DI mokykloje: ne naujas žaislas, o galimybė grąžinti mokytojui laiką

Dirbtinis intelektas (DI) ugdymo kokybę gerins tik tada, kai padės mokytojui geriau pasirengti pamokai, pritaikyti užduotis skirtingų gebėjimų mokiniams ir daugiau laiko skirti gyvam darbui klasėje. Tai akcentavo dirbtinio intelekto sprendimų ekspertas dr. Linas Eriksonas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengtoje priešrugsėjinėje švietimo konferencijoje „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“. Nuo rugsėjo dr. L. Eriksonas pradėjo eiti Ministro Pirmininko patarėjo dirbtinio intelekto klausimais pareigas. 

„DI naudą mokykloje geriausia vertinti pagal labai paprastą kriterijų: ar jis grąžina mokytojui laiko ir priartina jį prie mokinio. Jeigu taip – tai ugdymo kokybės įrankis. Jeigu ne – tik dar viena technologija, kuriai reikės papildomo dėmesio, taisyklių ir priežiūros“, – sakė ekspertas.
Pasak L. Eriksono, DI ugdymo procese galima taikyti nelaukiant naujos įrangos ar papildomo finansavimo. Reikia ne tiek pirkti, kiek susitarti, mokytis darbo metu ir dalytis patirtimi.

Mokytojai DI nebijo: 39 proc. pedagogų jau yra naudoję dirbtinį intelektą mokydami mokinius – tai daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Tie, kurie DI dar nenaudoja, dažniausiai nurodo ne priešiškumą, o žinių ir įgūdžių stoką.

„Tai gera naujiena mokyklų vadovams: mokytojų nereikia įtikinėti, kad DI gali būti naudingas. Jiems reikia laiko išbandyti, galimybės pasitarti su kolegomis ir aiškios mokyklos tvarkos: kada DI naudoti galima, o kada nereikėtų, kaip apie tai informuoti mokinius ir tėvus, kas atsako už galutinį rezultatą“, – sakė DI sprendimų ekspertas.

Kodėl DI kartais padeda, o kartais kenkia?

Vienas svarbiausių perspėjimų mokykloms – DI gali pagerinti atliktą darbą, bet nebūtinai pagerina mokymąsi. Kaip parodė reprezentatyvus tarptautinis tyrimas, DI naudoję mokiniai namų darbus atlikdavo greičiau ir gaudavo geresnius įvertinimus, tačiau vėliau kontrolinius klasėje rašė prasčiau.

„Svarbiausia išvada mokytojams: pavojingas ne pats DI, o tokia užduotis, kuri leidžia mokiniui perleisti darbą įrankiui. Jei mokinys gauna parengtą atsakymą ir jo nebeapmąsto, dingsta pastanga, o kartu ir mokymasis. Todėl klausimą „Ar leisti naudoti DI?“ verta keisti kitu: „Kaip suformuluoti užduotį, kad DI padėtų mokytis, o ne atliktų darbą už mokinį?“, – kalbėjo dr. L. Eriksonas.

Pasak eksperto, mūsų mokytojai moka mokyti, jie puikiai įvaldę didaktiką ir įvairius mokymo principus: 94 proc. Lietuvos mokytojų sako mokantys taikyti įvairius mokymo metodus (EBPO šalių vidurkis – 84 proc.), 97 proc. geba pateikti alternatyvų paaiškinimą.

Bet tik 61 proc. sutinka, kad jiems dažnai ar visada pavyksta pasirūpinti mokinių socialinėmis ir emocinėmis problemomis (EBPO – 84 proc.), ir tik 63 proc. teigia žinantys, kaip jų mokiniai jaučiasi (EBPO – 80 proc.). „Tai vieni didžiausių atotrūkių, ir jie ne apie mokymą, o apie priėjimą prie mokinio. Mokytojas moka mokyti. Jis tiesiog nespėja pasiekti kiekvieno, juo labiau kad daugėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų“, – sakė ekspertas.

Kur DI nukreipti pirmiausia? Atsakymą nurodė patys mokytojai

Paklausti, kur mato didžiausią DI naudą švietime, mokytojai dažniausiai nurodo dvi sritis: mokymosi medžiagos pritaikymą skirtingiems gebėjimams – 54,1 proc. (EBPO šalių vidurkis – 51,7 proc.) ir pagalbą specifinių poreikių turintiems mokiniams – 53,2 proc. (kaip ir EBPO šalyse).

Dr. Linas Eriksonas pristatė keletą pavyzdžių, kaip mokyklos naudoja DI. Pavyzdžiui, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija kartu su universitetais kuria DI pokalbių robotą įtraukiajam ugdymui (Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas). Jis skirtas ne mokyti vietoj mokytojo, o padėti pastebėti mokinį, kuriam reikia kitokio žinių įsisavinimo tempo. Prototipas dar kuriamas. Į šį darbą mokykla įsitraukė per savo mokytoją ekspertę mokslininkų komandoje.

Įkvepiantis ir nedidelės Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijos pavyzdys. Mokykla surengė rajoninį renginį „Smart and Safe: dirbtinio intelekto įrankiai tavo projektams“ ir tapo vieta, į kurią suvažiavo viso rajono švietimo įstaigos sužinoti ir pasidalinti patirtimi, kaip įveiklinti DI įrankius.

„DI srityje regionai nesiveja didžiųjų miestų – jie rodo kelią. Dirbtiniam intelektui nereikia nei naujo pastato, nei kelionės į sostinę. Reikia mokytojo, kuris pabandė, ir vadovo, kuris pritarė“, – apibendrino L. Eriksonas.

Aštuonios rekomendacijos 2026–2027 mokslo metams

Dirbtinio intelekto sprendimų ekspertas suformulavo rekomendacijas, kurioms įgyvendinti, kaip pabrėžė, nereikia naujos biudžeto eilutės.

Keturi sprendimai savivaldybei:

• steigti rajono DI kompetencijų centrą, kad mokyklos dalytųsi patirtimi viena su kita, nes net 76 proc. DI nenaudojančių mokytojų nurodo žinių stoką;
• vietoj išorinių kursų rengti metodines dienas mokyklose ir sudaryti sąlygas mokytis mokykloje darbo laiku;
• sudaryti sąlygas abipusei patyrusio dalyko mokytojo ir DI nenaudojančio kolegos mentorystei – siūloma turėti bent penkias poras rajone, susitinkančias kartą per mėnesį;
• įtraukti DI rodiklius į savivaldybės švietimo stebėseną.

Keturi sprendimai mokyklai:

• parengti DI naudojimo tvarkos aprašą, kad būtų aiškios taisyklės mokytojams, mokiniams ir tėvams. Tvarkos aprašas – ne biurokratija, o apsauga mokytojui. Galima naudotis 2026 m. sausio 19 d. paskelbtomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gairėmis „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje“;
• sudaryti mokytojų grupę skaitmeniniams sprendimams;
• vietoj draudimų sukurti vertinimo tvarką. 80,3 proc. mokytojų pastebi, jei mokinys svetimą turinį pateikia kaip savo, tačiau draudimas problemos nesprendžia – jis perkelia ją už mokyklos sienų. Pirmas žingsnis siūlomas minimalus: pasirinkti vieną dalyką ir peržiūrėti jo vertinimo tvarką;
• DI pagalba sutaupytą laiką skirti mokiniui.

Kaip tai atrodo pamokoje: penki pavyzdžiai

„Šiuos penkis sprendimus Lietuvos mokyklos gali taikyti jau dabar – tam nereikia nei naujos įrangos, nei papildomų etatų ar didesnio biudžeto. Bet pirmiausia svarbu klausti, ar DI padeda mokytojui sutaupyti laiko ir daugiau jo skirti mokiniui“, – sakė L. Eriksonas.

Toliau pateikiami pavyzdžiai rodo ne tai, kokius DI įrankius rinktis, o tai, kokias kasdienes mokytojo užduotis galima atlikti greičiau, aiškiau ir saugiau.

1. Ta pati pamoka – skirtingo sudėtingumo užduotys. Mokytojas gali tą pačią medžiagą parengti trimis lygiais – lengvesniu, pagrindiniu ir sudėtingesniu. Taip mokiniai gauna užduotis pagal savo gebėjimus, o ne pagal visos klasės vidurkį. Tam mokytojui reikia laiko su kolegomis aptarti klasės poreikius ir patikrinti DI parengtą juodraštį. Tai aktualu, nes 58,4 proc. Lietuvos mokytojų sako, kad pasirengimas pamokoms užima per daug laiko.

2. Tekstas, pritaikytas mokiniui. DI gali padėti tą patį mokymosi turinį pateikti paprasčiau: trumpesniais sakiniais, paaiškinant sudėtingus terminus ar išskaidant užduotį žingsniais. Svarbu tai, kad mokinys lieka toje pačioje pamokoje kartu su klase. Tačiau duomenų apie konkretų vaiką į DI sistemas kelti negalima, o pritaikytą medžiagą turi peržiūrėti specialistas.

3. Mažiau administravimo – daugiau laiko mokiniui. DI gali parengti ataskaitų, charakteristikų, laiškų tėvams ar protokolų juodraščius. Galutinį tekstą vis tiek peržiūri, taiso ir pasirašo mokytojas – atsakomybė lieka jam. Pasak L. Eriksono, svarbu iš anksto susitarti, kad sutaupytas laikas būtų skiriamas darbui su mokiniais, o ne naujoms užduotims.

4. Užduotys, kurių DI nepadarys už mokinį. Vietoj namuose rašomo rašinio mokykla gali rinktis darbą klasėje: vertinti, kaip mokinys kūrė juodraštį, paprašyti trumpo žodinio pristatymo, duoti užduočių apie savo miestelį, klasės surinktus duomenis ar mokyklos istoriją. Tokios informacijos internete nėra, todėl DI negali tiesiog pateikti paruošto atsakymo.

5. Pagalba. DI gali būti pagalbininkas mokytojui rengiantis pamokai: padėti tiksliau paaiškinti sąvoką, pasiūlyti paprastą demonstraciją iš turimų priemonių ar parengti uždavinių su sprendimais. Tačiau jis nėra mokytojo pakaitalas – informaciją turi patikrinti žmogus, remdamasis vadovėliu ir bendrąja programa.

Įrankių turime – dabar svarbiausia investuoti į žmones

Dr. Linas Eriksonas pabrėžė, kad dirbtinį intelektą ugdymo kokybei gerinti panaudosime tada, kai investuosime ne į įrankius, o į žmones. DI nepakeis mokytojo, bet gali padėti jam sutaupyti laiko ir priartėti prie mokinio.
Prasidėjus pandemijai ir perėjus prie nuotolinio mokymo, mokykloms buvo nupirkta daug įrangos. Tada reikėjo pirkti ir taip atsakyti į kilusį technologinį iššūkį. Šiandien turime naują – dirbtinio intelekto – iššūkį, ir atsakymas į jį yra kitoks: mokytis, susitarti ir pasitikėti.

ŠMSM nuotr. 

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija