Sąvokos

Raktažodžių blokas


Pagrindinė mintis

 

Aktyviai tyrinėti karjeros galimybes galima tik įvardijus, kokiam tikslui reikalinga karjeros informacija, pasirinkus šaltinius ir įvertinus jų kokybę. Ne mažiau svarbu išsaugoti ir nuolat atnaujinti informaciją apie savęs pažinimą ir tobulinimąsi, užimtumo sritis, darbus, profesijas, mokymosi formas ir kryptis, visų tipų mokymosi įstaigas, įsidarbinimo galimybes.


Įvadas

Ikigai! Kas tai? Tai japoniška frazė, kuri reiškia „priežastis būti“, ilgo ir laimingo gyvenimo filosofija.

Ikigai yra tai, ko dauguma žmonių ieško savo gyvenime. Visiškai jį įgyti sunku, nes reikia suderinti tai, ką mėgstame ir gebame, su tuo, ko reikia pasauliui, ir tuo, už ką mums gali būti mokamas atlyginimas.

Šiai darnai pasiekti informacijos paieškos ir valdymo gebėjimai ypač svarbūs.

Pagrindinė dalis

Pirminė duomenų bazė, autentiškas objektas, vieta, daiktas ar asmuo, iš kurio surenkame faktus, detales, nuomones, – visi šie skirtingi šaltiniai, tarsi dėlionės detalės, gali virsti ryškiu mūsų karjeros paveikslu. Kuo tiksliau ir daugiau duomenų sudėliosime, tuo ryškiau įsivaizduosime ateitį.

Informaciją apie save, studijas ar profesijas, darbus mums teikia visa aplinka. Ir patys galime profesinio smalsumo vedami labai rimtai nusiteikti ir suplanuoti paiešką. Skiriami šeši informacijos paieškos etapai.

Pirma, nustatomas informacijos poreikis, išsiaiškinama, kokios tiksliai informacijos trūksta.

Antra, planuojama informacijos paieška, atrenkami pagrindiniai žodžiai.

Trečia, vykdoma informacijos paieška: internete, duomenų bazėse, bibliotekoje suformuluojamos užklausos informacijai rasti. Peržiūrimi gauti šaltiniai, analizuojama, ar informacijos paieškos rezultatas tenkina ieškovą.

Ketvirta, tikslinama ir koreguojama informacijos paieška, informacijos paieškos laukas susiaurinamas arba praplečiamas, priklausomai nuo ieškovo poreikių. Informacijos paieškos koregavimas leidžia pasiekti netikėtų rezultatų.

Penkta, analizuojami, vertinami, atrenkami ir rūšiuojami informacijos paieškos rezultatai. Rezultatų analizė ir sisteminimas suteikia progą gauti optimalius paieškos rezultatus, juos išskirti.

Šešta, naudingi, tinkami informacijos šaltiniai išsaugomi taip, kad, kitą kartą prireikus šių rezultatų, juos būtų lengva rasti ir aktyvuoti.

Svarbu atidžiai derinti įvairius šaltinius, o jų duomenis sujungti ir išsaugoti užrašuose, dienoraščio įrašuose, piešiniuose, nuotraukose, kompetencijų aplankuose.

Kad sukaupti duomenys išliktų prasmingi, juos grupuojame, skirstome ir jungiame pagal temas, pavyzdžiui, studijų ir profesinio mokymosi galimybės, programos, priėmimo taisyklės ir terminai.


Skaitymo užrašai, santraukos, citatų rinkiniai, grafinės tvarkyklės (lentelės ar schemos) – tai patogios formos informacijai tvarkyti, svarbiems dalykams išskirti.

Skaitymo užrašuose ir santraukose sutrumpintai, savo žodžiais perfrazuojame pagrindines teksto mintis, pagrindžiame jas pavyzdžiais. Svarbu nuosekliai ir tinkamai žymėti, iš kur paimta informacija, tinkamai aprašyti šaltinį.


Mokymosi dienoraštis – tai mokymuisi naudingas ir labai paveikus, asmeniškas būdas informacijai sisteminti, apmąstyti ir saugoti.


Kompetencijų aplankas – tai asmens žinias, gebėjimus bei įgūdžius įrodančių dokumentų, faktų ir kūrybinių darbų rinkinys, vienas iš geriausių būdų įrodyti patirtyje įgyjamas kompetencijas.

Informacijai rinkti ir analizuoti taikoma daug grafinių tvarkyklių, kurios padeda suprasti ir nuosekliai sudėti, pavaizduoti informaciją, pažymėti svarbiausią. Tai gali būti įvairios lentelės, schemos, minčių ar sąvokų žemėlapiai. Šie instrumentai gali būti taikomi labai kūrybiškai, pasirenkant spalvas, šriftus, linijas ir iliustracijas.

Užduotis: Bylos pavadinimas

Užduotis „Bylos pavadinimas“ leis išbandyti informacijos paieškos ir sisteminimo procesą.

Savęs vertinimas yra tam tikra savimonės pakopa ar komponentas, kuris jungia asmenybės žinias apie save ir požiūrį į save. Taigi, savęs vertinimas yra savo fizinių galimybių, protinių sugebėjimų, interesų, elgesio tikslų ir motyvų, požiūrio į save ir t. t. įsisąmoninimas.

Nuo ko priklauso informacijos apie save kokybė? Svarbiausia, be abejo, teigiamas ir konkretus mąstymas apie savo galimybes. Asmenybės ypatybių ar patirčių aptarimas su kitais padeda susidaryti tikslesnį požiūrį į save.

