Ei, Kursuok, kaip sekasi? 

Matome išaugusį visuomenės susidomėjimą Kursuok švietimo platforma, o viešojoje erdvėje pasklidus tiesos neatitinkantiems teiginiams, jaučiame pareigą įsilieti į šią diskusiją ir pateikti atsakymus.   

Į pastaruoju metu keliamus klausimus atsako Žaneta Malakauskienė,  Europos socialinio fondo agentūros su partneriais įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą”, kurio dalimi yra ir švietimo platforma Kursuok,  projektų komandos vadovė.

1. Kursuok platforma teikia daug galimybių, tiek ir suaugusiems mūsų šalies piliečiams, norintiems tobulėti ir įgyti žinių, tiek ir mokymų organizatoriams. Tačiau esama teigiančių, kad projektas susiduria su skaidrumo ir efektyvumo iššūkiais ir nebeatliepia išsikeltų tikslų.  Ką galėtumėte atsakyti nuogąstaujantiems?  

Visų pirma, dėkojame už dėmesį Kursuok platformai ir keliamus klausimus. Palaikome iniciatyvas siekti maksimalaus skaidrumo. Džiaugiamės, kad Kursuok vos per metus stipriai išpopuliarėjo ir tapo aptariamu diskusijų objektu. Toks dėmesys verčia mus pasitempti ir dirbti dar atkakliau, tobulinti ir plėtoti šią pamėgtą platformą. Žinoma, ne viskas vyksta sklandžiai ir taip, kaip norėtume, bet dauguma nuogąstavimų yra perdėti. Tenka tik apgailestauti, kad pastaruoju metu apie Kursuok galima išgirsti ir daug netiesos bei subjektyvių prielaidų.  Bet esame atviri nuomonių įvairovei, vertiname kiekvieną pasiūlymą, o problemas sprendžiame. 

Privalau patikinti, kad administruodami Kursuok platformą veikiame skaidriai, nešališkai ir efektyviai, nuolat bendradarbiaudami su visomis suinteresuotomis pusėmis, siekdami, kad kuo daugiau suaugusiųjų Lietuvos žmonių galėtų mokytis visą gyvenimą.  

Noriu pažymėti, kad Europos Sąjunga skiria daug dėmesio, siekiant paskatinti piliečius mokytis visą gyvenimą. Deja, Lietuvoje šiuo požiūriu vis dar atsiliekame nuo Europos vidurkio. Pavyzdžiui, 2023 m. 25–64 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą kriterijus atitiko 10,7 proc. visų suaugusiųjų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 12,8 proc. Lietuvos piliečiai norėtų mokytis visą gyvenimą, tačiau, anot Vyriausybės strateginės analizės centro, suaugusiesiems dažniausiai kyla finansinės ir laiko derinimo kliūtys: 30 proc. sunku sumokėti už mokymo paslaugas, 26 proc. – suderinti mokymąsi su šeimos ir asmeniniais poreikiais, 22 proc. – su darbo grafiku. Norint, kad kuo daugiau suaugusiųjų toliau plėstų kompetencijas, įgytų naujų žinių, sukūrėme priemonę, kuri padėtų sudaryti lanksčias mokymosi visą gyvenimą galimybes. Įdiegta vieno langelio principu paremta individualių mokymosi paskyrų sistema, kurios svarbi dedamoji ir yra Kursuok platforma bei jos teikiamos galimybės, padeda to siekti.  

Kursuok platforma yra atvira visiems, tiek norintiems mokytis, tiek ir mokymų teikėjams. Džiaugiamės, kad nuo veiklos pradžios jau išduota beveik 15 tūkst. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų baigimo pažymėjimų, įgytų pasinaudojus mokymais Kursuok platformoje. 

Kita vertus, suprantame, kad visuomenei gali kilti įvairių klausimų. Kursuok platforma veikia dar tik metus,  pasitaiko klaidų, bet esu įsitikinusi, kad judame teisinga kryptimi. Ir toliau dirbsime, kad Lietuvos suaugusiųjų įsitraukimas į šią programą būtų kuo sklandesnis bei paprastesnis, o įgytos žinios prisidėtų prie bendros gerovės kūrimo. Dar kartą atsiprašome dėl nesklandumų.   

2. Ar tiesa, kad tapti mokymo paslaugų teikėju yra taip paprasta, ir ar tokia atranka neturi įtakos teikiamų paslaugų kokybei?   

Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų Kokybės užtikrinimo tvarkos aprašas reglamentuoja reikalavimus neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms, skelbiamoms Individualių mokymosi paskyrų (IMP) sistemoje, jų vertinimą bei Mokymosi programų įgyvendinimo stebėseną.  

Paprastai kalbant, mokymosi programų kriterijus, vertinimą, stebėseną reglamentuoja teisės aktai.  

Tapus paslaugų teikėju Kursuok platformoje, nėra savaime garantuojama, kad juo ir liksi. Programų stebėsena vykdoma ne tik atsitiktinės atrankos būdu, tačiau ir sulaukus konkrečių dalyvių nusiskundimų. Kokybės apraše aiškiai numatyti atvejai, kada teikėjo programai fiksuojami pažeidimai, o taip pat ir kada programa stabdoma. Praėjusiais metais tokių buvo 6 mokymo programos. 

Yra procesų, kaip ir visuose projektuose, o ypač pirmą kartą vykdomuose, kuriuos reikia tobulinti. Mokymų teikėjai yra svarbi šios platformos grandis, tad norisi pasitikėti švietimo srities atstovų sąmoningumu ir bendru tikslu – suteikti kuo platesnių galimybių dalyviams mokytis.    

Verta pažymėti, kad mokymosi paslaugų kokybę įvertina ir patys mokymosi dalyviai. Pasibaigus mokymams, jie gauna vertinimo anketą, kurioje vertinama programa, lektorius ir pan. Tik pabaigus mokymus, gavus vertinimą ir užpildžius kursų vertinimo anketą, teikėjas gali išrašyti sąskaitą faktūrą, o dalyvis – gauti mokymosi baigimo pažymėjimą.   

3. Kodėl aptariamų „pomidorų pjaustymo, koldūnų gamybos, gelinio nagų lakavimo” ir panašių kursų kaina yra tokia pati, kaip ir sudėtingiau įgyjamų kompetencijų ugdymo, t.y. visi jie kainuoja po 500 šimtus eurų. Kaip vertinate 500 eurų kainos taikymą įvairiems kursams, nepaisant rinkos kainos vidurkių, turinio, sudėtingumo ir kitų skirtumų?   

Visų pirma, kiekvienas žmogus turi skirtingus gebėjimus, interesus bei poreikius. Tai, kas vienam žmogui atrodo lengva, kitam gali būti sudėtinga. Ragintume atsisakyti stereotipų, esą viena veikla yra solidesnė nei kita. Taip galima nepagrįstai nuvertinti vienus kursus ir pervertinti kitus. Tai gali lemti neteisingą požiūrį į skirtingas sritis ir jų svarbą. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti savo kelią, o sėkmingu, vertę kuriančiu žmogumi gali būti kiekvienas ar kiekviena.   

Verta  pažymėti, kad pasitaiko klaidingų teiginių, esą visiems kursams yra numatytas skirti „fiksuotas 500 eurų krepšelis valstybės finansuojamiems kursams”. Pabrėžtina, kad valstybė nefinansuoja konkrečių kursų, o sudaro galimybę piliečiams pretenduoti į jų pačių pasirinktų kursų finansavimą, t.y. mokymosi krepšelį, kuris sudaro iki 500 eurų. Esame pastebėję, kad kai kurie mokymų teikėjai žongliruoja nemokamų kursų sąvoka, pavyzdžiui, savo svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose teigdami, esą jų siūlomus kursus finansuoja valstybė ir studijuojantiems sudaro lūkestį, jog jiems šie kursai nieko nekainuos. Greičiausiai taip siekia didesnio populiarumo.  

Norėčiau priminti, kad finansavimas gali būti skiriamas vienam suaugusiam vieną kartą per penkerius metus. Ir ne kiekvienas norintis studijuoti gauna finansavimą, nes skiriamų lėšų metinis biudžetas yra ribotas. Svarbu ir tai, kad jei kursai kainuoja mažiau nei 500 eurų, skirtumą asmuo gali panaudoti kitiems pasirinktiems kursams Kursuok platformoje.  

Atkreipiame dėmesį, kad ne visi kursai Kursuok platformoje kainuoja po 500 eurų.  Turime teikėjų, kurie siūlė ir siūlo kursus už mažesnę nei 500 eurų kainą, yra ir tokių, kurie siūlo mokymus ir už didesnę kainą.    

