Darbo rinka nuolat kinta. Veiklos pokyčius darbo pasaulyje skatina globalizacija bei informacinės visuomenės tobulėjimas. Globalizacijos sąlygomis geografiniai atstumai tampa nebesvarbūs. Pavyzdžiui, dirbdami Lietuvoje jūs galite būti kokios nors užsienio šalies įmonės darbuotojas. O neišeidami iš namų, tik naudodamiesi informacinėmis technologijomis, galite pažinti įvairias kultūras, žinoti šios dienos naujienas iš tolimiausių pasaulio kampelių.

Globalizacija kaip reiškinys nėra naujiena, tačiau dabartinis darbo pasaulis pasižymi šiais išskirtiniais bruožais:

Globalizacija, kaip ir kiekvienas procesas, negali būti vertinama vienareikšmiškai: egzistuoja ir teigiami, ir neigiami jos padariniai.

Atsinaujinančioji energetika.
Ekonomikos pokyčiai, besaikio išteklių naudojimo padariniai skatina įmonių socialinę atsakomybę. Mokslininkai pabrėžia, kad gamyba ir verslas turi atsižvelgti į planetos poreikius (gamtosaugą, išteklių tausojimą, atliekų rūšiavimą). Todėl tvarumo ir žaliosios energetikos populiarumas, ekologinės tendencijos šiuo metu yra labai svarbios. Daugelis įmonių ir organizacijų įsipareigoja skatinti tvarų vystymąsi, mažinti savo neigiamą poveikį aplinkai, o tai reiškia, kad darbo rinkoje didėja poreikis darbuotojų, kurie geba dirbti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vykdyti ekologiškas statybas, auginti ir gaminti ekologiškus maisto produktus ir pan. Žaliosios energijos skatinimas mažina iškastinio kuro panaudojimą. Tad darbo rinkoje paklausiais tampa darbuotojai, turintys žinių ir įgūdžių, susijusių su atsinaujinančių energijos šaltinių projektavimu, įrengimu ir priežiūra: atsinaujinančių energijos šaltinių inžinieriai, tvarumo vadybininkai, aplinkosaugininkai ir pan.

Žmogaus gerovė. Vis daugiau dėmesio darbo rinkoje skiriama ir žmonių lygybei, lanksčiam darbo grafikui, diskriminacijos šalinimui, priverstinio darbo draudimui, kovai su vaikų išnaudojimu, viršvalandžiais ir t. t., tad pati darbo rinka ir sparčiai besikeičianti visuomenė diktuoja poreikį kuo greičiau išsivaduoti iš vyraujančių stereotipų. Dėl to auga psichologų, personalo, viešojo sektoriaus ir kt. darbuotojų poreikis.

Migracija – žmonių judėjimas iš vienos šalies į kitą gyventi ir dirbti. Egzistuoja dvi migracijos galimybės: išvykti dirbti nekvalifikuoto darbo (taip sumenkinant savo turimas žinias ir prarandant gebėjimus) arba išvykti dirbti ir tobulinti savo gebėjimus pasirinktoje karjeros srityje. Darbo užsienyje patirtis gali tapti puikia karjeros galimybe, jei atsakingai planuojama ją pritaikyti karjeros kelyje (savo šalyje arba užsienyje).

Naujosios technologijos, automatizacija. Technologijų pažanga kartu su kintančia produktų ir paslaugų paklausa ne tik keičia darbo veiklas, bet ir lemia naujų profesijų atsiradimą. Technologijų plėtra daugelį įmonių skatina automatizuoti darbo procesus, tad tam tikros profesijos išnyksta.

Dirbtinis intelektas tampa vis svarbesnis darbo pasaulyje. Jis jau naudojamas įvairiose srityse, įskaitant finansų sektorių, mediciną, transportą, gamybos pramonę ir kitas sritis. Tai irgi kuria naujas darbo vietas ir iš būsimų darbuotojų reikalauja naujų darbo įgūdžių bei kompetencijų.

Robotizacija. Robotai vis labiau ir labiau integruojami į mūsų kasdienybę. Jie dažniausiai naudojami žemės ūkyje, gyvulininkystėje, pakavimo, maisto pramonėje, automobilių gamyboje, kitose pramonės šakose, sveikatos apsaugos srityje (chirurgijoje, atliekant terapines procedūras, diagnozuojant ligas, prižiūrint žmones ir t. t.), ten, kur reikalingas tikslus ir pasikartojantis darbas. Tai leidžia sumažinti žmonių išteklius, padidinti darbo efektyvumą, atlikti monotonišką darbą greičiau ir kokybiškiau, sumažina klaidų tikimybę. Su robotais susiduriame ir savo buityje: jie padeda atlikti namų ruošos darbus arba kurti malonias pramogas. Tad tam tikrose srityse ateityje žmogui bus sunku konkuruoti su robotais, nes robotai niekada neserga, jiems nereikia atostogų, dažniausiai dirba be gedimų, yra greitesni, tikslūs, gali atlikti sudėtingus darbus, pakelti sunkius svorius, dirbti kenksmingomis sąlygomis, užterštoje ir pavojingoje aplinkoje.

Senėjanti visuomenė lemia darbo jėgos sudėties darbo rinkoje pokyčius. Daugelis šalių susiduria su gyventojų mažėjimo problema, o tai sukelia darbo jėgos tygių, augina slaugytojų, socialinių programų, socialinės paramos, pensijų poreikį. Anksčiau ar vėliau darbdaviai turės prisitaikyti dirbti ir su vyresniais žmonėmis.

Šios tendencijos – tai tik kelios iš daugelio, kurios keičia darbo pasaulį ir kurios turės didelę įtaką darbo jėgos poreikiams ateityje. Rinkos dalyviams reikės įprasti nuolat mokytis, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių.

Užduotis: Po dvidešimties metų

Atsisiųsti darbalapį (2.2 MB )

Užduotis: 5 istorijos

Atsisiųsti darbalapį (750.8 KB )

Pasaulyje egzistuojanti darbų įvairovė gali būti klasifikuojama pagal skirtingus kriterijus. Šie kriterijai leidžia suskirstyti darbus pagal jų svarbą, šiems darbams reikalingą kvalifikaciją, mokamą atlyginimą ir pan.

Pateikiame keletą galimų darbų klasifikacijų:

Pagal atliekamą funkciją.
Administraciniai, techniniai, finansiniai, pardavimo, rinkodaros, kūrybiniai darbai ir kt.

Pagal darbų atsakomybę (darbai, kurie reikalauja daugiau arba mažiau atsakomybės už kitų žmonių gerovę).
Vadovas, specialistas, aptarnaujantis personalas.

Pagal profesiją.
Medicinos specialistai: gydytojai, slaugytojai ir kt.
Inžinieriai: elektros, mechanikos, chemijos, statybos inžinieriai ir kt.
Finansų specialistai: buhalteriai, finansininkai, bankininkai ir kt.
Edukatoriai: mokytojai, dėstytojai, treneriai ir kt.

Pagal darbų atlikimo pobūdį (kokius turimus resursus naudoja).
Fiziniai, intelektualūs, reikalaujantys rankų miklumo ir t. t.

Pagal darbo trukmę.
Ilgalaikiai, sezoniniai, projektiniai ir kt. darbai.

Pagal darbo užmokesčio dydį.
Aukšto, vidutinio, žemo užmokesčio darbai.

Pagal veiklą (darbai gali būti suskirstyti pagal tai, kokia veikla dominuoja norint juos atlikti).
Rašymo, skaitymo, kalbėjimo, klausymo, programavimo ir t. t.

Pagal veiklos sritį (kokioje srityje tam tikri darbai atliekami).
Medicinos, teisės, inžinerijos, menų, edukacijos, užsienio kalbų studijų ir pan.

Pagal tikslą (ką atliekamu darbu norime pasiekti).
Užsidirbti pinigų, išspręsti socialines ar psichologines problemas, vykdyti teisinius procesus ir pan.

Pagal darbų atlikimo vietą (kur darbai yra atliekami).
Darbas lauke, biure, namuose, gamykloje, koncertų salėse, Lietuvoje, užsienyje ir pan.

Pagal darbų organizavimą (pagal norimą atsiskaitomybę).
Savarankiškas, samdomas, komandinis darbas ir t. t.

Pagal darbų sudėtingumą (pagal tai, kokių specifinių žinių, įgūdžių ir patirties darbas reikalauja).
Inžineriniai, medicininiai, strateginiai, prietaisų valdymo, specialiųjų pajėgų, karybos, policijos ir pan. darbai.

