Pirmasis prisistatymas galimam darbdaviui dažniausiai vyksta raštu: pretenduodami į darbą, siunčiame gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir, jei reikia, kitus dokumentus. Kaip juos tinkamai parengti?

Gyvenimo aprašymas (CV – lot. curruculum vitae, „gyvenimo istorija“) – tai dokumentas, kuriame lakoniškai pateikiama struktūruota informacija apie asmenį: jo išsilavinimą, darbo patirtį, pasiekimus, turimas kompetencijas ir kt.

Gyvenimo aprašymas leidžia susidaryti pirminį vaizdą apie kandidatą į darbo, praktikos ar tikslinę studijų, stažuotės vietą. Rašant gyvenimo aprašymą, rekomenduojama atkreipti dėmesį į keturis esminius aspektus: tikslingumą, atnaujinimą, formą ir turinį.

Asmeniniai duomenys – tai vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefonas, elektroninio pašto adresas, asmeninės svetainės adresas, kartais nurodoma gimimo data, pridedama nuotrauka.

Elektroninio pašto adresas turi būti dalykinis, sudarytas iš vardo ir pavardės, su žinomu plėtiniu. Itin asmeniniai, nesolidūs elektroninio pašto adresai formuoja atitinkamą CV autoriaus įvaizdį. Nuotrauka gyvenimo aprašyme sustiprina CV autoriaus ir dokumentą skaitančio asmens (kad ir netiesioginį bei momentinį) ryšį, padeda įsiminti konkretų žmogų tarp daugybės pretendentų į stipendiją, darbo, praktikos ar stažuotės vietą. CV rekomenduojama pateikti portretinę nuotrauką, kurioje apranga, šukuosena ir veido išraiška atitinka darbo, į kurį pretenduojama, specifiką. Netinka laisvalaikio, atostogų nuotraukos.

Santrauka – 3–5 sakiniai apie jus, išryškinantys svarbiausias jūsų pridėtines vertes, stiprybes. Tai yra trumpas įvadas, kuriame aprašomos jūsų asmeninės savybės, turima patirtis ir tinkamumas darbui. Būkite drąsūs, pasitikėkite savimi ir pozityviai pristatykite save. Pavyzdžiui: Esu kūrybiška ir aktyvi. Antrus metus savanoriauju vaikų dienos centre. Lengvai bendrauju su vaikais ir paaugliais, sugebu įkvėpti juos kūrybinei veiklai. Puikiai groju gitara ir būgnais, turiu organizacinių gebėjimų. Jūsų laisvalaikio studijoje galėčiau būti vertinga renginių ir švenčių vedėja.

Darbo patirtis. Informacija apie turimą patirtį darbdaviui yra bene pati svarbiausia. Ji pateikiama atvirkščia chronologine tvarka (nuo naujausios iki seniausios) arba pradedama nuo konkrečiu atveju svarbiausios, darbdavio lūkesčius labiausiai atitinkančios, toliau pristatant mažiau svarbią, tiesiogiai su būsima karjera nesusijusią patirtį. Pristatant patirtį, svarbu tiksliai įvardyti laikotarpį ir veiklas, kurias teko atlikti, aprašyti atsakomybės ir darbo pobūdį. Čia svarbu būti tiksliam, lakoniškam ir nemeluoti.

Patirties įgyjame ne tik dirbdami pagal turimą išsilavinimą. Ne mažiau svarbi yra savanoriškose veiklose, mokinių organizacijose, įvairių praktikų, projektų, stažuočių metu įgyta patirtis.

Išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. Išsilavinimas pristatomas atvirkščia chronologinei tvarka: pirmiausia nurodoma paskutinė (mokinio, studento gyvenimo aprašyme – dabartinė) mokymosi įstaiga.

Kvalifikacijos kėlimas pristatomas įvardijant kursus, seminarus ir kitus su pasirinkta karjeros sritimi susijusius mokymus, nurodant tikslią jų datą, trukmę valandomis ir įgytas ar patobulintas kompetencijas. Paprastai kartu su CV pateikiamos visų išsilavinimą ir kvalifikaciją liudijančių dokumentų (diplomų, pažymėjimų, licencijų) kopijos.

Gebėjimai. Įprasta pristatyti savo užsienio kalbos, darbo kompiuteriu ir vairavimo gebėjimus. Tačiau, įvertinant darbo, į kurį pretenduojama, specifiką, galima išryškinti kitus aktualius gebėjimus. Pavyzdžiui, pretenduojant į mokinių vasaros stovyklos vadovo vietą, gebėjimas groti gitara ar kitu instrumentu, gaminti aitvarus ir pan. yra rimtas privalumas, kurį būtina nurodyti.