Kursuok mokymų programų kainų pasiskirstymas 2024 m. (duomenys iki 12 31)   

Kainą siūlo pats mokymų teikėjas, kaip numatyta IMP tvarkos aprašo 12.8 punkte. Mokymų teikėjo atsakomybė yra įsivertinti, ar paslaugos už siūlomą kainą yra konkurencingos tarp kitų rinkos dalyvių, taip pat kokią vertę už siūlomą kainą gaus vartotojas, ar jam bus patrauklu rinktis būtent jo siūlomus kursus ir pan. Suaugusieji turi teisę patys spręsti - rinktis arba nesirinkti mokymų už tokią kainą, kokia yra siūloma. Nuolat raginame besirenkančius studijuoti  įvertinti ne tik kainą, tačiau ir savo lūkesčius mokymams, pasidomėti siūlomų kursų turiniu.  

4. Ar Kursuok sistema turi du skirtingus prisijungimo adresus: Kursuok.lt ir mano.kursuok.lt. Paaiškinkite, kaip šie adresai susiję ir kaip veikia registravimosi sistema?   

 Atkreipiame dėmesį, kad svetainėje Kursuok.lt, paspaudus mygtuką „Prisijungti”, jis nukreipia būtent į adresą mano.kursuok.lt, kuris egzistavo nuo pat platformos sukūrimo pradžios. Aiškumo dėlei,  IMP - Individualių mokymosi paskyrų - sistemą, arba kitaip visą Kursuok platformą, sudaro 2 dalys: IMP sistemos interneto svetainė www.kursuok.lt ir IMP informacinė sistema mano.kursuok.lt.

 - IMP sistemos internetinė svetainė, kuri pasiekiama adresu www.kursuok.lt (toliau – Kursuok.lt), – tai internetinė svetainė, skirta informacijai pateikti, mokymosi galimybėms pasirinkti ir finansuoti.   

 - IMP informacinė sistema, pasiekiama adresu mano.kursuok.lt – tai informacinių technologijų priemonėmis atliekamų IMP sistemos vartotojų registravimo, iš valstybės informacinių sistemų ir registrų gaunamų mokymo kursų pasirinkimo, mokinių atrankos, lėšų skyrimo ir informacijos apie mokymų pasirinkimą ir eigą duomenų rinkimo, saugojimo ir apdorojimo bei perdavimo vartotojams procedūrų ir procesų visuma.   

Prie IMP sistemos galima prisijungti interneto svetainėje pasirinkus asmens, norinčio mokytis, prisijungimo mygtuką arba naršyklės lango adreso laukelyje įvedus mano.kursuok.lt. IMP IS adresas yra matomas, kai asmuo pasirenka prisijungimą kaip asmuo, norintis mokytis. Jungiantis prie IMP IS, kiekvienas asmeniškai patvirtina savo tapatybę, naudodamasis Elektroniniais valdžios vartais.  

Susitikimų su mokymo teikėjais metu komunikavome, kad sistemoje yra sukurta galimybė interneto svetainėje kopijuotis mokymosi programos ar mokymo grupės registracijos nuorodą ir tokiu būdu besidominčius asmenis tiesiogiai nukreipiant į IMP IS konkrečios mokymosi programos/mokymo grupės registracijos langą. Dalis mokymo teikėjų šia galimybe ir pasinaudojo.  

5. Kas nutiko sausio 2 d. ir vasario 10 d., kai papildžius Kursuok biudžetą, dalis dalyvių susidūrė su techniniais nesklandumais?   

Pastebėjome, kad viešojoje erdvėje š. m. sausio 2 d. bei vasario 10 d. įvykiai sutapatinami ir pateikiami kaip analogiški. Tad dar kartą apie viską:  

