Karjeros sėkmė šiuolaikiniame darbo pasaulyje priklauso nuo asmens turimų kompetencijų. Nors konkrečiai profesinei veiklai reikalingos žinios ir gebėjimai išlieka aktualūs, vis labiau akcentuojama bendrųjų kompetencijų būtinybė. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoje „Dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų“ (2018) teigiama, kad bendrosios kompetencijos reikalingos „kiekvieno asmens asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, įsidarbinimui, socialinei įtraukčiai, darnaus gyvenimo būdui, sėkmingam gyvenimui taikiose visuomenėse, gebėjimui gyventi rūpinantis sveikata ir aktyviam pilietiškumui“.

Ugdant karjerai 5-8 klasėse, akcentuojami laiko planavimo, streso valdymo, naudingų įpročių formavimo gebėjimai, pabrėžiama šių gebėjimų reikšmė visose karjeros srityse.

Ugdant karjerai 5–8 klasių mokinius, svarbūs trys šios temos turinio elementai: 1) laiko planavimas, 2) dėl veiklų pertekliaus kylantis stresas ir jo valdymo būdai, 3) įpročių formavimas.

Laikas– vienas svarbiausių žmogaus išteklių. Šis išteklius ypatingas tuo, kad jo negalima kaupti, taupyti ateičiai ar pristabdyti. Galima tik planuoti laiką, efektyviai jį naudoti, valdant save laiko tėkmėje (Čiarnienė, Vienažindienė, 2014). Todėl laiko planavimas – viena iš svarbiausių su karjeros sėkme siejamų bendrųjų kompetencijų.

Stresas - įvairios kilmės dirgiklių ar situacijų sukelta fizinės ir psichinės įtampos būsena. Ją sukelia staigūs poveikiai arba ilgalaikė perkrova (išgąstis, per didelis karštis ar šaltis, didelė baimė, stiprus konfliktas ir pan.). Tam tikrą įtampą išgyvena mokytojai ir mokiniai kiekvieną pamoką (Jovaiša, 2007). Pasak Jovaišos (2007), mokymo įstaigose dažnai susidaro streso situacijos (egzaminai, per didelis darbo krūvis ir pan.), ir tai gali būti pavojinga fizinei ir psichinei sveikatai. Per didelį darbo krūvį ir laiko spaudimą jaučiantiems mokiniams svarbu gebėti išlaikyti balansą tarp mokymosi ir laisvalaikio veiklų, intensyviai protiškai dirbant daryti trumpas poilsio pertraukėles.

Įpročiai – poreikiu virtę ir automatizuoti, arba gerai išmokti, veiksmai ar veikla. Įprotis susidaro kartojant veiksmą, kuris kelia pasitenkinimą. Įpročiai skirstomi į naudingus (prausimasis ryte, rankų plovimas prieš valgį, tvarkos palaikymas darbo vietoje) ir žalingus (rūkymas, keiksmažodžių vartojimas bendraujant) (Bagdonas, Bliumas, 2019). Mokiniams svarbu suprasti, kurie įpročiai jiems padeda siekti karjeros tikslų, ir žinoti, kaip juos išsiugdyti.

Su mokiniais, pasitelkus ledkalnio metaforą, aptariama karjeros sėkmė. Akcentuojama, kad dažniausiai pastebime tik visiems matomą rezultatą, neįvertindami ilgo ir daug pastangų reikalaujančio kelio to rezultato link. Mokiniai svarsto, kaip jiems sekasi planuoti laiką, laikytis planų, išlikti darbingiems ir kt.

Pokalbis, diskusija, darbas grupėmis, vaidmenų žaidimai.

Temą „Sėkmė karjeros kelyje“ galima integruoti į klasės valandėlę, dorinio ugdymo (etikos) pamokas.

Užduotis „Viena minutė“

 

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę pajusti laiko matavimo sąlyginumą.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 15 min.
 

Reikalingos priemonės: chronometras arba laikrodis, rodantis sekundes; popieriaus lapai, 3 stori flomasteriai (markeriai).
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): įprasta klasės aplinka.

 

Užduoties atlikimo eiga

I etapas „Minutė“ (iki 3 min.)
Mokytojas sako:
 

„Jūs ne kartą patyrėte, kad ko nors laukiant laikas slenka labai lėtai, o kai kur nors skubate, lėkte lekia. Tai susiję su laiko pojūčiu, kurį sąlygoja žmogaus savybės ir susiklosčiusios aplinkybės. Tikslus laiko pojūtis yra adekvataus realybės suvokimo požymis. Dabar pasitikrinsime, kokie mes būtume laikrodžiai: skubantys ar atsiliekantys“.

 

Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite, užsimerkite. Kai pasakysiu „pradedam!“, pradėkite mintyse skaičiuoti iki 60. Kai pasakysiu „stop!“, liaukitės skaičiavę ir įsidėmėkite paskutinį skaičių“.
 

Mokytojas seka laikrodį ir duoda ženklą pradėti skaičiuoti savo minutę. Kai laikrodis rodo lygiai minutę, jis sako „stop!“. Mokiniai įvardina skaičių, iki kiek spėjo suskaičiuoti mintyse. Jei suklydo ne daugiau kaip 3 sekundėmis (suskaičiavo iki 57-63), jų laiko pojūtis yra adekvatus.
 

II etapas „Darbų trukmė“ (iki 10 min.)
Mokytojas pakviečia tris mokinius ateiti prieš klasę. Kiekvienam iš jų duodamas storas flomasteris (markeris) ir pluoštas baltų lapų. Mokytojas sako:
 

„Kuriant karjeros planą svarbu tiksliai numatyti, kiek laiko reikia vienai ar kitai užduočiai atlikti. Kartais tai yra labai sudėtingas uždavinys, nes plano vykdymo metu gali iškilti nenumatytų trikdžių, pasikeitimų ir t.t. Kita vertus, žmogui sunku tiksliai numatyti laiką, būtina net ir elementarioms kasdienėms veikloms atlikti. Laiko pojūtis yra išugdomas, tiesiog reikia nuolatos sekti, stebėti, kiek kokie darbai užtrunka. Dabar mes įsitikinsime laiko suvokimo skirtingumu. Aš sakysiu darbus, o trys mokiniai, stovintys prieš jus, nesidairydami ir nesitardami kiekvienas savo lape parašys, kiek laiko reikia tam darbui atlikti. Po to parodys mums visiems, ką parašė, o mes įsitikinsime, kaip – panašiai ar skirtingai – jie suvokia laiką. Pasiruošę? Pradedam.“
 

Mokytojas vardina darbus:
 

„Apsiauti batus. Nueiti nuo čia iki sporto salės. Perskaityti vieną puslapį spausdinto teksto. Surinkti 9 skaitmenų numerį telefone. Perskaityti knygą. Užsiauginti 30 cm. Ilgio plaukus ir pan.“
 

Mokinių pateikiami skaičiai lyginami ir aptariami.

 

Kiti tos pačios užduoties variantai

Kadangi užduotis turi žaidybinių elementų, galima ją (ypač pirmą etapą) atlikti bet kokio užsiėmimo pradžioje (padeda susikaupti) arba viduryje (perkelia dėmesį, leidžia pailsėti).

 

Antrąjį užduoties etapą rekomenduojama modifikuoti: vertinti ne laiką, o kitus išteklius, pavyzdžiui finansinius (mokiniai įvardina, kiek pinigų reikia vieno žmogaus dienos išlaidoms, gimtadienio organizavimui, mašinos išlaikymui ir t.t.).

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kaip adekvačiai mokiniai suvokia laiką ir kitus išteklius. Pastebėjęs ypač ryškų atitrūkimą nuo realybės, gali daugiau dėmesio skirti laiko pojūčio lavinimui.

 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant mokinių konstruktyvų aktyvumą atliekant užduotį.

 

Aptarimas (2 min.). Kartu su mokiniais atsakoma į klausimus:

• Kaip įvertintumėte patirtus pojūčius?
• Ką naujo apie save sužinojote?
• Kokiose profesijose ir kodėl teisingas laiko pojūtis yra labai svarbus?
• Kaip profesinėje veikloje mums praverčia teisingas laiko planavimas?

Laiko planavimo, įpročių formavimo, streso valdymo gebėjimų ugdymui ir šių gebėjimų sąsajai su karjera itin palankios yra neformalaus ugdymo aplinkos.

• Apibūdina karjeros sėkmės sampratą.
• Paaiškina, kaip laiko planavimo ir streso valdymo gebėjimai susijęs su karjeros sėkme.
• Paaiškina 5-6 laiko planavimo principus.
• Geba savarankiškai suplanuoti savo savaitę.
• Analizuoja įpročius jų naudingumo karjerai aspektu.

Mobili programėlė „Pauzė“. Ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų: Nuoroda

Trijų žingsnių kvėpavimo pauzė (Dr. Julius Neverauskas):