Patikimiausi šaltiniai – psichologų ir profesionalių karjeros specialistų taikomos įvertinimo priemonės, ypač tos, kurios pagrįstos moksliniais tyrimais: asmenybės savybių klausimynai, vertybių aprašai, temperamento testai, kompetencijų įvertinimo aprašai, intelekto ir talentingumo testai, ketinimų, interesų, darbo vertybių klausimynai.

Įvairių formų informaciniai šaltiniai teikia naudingą informaciją apie užimtumo sritis, darbus, profesijas, mokymosi formas ir kryptis, visų tipų mokymosi įstaigas, įsidarbinimo galimybes. Pagal turinį skiriamos 3 informacinių šaltinių grupės: informacija apie mokymosi galimybes, informacija apie darbo galimybes (užimtumą), informacija apie profesijas. Visos jos vertinamos iš asmens savybių ir gebėjimų perspektyvos.

Informacijos šaltinių apie karjeros galimybes grupės ir formos:

Profesijų ir darbinių veiklų klasifikacijos nuolat atnaujinamos. Šiuo metu renkantis karjerą, svarbi yra informacija apie „žaliąsias“ pareigybes – jos skatina atsinaujinančios energijos vartojimą, užterštumo mažinimą. Svarbu suprasti apie profesijas, kurios dėl technologinės pažangos tuoj taps nereikalingomis, ir dar tik atsirandančias profesijas – pavyzdžiui, atminties chirurgė (-as).

Šalys turi ypač išsamius mokymosi galimybių, profesijų sąvadus, klasifikatorius.

AIKOS – atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema, kurios pagrindinis tikslas – teikti informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje. AIKOS sukuria galimybes ieškoti mokymuisi ar studijoms bei asmeninei profesinei karjerai planuoti reikalingą informaciją apie profesijas, kvalifikacijas, studijų ir mokymo programas, švietimo ir mokslo institucijas ir priėmimo taisykles, mokymo licencijas, „Europass“ pažymėjimų priedėlius, mokymosi ir darbo vietų statistiką bei kt. 

Sistemos adresas

Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK) yra Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionalinė versija.

Klasifikatoriaus adresas

ESCO (angl. European Skills, Competences, Qualifications and Occupations – Europos įgūdžių, kompetencijų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorius) – daugiakalbė Europos įgūdžių, kompetencijų ir profesijų klasifikacija. ESCO veikia kaip žodynas, kuriame aprašomos, nustatomos ir klasifikuojamos ES darbo rinkai, švietimui ir mokymui svarbios profesijos bei įgūdžiai.

Naudinga naršyti ir kitų šalių sistemose. O*NET (angl. Occupational Information Network – Profesinės informacijos tinklas) yra Jungtinių Amerikos Valstijų nemokama internetinė duomenų bazė, joje yra šimtai darbo apibrėžimų, darbo perspektyvų, padedančių studentams, darbo ieškantiems asmenims, įmonėms ir darbo jėgos tobulinimo specialistams suprasti šiandieninį darbo pasaulį.

Duomenų bazės adresas
.
Šiuos ir kitus šaltinius siūlome išbandyti mokantis sisteminti ir analizuoti didelius informacijos kiekius ir atliekant užduotis.

Užduotis: Karjeros informacijos ratas

Užduotis „Karjeros informacijos ratas“ padės įtvirtinti karjeros informacijos sričių supratimą.

 

Sukauptą informaciją svarbu nuosekliai pildyti, apmąstyti, įvertinti iš naujo.

Užduotis: Karjeros informacijos pildymas

Užduotis „Karjeros informacijos pildymas“ lavins gebėjimą susieti
įvairias mokymosi ir užimtumo galimybes su savo asmeniniais bruožais.

 

Pritaikyk!

Atlikite interviu su patyrusiu asmeniu, kurio profesija domina.

Skaitmeninė užduotis „Informacinis interviu“ atliekama dviem etapais: pirmiausia apklausiamas pašnekovas, po to gauta informacija sisteminama ir analizuojama. Interviu klausimai tinka ir kalbantis su profesionalais karjeros renginiuose – atvirų durų dienose, karjeros mugėse, ekskursijose į darbo biržą ar įmonę.

Užduotis: Informacinis interviu

 

Apibendrink!

Sukurk mokymosi dienoraščio įrašą „Kas mano gyvenime pasikeis, kai surinksiu reikiamą informaciją? Kokia informacijos nauda mano karjerai?“

Užduotis: Mokymosi 

dienoraštis

 

Įdomu!

Zeteofobija – tai terminas arba neologizmas, kurį sukūrė profesijų tyrinėtojas Johnas Krumboltzas. Jis reiškia „baimę ieškoti“. J. Krumboltzas juo norėjo pasakyti, kad žmonės taip užsisklendžia rūpesčiuose dėl neaiškumų, susijusių su jų ateitimi, kad nustoja spręsti problemas. Zeteofobija – tai baimė imtis veiksmų, reikalingų asmeniškai svarbiems darbams pasiekti. Būna, kad išsiaiškinti, kokie darbai labiausiai tinka, yra toks sudėtingas procesas, jog žmonės paprasčiausiai jo atsisako ir imasi pirmo pasitaikiusio darbo. Žmogui ypač naudinga susidoroti su bauginančiais mąstymo apie savo ateitį aspektais.

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: