Galimybės ir iššūkiai kintančioje darbo rinkoje – įtrauki ateitis visiems

Besikeičiančios darbo rinkos svarbiausia nūdienos aktualija – mokymasis. Ir tai – ne tik nauji įgūdžiai, bet ir gebėjimas atvirai priimti pokyčius bei skatinti lygybę, nediskriminavimą. Išmokę konstruktyviai bendrauti, kūrybiškai spręsti problemas, didžiausią dėmesį turime sutelkti įtraukios visuomenės formavimui ir nuostatų keitimui. 

Užimtumo tarnyba pakvietė įvairių sričių specialistus ir ekspertus į konferenciją aptarti žmonių su negalia integracijos į darbo rinką ypatumus, pasidalinti sėkmės istorijomis ir išgirsti darbdavių poziciją, kaip sukurti patrauklią ateitį visiems dirbantiems.

Nors dešimtmečius vyravusios diskriminacinės nuostatos neįgaliųjų įdarbinimo srityje pamažu nyksta, tačiau Lietuvoje iš gyvenančių 142,9 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba tik 43,4 tūkst. gyventojų.

„Dėl technologijų įtakos dideliais tempais keičiasi darbo rinka, aktyviai skinasi kelią kitoks požiūris į žmogaus įgūdžius ir kompetencijas. Tačiau, pasirodo, sunkiausia yra priimti kitoniškumą. Trūkstant darbuotojų, kaip bebūtų keista, mes dar diskutuojame apie žmonių lygybę, integraciją ar dar daugiau – teisę dirbti. Dar nėra normos (konstantos), kad kiekvienas darbo rinkoje yra laukiamas, reikia tik atrasti vietą, kurioje žmogus kurtų didžiausią vertę, – teigė Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė. – Dvidešimt pirmajame amžiuje visi be išankstinių nuostatų turime persiorientuoti ir išsivaduoti iš pasenusių stereotipų, kad žmonių su negalia atėjimas į darbo rinką būtų sklandus ir be iššūkių. Tam įrankių turime pakankamai.“

Šiais metais per aštuonis mėnesius padėta įsidarbinti 5 tūkst. asmenų su negalia, dar 3,8 tūkst. dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 1,5 tūkst. – dirbo savarankiškai įsigiję verslo liudijimus. 2023 m. per metus įsidarbino 5,6 tūkst. neįgaliųjų, kuriuos priėmė dirbti beveik 3 tūkst. darbdavių.

Tačiau nepaisant to, vidutinė nedarbo trukmė (dienų skaičius) išlieka per didelė – net 360 dienų.          

I.Balnanosienės teigimu, dėl didesnės žmonių su negalia integracijos į darbo rinką ir Tarnyba, ir kitos institucijos daro nemažai: „Siekiant užtikrinti visiems Lietuvos žmonėms lygias galimybes dalyvauti atviroje darbo rinkoje, antrus metus sudarytos palankesnės sąlygos rinktis darbo vietą pagal savo gebėjimus, o ne nustatytą dalyvumo lygį, darbdaviai skatinami pritaikyti siūlomas darbo vietas konkretiems būsimo darbuotojo poreikiams. Tikimės, kad aktyvesnis žmonių su negalia įsidarbinimas viešajame sektoriuje taip pat prisidės prie didesnės įtraukties.“

Euroguidance ambasadorė, edukologijos mokslų daktarė, rengianti būsimuosius pedagogus bei specialiuosius pedagogus Norvegijoje bei Lietuvoje, Ieva Kuginytė-Arlauskienė pabrėžė darbo su asmenimis, turinčiais specialiųjų poreikių, ypatumus: „Sėkminga įtrauktis visuomenėje ir darbo rinkoje priklauso nuo jų gebėjimo priimti informacija pagrįstus sprendimus ir tinkamai komunikuoti. Būtina užtikrinti individualiai pritaikytas bendravimo priemones ir suteikti galimybes dalyvauti kasdienėje veikloje, kurioje būsimieji darbuotojai gali patirti meistrystės jausmą. Šis sprendimų priėmimo procesas turintiems specialiųjų poreikių dažnai gali būti sudėtingesnis dėl įvairių kliūčių – tiek pažintinių, tiek fizinių ar sensorinių. Todėl labai svarbu, kad jie gautų reikiamą pagalbą, kuri padėtų įveikti šias kliūtis.“ 

Jos nuomone, svarbiausia, kad pagalba būtų orientuota į asmens įgalinimą, o ne priklausomybės didinimą: „Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, įskaitant turinčius specialiųjų poreikių, turėtų turėti galimybę ne tik būti pasyviu dalyviu kasdienėje veikloje, bet ir aktyviai mokytis, tobulėti bei kurti vertę savo veikloje. Meistrystės jausmas sustiprina savivertę ir skatina tolesnį asmens vystymąsi. Tai padeda augti asmeniškai, įgauti daugiau savarankiškumo bei užtikrinti lygiavertį dalyvavimą visuomenėje“, teigė mokslų daktarė.

Akcentuodama socialinio dialogo ir partnerystės svarbą įtraukiant asmenis su negalia  į darbo rinką kaip vieną svarbiausių saviraiškos galimybių, Užimtumo tarnybos vadovė sakė, jog  plečiant partnerystę būtina dar labiau sudominti darbdavius suteikiant jiems paslaugas ir paramos priemones: „Savo ruožtu išplėtėme atvejo vadybos sritį ir  nuolat keliame darbuotojų kompetencijas, kad įvairios paslaugos klientams būtų prieinamos bet kuriame šalies mieste ar miestelyje. Šiuo metu šalyje dirba 115 atvejo vadybininkų – per kelerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei du kartus.“

Renginyje įmonių atstovai papasakojo apie personalo formavimo patirtis skatinant neįgaliųjų užimtumo galimybes ir bendradarbiavimą. Taip pat  pasidalinta sėkmės istorijomis.

Konferencijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, UAB Premier Restaurants (McDonald’s) žmogiškųjų išteklių konsultantė Lietuvoje Margarita Kuzmina-Giedrienė, Lietuvos garbės nominantė, Gineso rekordininkė, ISM doktorantė ir Mulan fondo įkūrėja Ajana Lolat-Pažarauskienė, AB „Regitra“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė, „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė, asociacijos “Savarankiškas gyvenimas” vadovas, analitinės žurnalistikos magistrantūros studentas Žilvinas Mišeikis ir kt.

Užimtumo tarnyboje rugsėjo pradžioje registruota 11,8 tūkst. žmonių su negalia – tai 600 daugiau nei prieš metus, bet 1,7 tūkst. mažiau nei prieš dvejus. Daugiausiai kreipiasi  45-55 proc. dalyvumo lygį turintys asmenys (65 proc.). Kas ketvirtas (25,3 proc.) su negalia – ilgalaikis bedarbis – darbo ieško daugiau nei 12 mėnesių.

Beveik kas aštuntas (12,9 proc.) klientas su negalia turi aukštąjį išsilavinimą, su aukštesniuoju – 12,6 proc., kvalifikuoti darbininkai ar paslaugų srities darbuotojai – 46,4 proc. ir be profesinio pasirengimo – 28 proc. Pagal amžių, daugiau kaip pusė (53,7 proc.) – vyresni nei 55 metų, 40-54 metų sudaro 30,2 proc., 30-39 metų – 10,2 proc. ir mažiausiai – 16-29 metų jaunimo (5,9 proc.).

Užimtumo tarnybos informacija