. Latoža pastebi, kad vis daugiau mokinių domisi karjera, – ypač, kai ši tema jiems pateikiama per patirtį ir žaidybinį pažinimą.

„Jauniems žmonėms svarbu ne tik būsimas darbas, bet ir gyvenimo būdas, vertybės, prasmė. Tiesa, daliai mokinių karjera atrodo tolima tema, kol jie neatranda asmeninio ryšio su ja“, – sako karjeros specialistas.

Yra ir tokių jaunuolių, kuriems niekas neįdomu, jie nieko nenori.

„Tokius mokinius dažniausiai motyvuoja asmeninis santykis – nuoširdus domėjimasis jais, jų gyvenimo patirtimis ir mažais pasiekimais. Kartais padeda netikėta veikla ar pokalbis, kuris leidžia jiems pamatyti, kad kiekvienas turi stiprybių. Svarbiausia – kantriai parodyti, kad karjera prasideda nuo savęs pažinimo, o ne nuo pasirinkimo“, – patirtimi dalijasi R. Latoža.

Sritis, į kurią būtina investuoti

Pasak I. Griazinos, lapkričio 12 d. šalyje minima Karjeros specialisto diena – gera proga atkreipti dėmesį į šios profesijos atstovų poreikius ir idėjas.

„EBPO tyrimai aiškiai patvirtina, kad karjeros ugdymas veikia, – mokiniai, kurie bent kartą dalyvavo darbo vietos pažinimo veiklose, praktikoje ar konsultavosi su karjeros specialistu, turi aiškesnius tikslus ir geresnius įsidarbinimo rezultatus. Tai didžiulis argumentas mums visiems – švietimo bendruomenei ir politikams – investuoti į karjeros paslaugų plėtrą mokyklose“, – sako LINEŠA atstovė.

Taip pat Karjeros specialisto diena – tai ir priminimas kiekvienam iš mūsų pasidomėti savo karjeros planavimu.

„Karjeros pasirinkimas – ne vienkartinis sprendimas, o kelionė, kurioje svarbu nuolat domėtis, tyrinėti ir augti. Šiandien tam padeda daugybė šaltinių – nuo pokalbių su specialistais iki tokių platformų kaip Mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema MUKIS, kur galima atrasti idėjų, patarimų ir įkvėpimo. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame pažindami save, atveria vis daugiau galimybių rytojui“, – pabrėžia I. Griazina.

LINEŠA informacija