Pagal ūkio sektorių (darbai, kurie parodo kurioje ekonomikos srityje dirbame).
Žemės ūkis, pramonė, finansai ir kt.

Darbų įvairovė yra didelė ir daugialypė. Priklausomai nuo individualių žmogaus, kiekvieno verslo (organizacijos) poreikių ir vykdomų veiklų specifikos, gali būti naudojamos skirtingos ir jiems tinkamos darbų klasifikavimo sistemos.

Darbų klasifikavimo sistemos žmonėms leidžia geriau suprasti darbo rinkos, profesijų ir darbų reikalavimus bei pobūdį, o tai naudinga tiek darbdaviams, siekiantiems pritraukti tinkamus kandidatus, tiek darbuotojams, norintiems geriau suprasti savo profesijos reikalavimus ir galimybes. Darbų klasifikavimo sistemos padeda nustatyti tam tikrus kriterijus (funkcijas, atlygį, darbo vietą, veiklos pobūdį ir pan.), kurie yra būtini, norint pasirinktoje srityje veikti greitai ir kokybiškai. Jos leidžia geriau suprasti, kokių įgūdžių ir kompetencijų reikia tam tikram darbui, taip pat padeda identifikuoti asmenines silpnybes ir stiprybes bei galimas profesinio tobulėjimo kryptis.

Darbų klasifikavimas padeda geriau suprasti ir darbo rinkos pokyčius, tokius, kaip tam tikrų profesijų paklausą arba dėl technologinių pokyčių tam tikruose darbuose reikalaujamų naujų įgūdžių. O tai leidžia žmonėms geriau planuoti savo karjerą ir pasiruošti ateities iššūkiams.

Galiausiai, darbų klasifikavimo sistemos gali padėti užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį, nes darbų klasifikavimo sistemos leidžia darbo užmokestį susieti su darbo reikalavimais. Tai padeda užtikrinti sąžiningą atlyginimą visiems darbuotojams, nepaisant jų kilmės ar lyties.

Užduotis: Darbo kriterijai

Atsisiųsti darbalapį (601.6 KB )

Darbas – viena pagrindinių žmogaus veiklų, turinti daugybę fiziologinių, psichologinių ir socialinių aspektų.

Fizinė darbo aplinka apima erdvę, kurioje mes dirbame, įskaitant patalpas, baldus, tokias sąlygas kaip oro temperatūrą, drėgmę, triukšmą, apšvietimą, oro kokybę ir pan. Darbo aplinka turi būti saugi, patogi ir atitinkanti higienos normas. Dėl nekokybiškų darbo sąlygų darbuotojai gali patirti fizinių sužeidimų, įtampą, stresą ir kitų sveikatos sutrikimų. Tinkamos fizinės aplinkos sąlygos padeda žmogui išlaikyti produktyvumą, palaiko jo darbo kokybę ir tinkamą nuotaiką.

Psichologinė darbo aplinka susijusi su darbuotojo emocine būsena darbe. Ji apima darbe esančius darbo reikalavimus, darbo procesus, organizacijos struktūrą, vadovų elgesį ir daug kitų veiksnių. Psichologiškai neigiamos darbo sąlygos darbuotojams gali sukelti stresą, nuovargį, depresiją ar kitas psichologines problemas.

Socialinė darbo aplinka susijusi su darbo vietos kultūra, santykiais tarp kolegų, tarp vadovų ir darbuotojų, darbo vietos reikalavimais ir kt. Socialinės darbo aplinkos problemos gali būti susijusios su darbuotojų teisių pažeidimu, diskriminacija, mobingu, darbuotojų konfliktais ir kt.

Darbo aplinkos ypatumai turi didelę įtaką darbuotojų gerovei, sveikatai ir produktyvumui. Todėl labai svarbu, kad darbdaviai atsižvelgtų į šias aplinkybes ir kurtų tokias darbo sąlygas, kurios būtų geriausiai pritaikytos prie darbuotojų poreikių ir gebėjimų, kad būtų galima išlaikyti gerus santykius su kitais ir palaikyti gerą savijautą bei sveikatą.

Užduotis: Darbo aplinkos svarstyklės

Atsisiųsti darbalapį (578.3 KB )