LRT ir KTU tinklalaidėje „Karjeros link“ – pokalbiai su Linu Marcišausku apie pirmojo darbo paieškas

Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) pristato naują tinklalaidės „Karjeros link“ sezoną, kuriame skirtingų sričių ekspertai dalijasi patirtimi, pasakoja apie karjeros pasirinkimus, profesinius iššūkius ir atradimus. Vedėjas – turinio kūrėjas Linas Marcišauskas, socialiniuose tinkluose žinomas kaip „Linas dirba darbus“.

Kiekvienas pokalbis – tai nauja pažintis ne tik su skirtingų profesijų atstovais, bet ir jų patarimai tiems, kurie dar tik pradeda žengti savo pasirinktu karjeros keliu. Tarp pašnekovų – įmonės „Aardvark Technologies“ Personalo vadovė Toma Vičiūnė, „Ignitis grupė“ Energijos apskaitos skyriaus vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė, LTG grupės Efektyvumo ir kokybės valdymo vadovė Asta Martinionė, „MARS Lietuva“ Technikos vadovas Andriejus Bajarovas ir KTU Karjeros planavimo konsultantė Gabrielė Kartanaitė.

Klaidūs jaunimo karjeros pasirinkimo keliai

Naujojo „Karjeros link“ tinklalaidės sezono pirmame epizode „DI prieš programuotoją – kieno kodas geresnis?“ – L. Marcišausko pokalbis su T. Vičiūne. Diskusijoje keliami klausimai, kaip šiandien jaunam žmogui gauti pirmą darbą technologijų srityje, kai dirbtinis intelektas (DI), rodos, kasdien keičia žaidimo taisykles.

„Šiandien darbo rinkoje pokytį matome didžiulį. Prieš penkerius metus jaunam specialistui reikėdavo tiesiog mokėti programavimo kalbą, o visa kitą įmonės išmokydavo. Šiuo metu kartelė yra gerokai pakilusi ir turime tendenciją, kad programuoti nebeužtenka, nes dirbtinis intelektas (DI) puikiai tą daro“, – apie kylančią kompetencijų kartelę technologijų įmonėse pasakoja įmonės „Aardvark Technologies“ atstovė T. Vičiūnė.

Kartu su reikalavimais jauniems specialistams sparčiai keičiasi ir karjeros planavimas. Darbo rinkoje vienas karjeros kelias sunkiai įmanomas, todėl antrojoje tinklalaidėje L. Marcičauskas kalbėsis su G. Kartanaite ir bandys atsakyti į klausimą, ar tikrai vienintelis žmogaus tikslas darbe turi būti tapti vadovu.

„Karjeros pasirinkimų – begalė, daugybė galimybių, daug informacijos. Kartu atsiranda daug konkurencijos ne tik su žmonėmis, bet ir su technologijomis. Dabar nėra taip svarbu, kaip save pavadinsi, svarbu tai, kaip gebėsi spręsti iššūkius ir kylančias problemas“, – teigia KTU karjeros planavimo konsultantė G. Kartanaitė.

Trečiojoje tinklalaidėje L. Marcišauskas kartu su LTG grupės atstove A. Martinione gilinsis, kaip geopolitinė įtampa keičia paklausių profesijų sąrašą. Šis pokalbis padės atskleisti, kokios profesijos ir įgūdžiai tampa stabilesni pasaulyje, kuriame daug neapibrėžtumo ir kokį vaidmenį čia atlieka gebėjimas prisitaikyti prie greitai kintančių sąlygų.

„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai keistis būtina. Dinamišku ir nenuspėjamu laikotarpiu visi technologiniai ir žmogiškieji pokyčiai vyksta žaibo greičiu, pavyzdžiui, elektrai tapti masiniu reiškiniu užtruko 50 metų, internetui – apie 20 metų, o štai dirbtinis intelektas į mūsų gyvenimą atėjo staigiai, netikėtai. Taigi, tokioje dinamiškoje eroje negali būti statiškas“, – akcentuoja ji.

Darbo skelbimų reikalavimai ir abejonės savimi

Vėlesniuose pokalbiuose bus galima daugiau sužinoti, kaip protingai pasirinkti pirmą darbą ir abejones savimi. Įmonės „MARS Lietuva“ atstovas A. Bajarovas, dalindamasis asmenine patirtimi, sako, kad nereikia bijoti ieškoti darbo net ir ten, kur prašoma didesnės patirties.

„Aš pats, skaitydamas jaunų žmonių skelbimus, atsižvelgiu ne į tą sukauptą darbo patirtį, bet į norą mokintis, tobulėti bei augti. Jeigu norėsi, tai gali viską išmokti, o jeigu ateisi iš kitos srities, tai vis tiek gali tekti mokintis. Dėl to kartais ta sukaupta patirtis kaip tik trukdo sklandžiam procesui“, – dalijasi A. Bajarovas.

Kalbėdama apie abejones savimi, „Ignitis grupė“ Energijos apskaitos skyriaus vadovė A. Židickytė-Orvydė pastebi, kad šie jausmai – natūrali augimo dalis, tačiau jos neturi sustabdyti iniciatyvių, apie kurias svajojama.

„Pasidalinsiu savo pavyzdžiu. Gavusi kvietimą į tinklalaidę, jaudinausi – galvojau, ar gerai pakalbėsiu, kaip man seksis. Kai kalbame apie tai, kas yra stabdis, o kas augimas, man atrodo, viską lemia mūsų pasirinkimas. Jei būčiau atsisakiusi, tai būtų tapę stabdžiu ir būčiau praradusi šią patirtį. O kai žinau, kad abejonių bus, bet vis tiek sutinku ir žengiu į priekį, tada vyksta augimas“, – savo patirtį pasakoja A. Židickytė-Orvydė.

Pirmąją tinklalaidę „DI prieš programuotoją – kieno kodas geresnis?“ su T. Vičiūne jau galite rasti LRT radiotekoje ir „Spotify“ paskyroje. 

KTU informacija