Darbo kompiuteriu gebėjimai pristatomi nurodant kompiuterines programas (pavyzdžiui, „Microsoft Excel“, „Word“, „PowerPoint“, „Corel Draw“, „AutoCad“ ir kt.) ir jų įvaldymo lygį (specialistas, pažengęs, progresyvus). Jei pretenduojama į darbo vietą, kurioje svarbūs programavimo gebėjimai, nurodomos programavimo kalbos, kurias pretendentas moka ir taiko.

Vairavimo įgūdžiai pagrindžiami nurodant turimas vairuotojo kategorijas (A, B, C, D ar kt.) ir vairavimo stažą. Nuosavas automobilis kai kuriose darbo vietose vertinamas kaip privalumas, todėl taip pat nurodomas prie gebėjimų.

Gyvenimo aprašyme pateikiama informacija turi išryškinti jo autoriaus privalumus, o ne trūkumus. Jei kažko nemokate ar neturite (pavyzdžiui, nemokate dirbti kompiuteriu, neturite vairuotojo pažymėjimo), apie tai CV geriau nerašyti (o pildant standartines CV formas, tiesiog ištrinti eilutes).

Asmeninės savybės ir pomėgiai. Gyvenimo aprašyme neįmanoma (ir nereikia) pristatyti visų savo asmeninių savybių ir pomėgių. Juos rekomenduojama atrinkti galvojant apie darbo vietą, į kurią pretenduojama, ir svarstant, kurios savybės bei pomėgiai dera su veiklos specifika.

Papildoma informacija. Šioje CV skiltyje galima pristatyti kitus pasiekimus. Pavyzdžiui, nurodyti reikšmingas padėkas, pasiekimus sporto ar kitoje srityje. Čia reikia nurodyti asmenų, kurie gali raštu ar žodžiu rekomenduoti jus galimam darbdaviui, vardą, pavardę, pareigas ir kontaktinius duomenis – telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą.

Gyvenimo aprašymas, kaip ir kiti dokumentai, pasirašomas ranka, nurodoma jo parengimo data. Jei gyvenimo aprašymas siunčiamas į kitą šalį, reikia pasidomėti, kokios formos CV yra pageidaujami, populiarūs toje šalyje. Pretenduojant į darbo ar praktikos vietą tarptautinėje įmonėje, CV rašomas ta kalba, kuria pateiktas darbo ar praktikos skelbimas.

Vienam gyvenimo aprašymui peržiūrėti atrankos specialistai skiria maždaug 5–15 sekundžių. Per tiek laiko jūsų CV turi sudominti. Tam pasitarnaus nepriekaištingas CV maketas, pristatant patirtį ir gebėjimus naudojami raktiniai žodžiai.

Užduotis: Gyvenimo aprašymas

Atsisiųsti darbalapį (717.4 KB )

Motyvacinis laiškas – tai laiškas, kuriame asmuo, ieškantis darbo, praktikos, stažuotės vietos ar pretenduojantis į tikslinę stipendiją, pateikia atrankos specialistui argumentus, kodėl jis nori dirbti siūlomą darbą (atlikti praktiką, studijuoti) ir kodėl būtent jis yra tinkamiausias kandidatas. Tai puikus būdas atkreipti atrankos specialisto dėmesį į savo teigiamas savybes, pabrėžti su siūlomu darbu, praktika ar studijomis susijusius savo privalumus, išreikšti entuziazmą ir susidomėjimą konkrečia karjeros sritimi, pademonstruoti savo komunikavimo raštu gebėjimus.

Motyvacinis laiškas, siunčiamas kartu su gyvenimo aprašymu, dažnai labiau nei CV lemia, ar kandidatas bus pakviestas į pokalbį (ypač tuo atveju, kai kandidatų CV yra panašaus „svorio“).

Įprastai motyvacinio laiško apimtis – vienas A4 formato puslapis, tačiau išskirtiniais atvejais, ypač kūrybinių profesijų atstovams, šio reikalavimo galima nepaisyti. Svarbiausia – įtikinti laiško adresatą savo tinkamumu konkrečiai darbo, praktikos, stažuotės ar kt. vietai.

Laiškas pradedamas kreipiniu (pavyzdžiui, „Laba diena, gerb. Janina Jonaitiene“). Jei nežinote, kas skaitys laišką, tiesiog pasisveikinkite (pavyzdžiui, „Laba diena“).

Pirmąja pastraipa prisistatoma, įvardijant esmines su karjera susijusias charakteristikas (turimas išsilavinimas, studijuojama sritis, ypatingi pasiekimai). Prisistatant darbdaviui neakcentuojama lytis, amžius ir su darbu nesusijusios asmeninės savybės. Siekiant pelnyti laišką skaitysiančių asmenų dėmesį ir pademonstruoti savo kūrybiškumą, ekspresyvumą ir t. t., galima pradėti klausimu, netikėtu faktu, sentencija ar kitais dalykinėje komunikacijoje retai taikomais būdais.

Kitoje laiško pastraipoje pagrindžiamas jo autoriaus tinkamumas: įsigilinus į skelbime nurodytus reikalavimus kandidatui, pateikiami faktai, aprašomos asmeninės savybės ir turimos kompetencijos.

Trečiąja laiško pastraipa rekomenduojama atskleisti savo karjeros planus, parodant jų sąsajas su organizacijos, kurioje pretenduojama dirbti ar atlikti praktiką, tikslais. Baigiant laišką, išreiškiamas dėkingumas už skirtą laiką ir nurodami kontaktai, kuriais galima susisiekti dėl papildomos informacijos ir suderinti įdarbinimo pokalbio laiką.

Motyvacinis laiškas, kaip ir CV, siunčiamas elektroniniu paštu kaip prisegtas dokumentas, kurio pavadinime aiškiai nurodyta pavardė ir paskirtis (pavyzdžiui, „Motyvacinis V. Jonaitis“). Elektroninio pašto žinutė (lydraštis), kuria nurodoma, į kokią darbo (praktikos, stažuotės ir kt.) vietą ar stipendiją pretenduojama ir kokie dokumentai siunčiami, turi būti trumpa, aiški, parašyta laikantis dalykinės komunikacijos raštu taisyklių.

Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką?

 

Būkite originalūs. Nenaudokite internete pateikiamų motyvacinių laiškų pavyzdžių kaip šablono. Įsivaizduokite, kokias mintis ir jausmus atrankos specialistui sukelia kas antrame laiške pasikartojantys sakiniai ar netgi ištisos pastraipos.

 

Netuščiažodžiaukite. Motyvaciniame laiške nekartokite informacijos, kuri pateikiama gyvenimo aprašyme. Jei kai kuriuos faktus apie savo išsilavinimą, patirtį, pasiekimus naudojate kaip savo tinkamumo konkrečiai darbo vietai įrodymą, pristatykite juos plačiau ir laisvesniu stiliumi nei CV.

 

Jauskite saiką. Rašant motyvacinį laišką, reikia atskleisti savo teigiamas savybes, akcentuoti gerą išsilavinimą ir vertingą patirtį, tačiau nederėtų perlenkti lazdos liaupsinant save. „Superžmogaus“ prisistatymas kelia abejonių dėl tam tikrų asmenybės savybių ir pateikiamų faktų teisingumo.

 

Galvokite, ką rašote. Pasistenkite būti empatiškas ir įsivaizduoti, kaip motyvacinio laiško adresatas priima jūsų jam siunčiamą žinią. Pavyzdžiui, nebūkite atviri iki naivumo („tikiuosi po penkerių metų užimti jūsų postą“) ir nieko nežeminkite, siekdami išaukštinti save („per dieną atlikdavau dvigubai daugiau užsakymų nei su manimi dirbę lenkai“).

Dėmesio! Klaidos. Neskubėkite išsiųsti dokumentų, kol neįsitikinote, kad tekste nėra nė vienos rašybos ar skyrybos klaidos. Jei abejojate savo raštingumu, paprašykite specialistų pagalbos.

Užduotis: Motyvacinis laiškas

Atsisiųsti darbalapį (662.9 KB )

Kompetencijų aplankas yra tikslingai sudarytas dokumentų ir kitų lengvai saugomų įrodymų rinkinys, iliustruojantis asmens turimas kompetencijas.

Kai kuriose karjeros srityse, tokiose kaip menai, reklama, architektūra, žurnalistika, fotografija, dizainas, studentai ir praktikai jau seniai naudoja kompetencijų aplanką kaip pristatymo būdą. Kitose karjeros srityse kompetencijų aplankas tampa populiarus kaip puiki asmeninės rinkodaros priemonė, prisistatymui suteikianti aiškumo ir įtaigos.

Kompetencijų aplankas – tvarkingas užsegamas aplankas ar portfelis, kuriame pagal tam tikrą sistemą sudėtos dokumentų ir kitų tekstinių ar vaizdinių įrodymų kopijos. Kompetencijų aplankas padeda atkreipti galimo darbdavio dėmesį į esminę, svarbiausią informaciją apie kandidatą. Kompetencijų įrodymai suteikia pasitikėjimo ir tvirtumo kandidatui, o darbdavį skatina juo pasikliauti, nes kompetencijos iliustruojamos akivaizdžiais faktais, nesunkiai patikrinamais pasakojimais.

Kompetencijų aplankas naudojamas įvairiose situacijose: ieškant darbo, inicijuojant karjeros pokyčius, vertinant savo pažangą. Kompetencijų aplanko paskirtis – patvirtinti darbo paieškos dokumentuose (gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške) pateikiamus faktus.

Kompetencijas atspindinčiame aplanke paprastai laikomos dokumentų kopijos. Kopijos naudojamos ne tik dėl saugumo – skeneriu galima sumažinti arba padidinti originalių dokumentų ar kitų spaudinių formatą, priderinant jį prie kompetencijų aplanko dydžio.

Kompetencijų aplanko rengimas ir atnaujinimas yra nuolatinis procesas, kuriame galima išskirti 4 esminius etapus (žr. 4 pav.)

Elektroninius aplankus rekomenduojama susikurti ir nuolat atnaujinti tam skirtuose atviros ar pusiau atviros prieigos portaluose.

4 pav. Kompetencijų aplanko rengimo ir atnaujinimo esminiai etapai

Pristatant savo kompetencijas, patogu naudoti skaitmeninį kompetencijų aplanką – E-portfolio. Jį gana paprasta sukurti ir atnaujinti, nuorodą galima paskelbti viešai (pavyzdžiui, socialiniame tinkle „LinkedIn“), išsiųsti darbdaviui kartu su motyvaciniu laišku ir kt.

Į skaitmeninį kompetencijų aplanką rekomenduojama įtraukti šiuos dokumentus: asmeninį vaizdo prisistatymą, kuriame atskleidžiamos asmenybės savybės, nuostatos, karjeros vizija; gyvenimo aprašymą; kompetencijų įrodymus (diplomus, pažymėjimus, kitus pasiekimus įrodančius dokumentus, kūrybinių darbų pavyzdžius, projektinių užduočių rezultatus, standartizuotų ar kitų testų rezultatus, mokytojų, karjeros specialistų, kitų profesionalų atsiliepimus).

Užduotis: Skaitmeninis kompetencijų aplankas

Atsisiųsti darbalapį (775.5 KB )

Pokalbis dėl darbo – tai svarbiausias darbuotojų atrankos etapas, leidžiantis gana išsamiai įvertinti, ar kandidatas tinka į laisvą darbo vietą.

Sprendimą dėl darbuotojo priėmimo po pokalbio dažniausiai nulemia du veiksniai: darbuotojo gebėjimas atlikti paskirtą darbą, jo turima kompetencija ir darbuotojo vertybių atitikimas organizacijos kultūrai bei darbo specifikai.

Prieš pokalbį reikia skirti laiko informacijos apie darbą siūlančią organizaciją paieškai. Rekomenduojama susipažinti su oficialiu organizacijos tinklalapiu, socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija, sužinoti apie organizacijos pasiekimus, paslaugas ar produktus. Iš pažįstamų galima surinkti informaciją apie būsimą darbo vietą: pareigas ir teises, atsakomybės ribas, atlyginimo dydį.

Kitas žingsnis – išsiaiškinus pokalbio dėl darbo vietą, būtina tiksliai susiplanuoti maršrutą, nes į pokalbį reikia atvykti laiku (vėluoti draudžiama, o atvykę gerokai per anksti, taip pat pažeidžiame punktualumą).

Svarbu tinkamai apsirengti ir susišukuoti. Geriausiai rinktis tokius drabužius, kokius dėvėtumėte dirbdamas darbą, į kurį pretenduojate (pavyzdžiui, kostiumas dirbant banke, tvarkingi elegantiški drabužiai dirbant administratore, laisvas meniškas stilius dirbant meno projektų vadybininke ir t. t.). Nederėtų perlenkti lazdos renkantis makiažą, papuošalus, kvepalus ir t. t.

Į pokalbį dėl darbo reikia atsinešti peržiūrėtą ir galbūt specialiai „perdėliotą“ savo kompetencijų aplanką.

Pokalbis dėl darbo – tai bendravimas, todėl jo rezultatą lemia kandidato bendravimo kompetencija: gebėjimas užmegzti ir palaikyti kontaktą, klausytis pašnekovo, perteikti mintį, adekvačiai reikšti emocijas ir kt. Tiesioginiame pokalbyje dėl darbo itin svarbūs kūno kalbos elementai: bendraujant pasirinktas atstumas, poza, gestai, mimika, akių kontaktas, turimi daiktai.

Svarbi pasirengimo pokalbiui dalis – galimų darbdavio klausimų numatymas ir atsakymų į juos apmąstymas. Pokalbyje dėl darbo kandidatas turėtų ne tik atsakinėti į klausimus, bet ir pasinaudoti galimybe klausti. Jo tinkamai parinkti ir pateikti klausimai ne tik leidžia daugiau sužinoti apie būsimą darbą ir organizaciją, bet ir sustiprina atrankos specialistų dėmesį, išskiria jį iš kitų kandidatų.

Užduotis: Pokalbio dėl darbo simuliatorius

Atsisiųsti darbalapį (568.3 KB )