Karjeros specialisto diena: išlipti iš ,,nieko nenorėjimo” liūno mokiniai skatinami ne tik pasitelkiant empatiją

„Ačiū, kad suteikėte pastiprinimą renkantis profesiją nepasiduoti tėvų spaudimui“, „užduotis, kurią pasiūlėte atlikti, padėjo man atrasti savo pašaukimą – kineziterapeuto specialybę“. Tokie buvusių mokinių žodžiai ypač sušildo širdį, atvirauja Lietuvos mokyklose triūsiantys karjeros specialistai. Tyrimų duomenimis, net 39 proc. penkiolikmečių nėra tikri, kuo nori būti ateityje. Tad būtent karjeros specialistas šiandien yra tas žmogus, kuris gali padėti jaunuoliui pažinti savo stiprybes, suprasti savo vertę ir atrasti, kaip jas geriausiai pritaikyti realiame gyvenime.

Šių metų lapkričio 12 d. Lietuvoje pirmą kartą oficialiai minima Karjeros specialisto diena.

„Tai proga pažvelgti į tai, kodėl karjeros specialisto profesija yra tokia svarbi šiandieniniame švietime ir darbo pasaulyje. Tai žmonės, kurie ne tik padeda mokiniui pasirinkti profesiją, bet ir moko jį pažinti save, planuoti bei prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus”, – sako Ina Griazina, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovė.

Šiuo metu Lietuvos mokiniams rasti atsakymus į svarbius jų ateičiai klausimus padeda daugiau kaip 500 karjeros specialistų.

I. Griazina džiaugiasi, kad Lietuvoje auga tiek pasitikėjimas karjeros specialisto profesija, tiek karjeros paslaugų prieinamumas.

„Šie specialistai šiandien dirba beveik visose savivaldybėse, o profesinio orientavimo paslaugas gauna daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos mokinių. Tai rodo, kad mūsų švietimo sistema juda teisinga kryptimi“, – kalba ji. 

Gera diena užduoti sau svarbų klausimą apie laimę

Kad mokyklose sparčiai vystantis profesiniam orientavimui karjeros specialistai jau tvirtai įsirašė į šiandieninių profesijų sąrašą, neabejoja ir Giedrė Valaitienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos karjeros specialistė. 

„Jei anksčiau žmonėms ir politikams turėdavome aiškinti, kas tas karjeros specialistas ir kodėl jis reikalingas, tai šiuo metu pas mokyklose besidarbuojančius karjeros specialistus mokiniai ateina drąsiai ir kartu ieško asmeninių savo karjeros galimybių“, – teigia G. Valaitienė. 

Jai vis smagiau matyti, kad tokių specialistų vis drąsiau ieško ir suaugę žmonės, norintys keisti savo karjeros tikslą. 

„Po truputį visuomenėje ateina supratimas, kad kiekviename gyvenimo etape svarbu įsivertinti ir drąsiai savęs paklausti, ar tai, ką aš darau, daro mane laimingu, ar jaučiu to prasmę. Lapkričio 12 d. minimos Karjeros specialisto dienos mintis ir yra ta, kad kiekvienas mūsų, nepaisant amžiaus, turėtų kaskart įsivertinti, kiek esame laimingi dirbdami tai, ką dirbame“, – pabrėžia asociacijos vadovė.

Svajonės dūžta į darbo rinkos realybę 

2023–2024 m. gausų karjeros specialistų būrį turinčioje Lietuvoje profesinio orientavimo paslaugas gavo 78,7 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir 62 proc. profesinio mokymo įstaigų mokinių. 

Kita vertus, tyrimai rodo didelį atotrūkį tarp įgyjamo išsilavinimo, specialybių ir darbo rinkos poreikių, kas signalizuoja, jog būtina rimtai stiprinti Lietuvos mokinių konsultavimą karjeros srityje.

„Pavyzdžiui, dabar apie 70 proc. Lietuvos jaunimo siekia aukštojo mokslo, o tik 30 proc. renkasi profesinį mokymą, nors darbo vietų struktūra rodo, kad abu keliai yra vienodai svarbūs šalies ekonomikai”, – mini I. Griazina. 

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2025 m. tyrimas atskleidė, kad net 58 proc. paauglių visame pasaulyje savo ateitį sieja su „tradicinėmis“ – gydytojo, teisininko, mokytojo ar IT specialisto profesijomis. Mokiniai renkasi siaurą profesijų ratą: 10 populiariausių profesijų tenka 50 % merginų ir 44 % vaikinų pasirinkimų.  

Tačiau reali darbo rinka tokių vietų pasiūlyti gali gerokai mažiau, o tai kuria atotrūkį tarp jaunų žmonių lūkesčių ir galimybių. Ši problema aktuali ir Lietuvoje, 

EBPO duomenimis, tik 45 proc. mokinių 81 šalyje yra turėję galimybę apsilankyti realioje darbo vietoje, nors būtent tokios patirtys labiausiai padeda renkantis karjerą. 

„Lietuvoje šis rodiklis kiek aukštesnis – 52 proc., tačiau siekiame, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę pasimatuoti profesiją“, – vardija LINEŠA atstovė I. Grazina.

Pasimatuoti karjeros specialisto profesiją 

„Kai pradėjau dirbti karjeros specialistu, vieno užsiėmimo metu mokinys pasakė: „Dabar supratau, kad svajonė gali virsti planu“. Tą akimirką pajutau, kad mano darbas turi didelę prasmę padedu mokiniams save projektuoti ir įsivaizduoti ateityje“, – įsimintiniausias karjeros akimirkas prisimena Rūtenis Latoža, Klaipėdos Vitės progimnazijos karjeros specialistas.

Erika Vitkauskienė, Joniškio rajono švietimo centro karjeros specialistė, pasakoja, jog ją apima didelis džiaugsmas, kai ne vienerius metus matavęsis įvairias profesijas, atlikęs krūvą testų, mokinys pagaliau suranda savo kelią ir sako: ačiū, studijuoju, ką ir norėjau studijuoti. 

„Ypač būnu laiminga, kai mokiniai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuriems ieškome  galimybių įgyt profesiją, pasako, kad mokydamiesi profesijos jaučiasi gerai, turi erdvės augti, kad patinka praktikos. Džiaugiuosi, kad šie mokiniai baigę mokyklą neliko namuose, o surado savo kelią“, – sako E. Vitkauskienė.

Dažno karjeros specialisto valandos neribotos. Net ir ne darbo metu jis galvoja apie naujas idėjas, ieško galimybių, susijusių su profesinio orientavimo paslaugų teikimu. 

„Jau iš vakaro prasideda kitos dienos ar net savaitės veiklų derinimas ir planavimas. Didžioji dienos dalis – laikas mokykloje: individualios ir grupinės  konsultacijos, klasės valandėlės, kartais – profesinis veiklinimas. Dienos metu tenka daug bendrauti su socialiniais partneriais, įvairių įmonių ar organizacijų atstovais, su kuriais deriname klausimus, susijusius su mokinių ar mokinio profesiniu veiklinimu, aptariame susitikimo detales ir tolimesnį  bendradarbiavimą“, – kaip atrodo darbo diena, dalijasi E. Vitkauskienė.

Užduotis – motyvuoti nemotyvuotą  

Statistika rodo, kad Lietuvos jaunimas būsima profesija domisi vidutiniškai, o karjeros planavimu rimčiau domisi tik kas 2–3 mokinai iš 10.  

Tačiau R. Latoža pastebi, kad vis daugiau mūsų mokinių domisi karjera, –  ypač kai ši tema jiems pateikiama per patirtį ir žaidybinį pažinimą.

„Jauniems žmonėms svarbu ne tik būsimas darbas, bet ir gyvenimo būdas, vertybės, prasmė. Tiesa, daliai mokinių karjera atrodo tolima tema, kol jie neatranda asmeninio ryšio su ja“, – sako karjeros specialistas.

Yra ir tokių jaunuolių, kuriems niekas neįdomu, jie nieko nenori. 

„Tokius mokinius dažniausiai motyvuoja asmeninis santykis – nuoširdus domėjimasis jais, jų gyvenimo patirtimis ir mažais pasiekimais. Kartais padeda netikėta veikla ar pokalbis, kuris leidžia jiems pamatyti, kad kiekvienas turi stiprybių. Svarbiausia kantriai parodyti, kad karjera prasideda nuo savęs pažinimo, o ne nuo pasirinkimo“, – patirtimi dalijasi R. Latoža. 

Tarp prestižo ir širdies balso

Būtent savęs nepažinimas, anot karjeros specialistų, Lietuvos mokiniams renkantis profesiją yra vienas didžiausių iššūkių – sunku įvardyti savo stiprybes, vertybes ir pomėgius. 

