Automatikos specialistų poreikis auga, o studentų skaičius mažėja: kodėl?

Viena reikalingiausių specialybių, be kurios nebus įmanoma tinkamai atsakyti ne tik į globalius klimato kaitos, energetinės krizės iššūkius, bet ir patenkinti milžiniškais šuoliais į priekį einančios ir technologines inovacijas nuolat diegiančios pramonės poreikių – tai automatikos inžinieriai.

Juos Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) Automatikos ir valdymo programoje ruošia Kauno technologijos universitetas (KTU). Nors darbdaviai šių specialistų laukia ir išgraibsto jau nuo pirmųjų kursų, tačiau kuklūs stojančiųjų skaičiai nei iš tolo neatspindi rinkos poreikių.

Rinkos bei globalias tendencijas atidžiai stebintis verslas ir mokslininkai vienbalsiai sutinka, kad automatikos inžinieriaus specialybė yra viena tų, ant kurių laikosi technologinis progresas.

„Kai sistemos sėkmingai veikia automatiniu režimu, niekas nesuka galvos, kas jas sukūrė, kas programavo, kas valdo. Tik kilus problemoms, puolama dairytis, kas čia nutiko ir kur tie automatikai, kurie galėtų mums padėti. Kažkada, prieš porą dešimtmečių, automatikos inžinerijos specialybė buvo labai populiari, tad galima sakyti, kad ši sritis Lietuvoje šiandien laikosi ant tos kartos žmonių. Bet jei situacija nepasikeis, Lietuva, kaip ir kitos šalys, kuriose automatiko specialybė praranda populiarumą, turės labai rimtų problemų“, – neabejoja KTU Automatikos katedros docentas dr. Gintaras Dervinis.

Šiandien automatika iš tiesų yra labai plati tema, apimanti nuo namų automatizavimo iki biotechnologinių procesų automatizavimo, nuo paprastų klasikinių sistemų iki kompleksinių sistemų su kompiuterine rega, pridėtinės, virtualios ar mišrios realybės bei DI taikymu. Automatizuojant gamybos ir kitus procesus, specialistų poreikis sparčiai auga ir vis labiau išryškėja jų trūkumas.

Per pastaruosius dešimtmečius stipriai keitėsi ir automatikos specialistų darbo pobūdis. Jei prieš 20–30 metų tai buvo tarsi elektronikos ir elektros specialistų hibridai, tai dabartiniai automatikai yra elektros, elektronikos ir ypač IT specialistai: apie 70–80 proc. automatikų atliekamų darbų yra įvairių sistemų programavimas. Ir šioje srityje vyko bene daugiausiai permainų bei inovacijų, lyginant su kitomis technologijų inžinerijos šakomis.

„Visi Pramonė 4.0, 5.0 iššūkiai siejami su automatizavimu ir robotizavimu. Todėl čia yra didžiausias poreikis tobulėjimui ir būtent su šias sritis išmanančiais žmonėmis siejamos didžiausios ateities perspektyvos. Šiuolaikinė automatika įtraukia ne tik tradicines automatines valdymo sistemas, bet ir naujausias technologijas – nuo skaitinio intelekto ir didelių duomenų iki pramoninio daiktų interneto ar robotikos“, – tendencijas apžvelgia G. Dervinis.

Specialybė, atverianti visas duris

Mąžtantis automatikos inžinerijos studijų populiarumas kelia nerimą ir kartu stebina savo gyvenimą su technologijomis susiejusį automatikos inžinerijos KTU studijų alumną, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo direktorių Kęstutį Čiplį: „Aš neįsivaizduoju, kokia specialybė gali suteikti didesnę galimybę rinktis Lietuvos – ir viso pasaulio – darbo rinkoje: pabelsk į kiekvienos gamybinės įmonės duris ir rasi sau darbą. Ar tai būtų grūdų, pieno, alaus, ar baldų, automobilių, aviacijos pramonė – prieš jauną žmogų atsiveria milžiniškas pasirinkimų laukas.“

Jam pritaria ir su būsimaisiais automatikais dirbantis G. Dervinis, pastebėdamas, kad darbuotojų stygių įmonės kompensuoja įdarbindamos dar besimokančius studentus. Jis teigia, kad KTU automatikos inžinerijos studentų poreikis yra labai platus – nuo gamybos, inžinierinių projektavimo įmonių iki mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (angl. research and development, R&D) įmonių, kurios dirba su robotika, kompiuterine rega, skaitinio intelekto kūrimu ir jo taikymu.