2025 m. sausio 2 dieną sutriko svetainės veikla - įvyko serverio, palaikančio puslapį www.kursuok.lt, sutrikimas. Kas atsitiko? Pasak paslaugą teikiančios UAB “Lexita”, dėl itin didelio ir staigaus užklausų šuolio serveris buvo laikinai atjungtas.  Vartotojų ekranuose atsirado pranešimas apie sistemos atnaujinimą. Pasak svetainę aptarnaujančios įmonės atstovų, tokia užsklanda sutrikimų atveju yra įprasta praktika.  Svetainės veiklai sutrikus, buvo aiškinamasis sutrikimo mastas, o Kursuok konsultantų komanda iškart sulaukė gausybės skambučių ir kreipė asmenis  jungtis tiesiai per nuorodą mano.kursuok.lt. Ši nuoroda, kaip minėjome, yra prieinama viešai (svetainėje paspaudus mygtuką Prisijungti). Konsultantai teikė informaciją gyvos eilės principu, tačiau visos valstybės lėšos buvo labai greitai rezervuotos. Dalis vartotojų jau iš anksto buvo prisijungę prie sistemos ir laukė biudžeto papildymo momento, kiti jungėsi tiesiai, turėdami išsirinktų kursų nuorodą.  

Kad situacija nepasikartotų, UAB „Lexita“ buvo įpareigota imtis konkrečių sprendimų ir užtikrinti svetainės veiklą.  

2025 m. vasario 10 dieną svetainė www.kursuok.lt veikė nepriekaištingai, tačiau  sutriko pačios IMP sistemos veikla. Staigus naudotojų užklausų skaičiaus išaugimas viršijo serverio užklausų apdorojimo greičio pajėgumus. Dėl per didelio apkrovimo serveris negalėjo laiku apdoroti visų užklausų, todėl naudotojams buvo grąžinama „Error 500“ klaida. Prevencinis pasirengimas padėjo suvaldyti padidėjusį staigų naudotojų užklausų kiekį, tačiau jo nepakako. IMP IS veikė, bet dėl didelės apkrovos ne į visas gautas užklausas buvo sėkmingai atsakoma arba atsakoma vėluojant. Anot sistemą administruojančios Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), ieškoma naujų sprendimų, kad tokie ir panašūs sutrikimai nepasikartotų ateityje.   

6. Kai kurie mokymo teikėjai linkę teigti, esą techninėmis problemomis pasinaudojo kiti mokymo teikėjai ir taip įgijo konkurencinį pranašumą? Kiek tokie teiginiai pagrįsti?   

Šį atsakymą, matyt, gali pateikti institucijos, kurios tiria panašius atvejus. Savo kompetencijų ribose atliekame vidinį tyrimą, taip pat esame pasirengę visapusiškai bendradarbiauti su visomis institucijomis, kurios gina viešąjį interesą.   

7. Ar esate pastebėję neetiškos ir nesąžiningos konkurencijos požymių tarp mokymų rinkos dalyvių, pretenduojančių į valstybės finansavimą Kursuok platformoje?   

Pastebėjome, kad dalis mokymų teikėjų kuria autonomines registravimosi „sistemas”, mokytis norintiems piliečiams sudarydamos klaidingą įspūdį, kad jie jau registruojasi gauti valstybės finansavimą, nors ta registracija niekaip nėra susijusi su Kursuok platforma. Taip pat kai kurių kursų reklamose žinutės dėliojamos sudarant įspūdį, kad konkretūs mokymai yra nemokami ar visiškai valstybės finansuojami. Kviečiame mokymų teikėjų bendruomenę diskusijai, kiek tai etiška.   

8. Kaip ketinate spręsti kilusius nesklandumus Kursuok platformoje?  Kokią įtaką Kursuok veiklai darys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos incijuotas auditas?  

Susidūrę su problemomis, iš karto imamės jas spręsti. Esame identifikavę silpnas platformos vietas ir tobuliname procesus. Tačiau prašome ir supratimo,  nes visiems pokyčiams reikia laiko ir teisingai paskirstytų administravimo resursų, o Kursuok populiarumas nuolat auga, vis daugiau žmonių domisi galimybėmis tobulėti, tiek apmokant kursus savo lėšomis, tiek pretenduojant į finansavimą. Taip pat svarbu paminėti, kad sparčiai auga ir mokymosi teikėjų skaičius, plečiasi mokymosi programų spektras.   

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą auditą vertiname teigiamai, esame tikri, kad tai prisidės siekiant dar aukštesnės mokymų kokybės. Taip pat ministerijos iniciatyva formuojama ir darbo grupė, kuri teiks siūlymus, kaip stiprinti platformą, efektyviau formuoti mokymų dalyvių grupes, mažinti vartotojų apkrovos iššūkius sistemai, tobulinti programos finansavimo valdymo modelį. 