„Svarbiausia – pažinti save: savo stiprybes, vertybes ir tai, kas iš tiesų teikia džiaugsmą. Tik tada profesijos pasirinkimas tampa ne atsitiktinis sprendimas, o prasmingas kelias į savirealizaciją. Ne veltui sakoma, jog kartais reikia klausyti ne proto, o širdies balso“, – sako R. Latoža. 

Kitas iššūkis – informacijos perteklius: profesijų gausa ir nuolat kintantis darbo pasaulis mokiniams kelia sumaištį. Be to, jauni žmonės neretai jaučia tėvų ar aplinkos spaudimą rinktis „perspektyvią“, o ne jiems artimą kryptį.

Iššūkiai neaplenkia ir karjeros specialistų. 

„Vienas didžiausių iššūkių šiame darbe – suprasti, kad jeigu tu žinai, tai nereiškia, kad jaunas žmogus žino, kad būtent tu pirmą žingsnį link jauno žmogaus turi žengti. Svarbu nepamiršti kviesti ir daryti tą jaunimui tinkančia kalba. Jei pradėsi moralizuoti, karjeros specialisto kabinetas mokiniams gali atrodyti tabu, ir tuo pačiu tu turi parodyti, kad karjera – tai ne žaidimas, kad tai ne mažiau svarbi sritis, tarp kitų jam svarbių dalykų“, – pasakoja G. Valaitienė. 

Apie ką svajoja karjeros specialistai?   

Paklausti, ko reiktų,  kad Lietuvoje jauni žmonės  gautų dar daugiau pagalbos rinkdamiesi profesiją, karjeros specialistai mini, kad dar yra kur tobulėti keliant šios profesijos prestižą. 

„Pradedant nuo darbo vietos suteikimo. Dabar mokyklose ne visi karjeros specialistai turi privačias erdves individualioms konsultacijoms: kai kurie slepiasi mokytojų kambaryje už spintos esančioje erdvėje, kai kurie ateina tik kai kažkoks mokytojas serga. Be to, manau, kad karjeros specialistas geriausiai savo darbą atliktų dirbdamas vienoje mokymo įstaigoje, nes dabar, kai jo darbovietė 3–5 įstaigos, vaikas prireikus ne visada gali jį rasti“, – sako G. Valaitienė.  

Norėtų ši bendruomenė ir daugiau stabilumo: šiandien karjeros specialistų kaita šalyje didelė, matmažėjant vaikų uždarinėjamos mokyklos. Ypatingas viltis karjeros specialistai deda į Vyriausybės planuojamą sukurti karjeros specialistų atestacijos ir kompetencijų tobulinimo sistemą.

„Atestacija mums labai svarbi siekiant stiprinti profesijos prestižą“, – pabrėžia asociacijos vadovė. 

Taip pat karjeros specialistai  norėtų daugiau galimybių kelti kvalifikaciją tokioje jautrioje srityje, kaip darbas su mokiniais su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

Pasak I. Griazinos, lapkričio 12 d. šalyje minima Karjeros specialisto diena – gera proga atkreipti dėmesį į šios svarbios profesijos atstovų poreikius ir idėjas.

„EBPO tyrimai aiškiai patvirtina, kad karjeros ugdymas veikia – mokiniai, kurie bent kartą dalyvavo darbo vietos pažinimo veiklose, praktikoje ar konsultavosi su karjeros specialistu, turi aiškesnius tikslus ir geresnius įsidarbinimo rezultatus. Tai didžiulis argumentas mums visiems – švietimo bendruomenei ir politikams – investuoti į karjeros paslaugų plėtrą mokyklose“, – sako LINEŠA atstovė. 

Taip pat Karjeros specialisto diena – tai ir priminimas kiekvienam iš mūsų pasidomėti savo karjeros planavimu.

„Karjeros pasirinkimas – tai ne vienkartinis sprendimas, o kelionė, kurioje svarbu nuolat domėtis, tyrinėti ir augti. Šiandien tam padeda daugybė šaltinių – nuo pokalbių su specialistais iki tokių platformų kaip Mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema MUKIS, kur galima atrasti idėjų, patarimų ir įkvėpimo. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame pažindami save, atveria vis daugiau galimybių rytojui“, – pabrėžia I. Griazina.

Nuotr. MUKIS archyvo

LINEŠA informacija