„O visas automatikui reikalingas kompetencijas jie įgyja dirbdami moderniose KTU laboratorijose, jau studijų metu išmokdami programuoti nuo pramoninių valdiklių iki sudėtingų, dirbtiniu intelektu pagrįstų sistemų. Todėl nenuostabu, kad darbo rinkoje šie specialistai būna paklausūs jau studijų metu, o baigiamųjų kursų studentai paprastai jau būna sukaupę puikią gamybinę-praktinę patirtį, nes daugiau nei 90 proc. jų dirba inžinierinį darbą“, – sako G. Dervinis.

Dar daugiau: automatikos specialistams atsiveria galimybės dirbti ne tik pačiose įvairiausiose pramonės šakose, bet ir bet kurioje pasaulio vietoje. Kaip pastebi K. Čiplys: „Neabejoju, kad Lietuvoje mokslus baigęs automatikos, robotikos specialistas bus paklausus ir užsienio šalyse – tiek matydamas mūsų klientų patirtis, tiek mano kompanijos „Siemens“ vidinės struktūros dinamiką ir tarptautinį pobūdį. Pakanka pažiūrėti, kiek automatikos specialistai yra paklausūs kad ir toje pačioje Vokietijoje – neabejoju, kad lietuviai gali pretenduoti dirbti bet kur.“

Lygiai taip pat šiems specialistams yra atviros kopimo aukštyn karjeros laiptais galimybės: kompanijoje „Siemens“ dirba didesnė dalis KTU absolventų, taip pat ir tarp vadovų.

„Aš pats galėčiau būti tokios karjeros pavyzdys: kaip 1993 m. prisiliečiau prie „Siemens“ valdiklio KTU laboratorijoje, taip jie ir liko mano gyvenime – jau kelis dešimtmečius esu šito vardo ambasadorius ir juo gyvenu. Tad pradėjau nuo studentiškų darbų laboratorijoje – o šiandien tenka atsakomybė vadovauti šios pasaulinės kompanijos Lietuvos filialui“, – teigia K. Čiplys.

Be automatikų nepajėgsime spręsti klimato kaitos iššūkio

Dar vienas KTU automatikos krypties studijų alumnas, „Schneider Electric“ Baltijos šalių regiono generalinis direktorius Denis Gacicha sako labai paprastai: žmonija kaktomuša susidūrė su energetine krize ir būtinybe kovoti su klimato kaita, o tai nebus įmanoma be automatikos inžinerijos specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis ir kurti sudėtingas sistemas.

Pasak jo, mūsų tvari ateitis nemaža dalimi yra ir automatikos specialistų rankose, nes jie vienaip ar kitaip su turimomis ir naujai kuriamomis technologijomis turės prisidėti prie šiandienos ir rytojaus iššūkių sprendimo. Privalome suprasti globalų kontekstą: ilgalaikėje perspektyvoje mes kovojame su klimato kaita, o trumpalaikėje perspektyvoje susiduriame su energetine krize.

Kalbant apie klimato kaitą, mūsų įmonė daug prisideda prie tvaraus vystymosi, akcentuodama elektrifikavimą ir skaitmeninimą. Tai tos dvi sritys, kurios neapsieitų be automatikos inžinerijos specialistų. Tad norint spręsti energetinę pertvarką, skaitmeninimą, anglies dioksido (CO2) emisijų mažinimą, šios srities specialistai yra būtini ir jų poreikis tik augs“, – neabejoja D. Gacicha.

Šiuo metu su šiais ilgalaikiais ir trumpalaikiais iššūkiais susiduria ne viena įmonė, tad verslas, sprendžiantis tokius iššūkius, turi investuoti į atitinkamas technologijas ir į žmonių kvalifikaciją.

„Šiandien matome, kad atsiranda didžiulis poreikis dirbti su naujomis technologijomis. Norint tą daryti kokybiškai, natūralu, reikia tinkamai parengtų specialistų. Todėl girdime praktiškai iš visų pramonės sričių ir iš įvairių įmonių, kad inžinerinės srities specialistų nuolat trūksta. Tad abejoti pačios specialybės patrauklumu nevertėtų: tokia pažanga, kokią matome šiandien ir kokią matysime rytoj, užtikrina, kad automatikai išliks paklausūs tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – ir dėl energetinės pertvarkos, ir dėl skaitmenizacijos, ir dėl dirbtinio intelekto pritaikymo pramonėje“, – sako jis.

Stinga uždegančių žmonių mokykloje – ir pačių stojančiųjų drąsos

Tad ko reikia, kad mokyklą baigę ir į tiksliuosius mokslus linkę abiturientai rinktųsi, atrodytų, tokią įdomią, iššūkių kupiną ir paklausią darbo vietą užtikrinančią specialybę?

„Kažkada, dar rinkdamasis ateities kelią, pats savęs klausiau: kodėl būtent automatikos studijos? Ir atsakymą radau supratęs, kad tai be galo įdomu: juk darbuojiesi ne tik su automatika – ši tėra vienas, ne pats talpiausias žodis, bet ir tampi elektronikos, mechanikos, technologinių procesų bei jų valdymo specialistu. Kita vertus, galbūt šis platumas ir atbaido mažiau savo jėgomis pasitikinčius jaunus žmones? Juk tam, kad taptum iš tiesų geru specialistu, prireikia ir daug žinių, ir daug laiko. Tačiau šiandien man asmeniškai tai atrodo svajonių darbas: tu kasdien dirbdamas mokaisi, tobulėji ir tuo pačiu pažįsti pasaulį“, – sako „Siemens Osakeyhtio“ filialo Lietuvoje direktorius K. Čiplys.

„Schneider Electric“ Baltijos šalyse vadovaujantis D. Gacicha mano, kad problemos yra sisteminės ir gilesnės, nes nesugebama dirbti su gabiais vaikais ir palaikyti gabių mokytojų: „Aš manau, kad viskas prasideda nuo mokyklų, nuo sudominti gebančių mokytojų, nuo darbo su gabiais vaikais, turinčiais polinkį į inžineriją, su regionuose esančiais gabiais vaikais, kurie neturi tinkamų galimybių tobulinti savo žinias ir stiprinti gabumus. Visi šiandien supranta, kad automatikos specialybė reikalauja tam tikros žinių bazės, o norint ją sukaupti, reikia sąlygų. Ar tikrai tas sąlygas sukuriame visiems vaikams?“.

O jaunam žmogui, svarstančiam rinktis automatiko specialybę, Denis nedvejodamas sako TAIP: „Pakanka apsidairyti, kokiame pasaulyje gyvename: automatika mus supa visur – buityje, parduotuvėse, įrenginiuose, automobiliuose. Jei nebūtų automatikų, kurie prisideda prie šitų technologijų kūrimo, šiandien turėtume pasaulį, kuriame viskas būtų mažiau pažangu ir mažiau technologiška.“

Tuo tarpu jaunuosius automatikus KTU padedantis ruoštis mokslininkas G. Dervinis sako, kad norint pradėti studijuoti automatiką, ypatingų kompetencijų nereikia: „Pakanka tik noro, užsidegimo, mėgti konstruoti, programuoti, pažinti matematiką, fiziką, informatiką. Bet ir to nesuabsoliutinčiau – viskas pasiekiama ir įveikiama studijų metu. Svarbiausia – turėti „ugnelę“, mėgti tai, ką darai!“.

KTU informacija