9. Nesėkminga šiųmete patirtimi nusivylę paslaugų teikėjai kritikuoja Kursuok dėl bendradarbiavimo stokos, o jų pasiūlymai esą ignoruojami. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokius priekaištus?  

Bendradarbiaujame ir esame pasirengę bendradarbiauti su visais teikėjais ir mokymų dalyviais. Vykdome apklausas ir dalyvių, ir teikėjų, išklausome bei kaupiame pasiūlymus, atsakome į klausimus, nuolat veikia ir konsultacinės linija +370 700 22 722, nuo platformos starto iki šių metų pradžios viso užregistruota virš 10 620 skambučių. Taip pat š.m. sausį vykdant  mokymų teikėjų apklausą, buvo teiraujamasi dėl konsultavimosi formato bei kokybės. Apklausa atskleidė, kad dauguma teikėjų patenkinti konsultavimo kokybe, o virš 60% apklaustųjų norėtų ir toliau būti konsultuojami telefonu, o tik 21% pasirinko kaip prioritetinę formą - konsultacijas el. laiškais.  

Deja, tenka pripažinti, kad dėl nuolat augančio susidomėjimo Kursuok ir efektyviai planuojant išteklius, kartais negalime pateikti atsakymų čia ir dabar, tad natūralu, kad atsakymų tenka ir palaukti. Kartais pasitaiko, kad mokymų teikėjai klaidingai nurodo el. pašto adresą ir nusivilia, kad negauna atsakymo. Primename, kad Kursuok konsultacijų linijos el. p. adresas yra: info@kursuok.lt. Taip pat raginame užklausas teikti ne socialiniuose tinkluose, o kreiptis į minėtą Kursuok konsultacijų liniją.  

Šiai dienai turime 254 skirtingus mokymo teikėjus, apie 90 iš jų šiuo metu sudarinėja mokymosi grupes. Verta paminėti, kad ši bendruomenė auga, atsiranda naujų paslaugų teikėjų, kurie nori pasinaudoti Kursuok galimybėmis. Suprantama, kad konkurencija tik didėja, klausimų daugėja. Į juos mėginsime atsakyti artimiausio susitikimo su mokymo teikėjais metu – kovo 13 ir 14 dienomis.   

10. Keli Kursuok mokymų teikėjai teigia, esą pradėjus reikšti nepasitenkinimą, pagausėjo tikrinimų.  Kaip mokymų teikėjai ir jų dalyviai yra stebimi? 

Nesutikčiau su tokia prielaida, nes mokymų vykdymo stebėjimo procesas vyksta nuolat, vadovaujantis Kokybės tvarkos aprašu.  Galiu patikinti, kad stebėsena vykdoma atsitiktinės atrankos būdu, kuri grindžiama nešališkumo principais. Žinoma,  tikriname ir tuos paslaugų teikėjus, dėl kurių paslaugų sulaukiame skundų. Nuo projekto pradžios iki š.m. sausio 31 dienos buvo atlikti 263 stebėsenos veiksmai, kaip minėjome, 6 programos buvo sustabdytos. 

PAPILDOMA INFORMACIJA   

Kokios įstaigos šiuo metu yra atsakingos už Kursuok?   

Kursuok platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) – IMP sistemos (Kursuok) savininkė, užtikrinanti šios sistemos strateginę plėtrą. 

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) – Kursuok valdytoja, atsakinga už bendrą sistemos administravimą, atsiskaitymų organizavimą, numatytų rezultatų siekimą.  

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) – užtikrina IMP sistemos Kursuok funkcinį veikimą ir jos duomenų teikimą organizacijoms bei asmenims.  

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) – užtikrina pateiktų mokymų programų vertinimą ir vykdomų mokymų programų kokybės stebėseną. 

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) – užtikrina sistemos sąsajas su švietimo registrais, kaupia informaciją apie dalyvaujančius mokymuose asmenis. 

Kur galima kreiptis, jei pastebėjote galimą nesąžiningą veiklą?  

Būsime dėkingi, jei pasidalinsite savo pastebėjimais bei įžvalgomis dėl galimos nesąžiningos veiklos, pateikdami informaciją el. paštu skundai@kursuok.lt.   

PAPILDYTA (2025 03 14): Nukeliamas Kursuok biudžeto papildymas 

www.kursuok.lt informacija