GLOBE programa – kuo ji naudinga mokykloms ir mokytojams?

Daugiau kaip 100 Lietuvos mokyklų jau dalyvauja tarptautinėje aplinkosauginio ugdymo programoje, telkiančioje mokinius, mokytojus ir mokslininkus tyrinėti aplinką. Į GLOBE veiklas įsitraukusių ugdymo įstaigų atstovai dalijasi patirtimis ir įžvalgomis apie GLOBE veiklų vertę  mokykloms, mokiniams ir mokytojams.

GLOBE programos sertifikuota trenerė, Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos biologijos mokytoja Rasytė Gaidienė sako GLOBE programoje dalyvaujanti nuo pat programos įgyvendinimo Lietuvoje pradžios – 2004 m. rudens.

„Po mokymų 2005 m. vasaros stovykloje pradėjome su mokiniais atlikti stebėjimus ir siųsti duomenis. Taip ir susirgau GLOBE „liga“. Įgijus patirties, norėjosi ja dalytis. Todėl nutariau tapti trenere. Ar buvo sunku, negaliu atsakyti, tiesiog dirbu, kas patinka“, – šypsosi mokytoja.

Pasak jos, GLOBE programa mokykloje naudinga tuo, kad atlikdami stebėjimus, rinkdami ir išsiųsdami duomenis mokiniai įgyja praktinės veiklos patirties, pritaiko skirtingų mokomųjų dalykų žinias praktikoje. 

„Mokiniai džiaugiasi, kai į tarptautinę duomenų bazę jų sukaupti ir pateikti duomenys yra naudojami viso pasaulio mokslininkų.  GLOBE programos dėka gaunama daugumos pasaulio mokyklų duomenų vizualizacija, kurią galima panaudoti pamokų metu“, – pasakoja R. Gaidienė.

Pasak jos, GLOBE programa tinka ir miesto, ir kaimo mokykloms. Tiesa, kaimo mokykloms gal paprasčiau joje dalyvauti, nes stebėjimai vykdomi mokyklos gamtinėje aplinkoje.

Nuo konkursų iki mokslininko karjeros

Gaidienė sako, kad GLOBE programos panaudojimas labai platus: projektiniai darbai, duomenų analizės, darbų pristatymai konkursuose ir konferencijose, bendradarbiavimas su kitų šalių mokyklomis.

„Mano mokiniai su GLOBE programos ilgalaikių stebėjimų duomenų analize yra dalyvavę Lietuvos jaunųjų mokslininkų konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“, rajoninėse tiriamųjų darbų konferencijose“, – sako ji.

Pasak jos, GLOBE naudą mato ir mokyklos vadovybė, nes tai – tarptautinė programa, mokiniai įtraukiami į veiklas, yra projektinių darbų temų spektras.

„Esame keletą metų bendradarbiavę su Ukrainos Ivano Frankovsko gamtininkų centru. Mokiniams patiko lyginti fenologinių stebėjimų duomenis, susirašinėti su bendraminčiais“, – pasakoja GLOBE programos trenerė.

Paklausta, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria GLOBE dalyvaujančios mokyklos ar mokytojai, ji sako, kad iššūkiai įprasti: laikas, matavimo prietaisų trūkumas ir mokinių motyvavimas.

GLOBE programos protokolų pildymas reikalauja kantrybės, nuoseklumo, tikslumo – bruožų, kurie būdingi jauniesiems mokslininkams. Tačiau dalyvauti verta.

„GLOBE programos veiklos ugdo mokinių kantrybę, atsakomybę už duomenis, komandinio darbo įgūdžius ir kūrybiškumą darbus pristatant. Ši programa tinka smalsiems, bendraujantiems mokiniams. Buvę mūsų mokiniai džiaugiasi, kad GLOBE veiklose išmoko duomenų analizės, įgijo pasitikėjimo savimi pristatant bakalaurinius ir magistrinius darbus. Vienas mokinys net pasirinko mokslininko ateitį“, – pasakoja R. Gaidienė.

Pradėti yra lengva

Simona Klovė, Panevėžio regioninio STEAM atviros prieigos centro Robotikos ir informacinių technologijų  laboratorijos vedėja, prisimena, kad pradėti formalųjį ugdymą papildančias GLOBE veiklas STEAM centre buvo lengva, nes palaikė tiek direktorė, tiek jos pavaduotoja ugdymui. 

„Prie veiklų papildymo, kad jos būtų artimos ir STEAM veikloms, prisidėjo mūsų fizikas bei DI specialistas. Tad veiklas vedame keliese. Veiklos modifikuotos, pvz., kai kalbamės su mokiniais apie oro drėgnumą, tai prieš atliekant matavimus lauke, mokiniai gauna užduotį iš 25 cm ilgio įvairiomis jungtimis jungiamų pagaliukų pastatyti 1 kubinį metrą; demonstruojame, kiek mililitrų vandens telpa į tą vizualiai matomą 1 kubinį metrą. Į keletą veiklų įtraukėme DI, žinoma – daug matematikos. Taigi GLOBE veiklos modifikuotos, mokytojai į jas noriai registravo mokinius. Tikimės, ir šiemet noriai registruosis“, – pasakoja ji. 

GLOBE veiklas Mažeikių lopšelyje-darželyje „Eglutė“ vykdanti mokytoja Sandra Kneitienė sako, kad ugdymo įstaigoje GLOBE programa sudaro unikalią galimybę mokiniams pagilinti savo individualius bei grupinius pasiekimus gamtos mokslų srityje, naudojantis naujausiomis informacinėmis technologijomis, padeda pažvelgti į aplinką ir iš mokslinio mąstymo perspektyvos, skatina jų sąmoningumą, nuostatas, orientacijas aplinkosaugos srityje.

Debesų stebėjimą paverčia smagiu žaidimu

Lopšelį-darželį „Eglutė“ lankantys 5–6 m. vaikai dalyvauja atmosferos tyrimuose pagal GLOBE programą.

„Kai atmosferos tyrimuose dalyvauja vaikai, svarbiausia – žaismingumas, įsitraukimas į diskusijas su mokytoju ir draugais, klausimų kėlimas, dalijimasis idėjomis, grįžtamasis ryšys ir įgytų žinių pritaikymas įvairiomis formomis bei priemonėmis“, – teigia E. Kneitienė.

Ji dalijasi patirtimi, kaip debesų stebėjimą paversti smagiu žaidimu, kuris žadina smalsumą ir meilę gamtai.

Pradedant stebėti debesis, „Eglutės“ ugdytiniai yra supažindinami su knyga „Ar žinai, kad debesys turi vardus?“.

Iš jos vaikai išmoksta skirtingų debesų pavadinimus: debesys gauna vardus priklausomai nuo savo formos, kaip aukštai jie yra danguje, ir ar jie gamina kritulius. Debesis darželinukai stebi lauke ir fiksuoja jų buvimo vietą atmosferoje, o duomenis surašo  „Debesų stebėjimo protokole“, užrašydami stebėjimo datą, laiką, ir kaip atrodo stebimi debesys, atsižvelgiant į debesų tipą, dangaus spalvą, matomumą, debesų uždangą, debesų ryškumą (debesys arba lėktuvų pėdsakai, aiškus dangus (be debesų ir lėktuvų pėdsakų), užtemdytas dangus (dūmai, dulkės, migla, rūkas, ribojantys dangaus vaizdą).

„Norint motyvuoti ikimokyklinio amžiaus vaikučius, ypač atliekant aplinkos ir debesų stebėjimus, svarbu paversti šią veiklą įdomiu ir žaidybiniu procesu. Vaikai geriausiai mokosi per patyrimus, eksperimentus ir žaidimus“, – patirtimi dalijasi lopšelio-darželio „Eglutė“ mokytoja.

Pasak jos, ikimokyklinukai aplinką pažįsta visais pojūčiais: liečia, uodžia, girdi, mato.

„Svarbu leisti jiems tai pajausti, užduoti atvirus klausimus, kurie skatintų mąstyti ir ieškoti atsakymų patiems: „Ką matai?“, „Ką girdi?“, „Kodėl, tavo manymu, taip atsitiko?“. Suteikti vaikams laisvę rinktis, ką stebėti, ir leisti jiems patiems kurti stebėjimo eigą. Tai skatina atsakomybės ir pasitikėjimo jausmą.  Po stebėjimo aptarti tai, ką vaikai pamatė, išgirdo ar pajuto. Klausti, kas labiausiai nustebino, patiko. Tai padeda įtvirtinti patirtį ir skatina bendravimą“, – sako mokytoja.

Lauke stebėdami debesis, „Eglutės“ vaikai kuria įvairias istorijas, kaip antai „plunksniniai debesys tokie plunksnuoti, kaip maži viščiukai, kamuoliniai debesys, kaip vatos kamuoliukai“  ir t.t. Vaikai eksperimentuoja, išbando kūrybines medžiagas, priemones ir įvairias veiklos formas. 

„Labiausiai mažieji nustemba, kai praskridęs lėktuvas po savęs palieka kondensacinį pėdsaką“, – šypsosi E. Kneitienė.

Kaip žinia, greitai išnykstantys lėktuvų pėdsakai vadinami trumpalaikiais, o ilgiau danguje išliekantys – atkakliais. Pastarieji gali virsti žmogaus sukurtais plunksniniais debesimis. Lėktuvų pėdsakai – tai debesys, susidarantys kondensuojantis vandens garams ir užšąlant smulkioms dalelėms, esančioms lėktuvo išmetamosiose dujose.

„Lėktuvo pėdsakų tyrinėjimas yra labai svarbus, nes taip nuo konkrečios žmogiškos veiklos susidaro debesys. Pokytis, atsirandantis dėl lėktuvo pėdsako sukeliamo didelio debesuotumo, gali paveikti mūsų klimatą“, – aiškina mokytoja.

Darželiai, dalyvaujantys programoje gali vykdyti Elementary GLOBE veiklas.

Dėkojame šioms ypač aktyviai GLOBE programoje dalyvaujančioms mokykloms ir mokytojams:

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, Nerutė Augustonytė, chemijos mokytoja
Akmenės rajono Akmenės gimnazija, Vilija Šerpenskienė, geografijos mokytoja (metodininkė)
Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija, Rasytė Gaidienė, biologijos mokytoja
Anykščių Antano Vienuolio progimnazija, Rasytė Gaidienė, biologijos mokytoja
Panevėžio gamtos mokykla, Rima Ivanauskienė, metodininkė
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Vilma Kaliukevičienė, geografijos mokytoja
Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla, Lijana Gudaitienė, pradinių klasių mokytoja

Taip pat dėkojame GLOBE programoje dalyvaujančioms mokykloms:

Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras
Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla
Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
Vilniaus Žemynos progimnazija
Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija
Mažeikių lopšelis-darželis „Eglutė"
Šiaulių r. Meškuičių mokykla
Lithuania GLOBE v-School
Joniškio „Aušros“ gimnazija
Alytaus „Vilties“ mokykla-darželis
Kauno moksleivių techninės kūrybos centras
Lithuania Citizen Science
Vilniaus universiteto Metodinis STEAM ugdymo centras
VšĮ Gravitas schola

Kaip Lietuvos mokyklos ir mokytojai gali prisijungti prie GLOBE tinklo?

GLOBE programa Lietuvoje yra koordinuojama GLOBE šalies koordinatorės Monikos Gineitytės Lietuvos neformaliojo švietimo agentūroje. Šalies koordinatoriaus rolė yra padėti vietinėms mokykloms, moksleiviams ir mokslo centrams sukurti vietinius bei tarptautinius GLOBE ryšius.

Jei Jus domina dalyvavimas GLOBE programoje, susisiekite su Monika:

Monika Gineitytė
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA)
Žirmūnų g. 1B, Vilnius
Tel: +370 606 93 168
monika.gineityte@linesa.lt

Daugiau informacijos apie GLOBE programą bei veiklų vykdymą:

https://www.globe.gov/ 
https://www.globe.gov/get-trained/protocol-etraining 
https://www.globe.gov/get-trained

LINEŠA informacija