Mokinių įvairovei atvirų klasių modelius taikančių mokyklų patirtys: ugdymą organizuojant šiek tiek kitaip galima atliepti labai įvairius vaikų poreikius

Šių mokslo metų pradžioje 15-oje šalies savivaldybių pradėjo veikti daugiau nei 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokančių įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas organizuojamas skirtingais būdais. Pilotiniame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančių mokyklų atstovai tikina, kad siūlomi ugdymo modeliai pasiteisina, o į jų principus dėmesį atkreipti vertėtų visoms įtraukiojo ugdymo plėtrai besirengiančioms švietimo įstaigoms. 

Mokinių įvairovei atvirų klasių modelių projektas pradėtas 2023 m. rudenį siekiant padėti švietimo įstaigoms pasiruošti nuo ateinančių mokslo metų priimti daugiau įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų, užtikrinti jiems švietimo pagalbą ir mokymosi sėkmę. 

Pilotiniame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančios mokyklos galėjo rinktis iš trijų ugdymo organizavimo modelių. 

Visiškos įtraukties modelis yra labiausiai pažįstamas Lietuvos švietimo įstaigoms. Iš esmės pagal jį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas jau dabar vyksta nemažai mokyklų: kartu besimokantys specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, padedant antrajam mokytojui ar/ir mokytojo padėjėjui, įtraukiami į bendras klasės ugdymo veiklas, esant poreikiui užduotys ar jų formos yra pritaikomi, parenkamos tinkamos mokymo(si) priemonės, mokiniams papildomai teikiama mokymosi pagalba. 

Pagalba čia ir dabar

Kitas pilotiniame projekte dalyvaujančioms mokykloms siūlytas modelis – mobilios įtraukties. Šiuo atveju specialiųjų ugdymosi poreikių turintys klasės mokiniai gali būti suskirstyti į laikinąsias grupes ar mokinių pogrupius, skirtus mokymosi sunkumams įveikti arba ypatingiems gebėjimams ugdyti.

Panevėžio pradinė mokykla pasirinko taikyti būtent šį modelį. Pagal jį ugdymas organizuojamas dvejose šios mokyklos trečiokų klasėse, jose mokosi 9 mokiniai su įvairiais specialiaisiais ugdymosi poreikiais. 

„Organizuodami ugdymą atsižvelgiame ne tik į vaikų specialiuosius poreikius, bet ir mokomąjį dalyką bei dėstomą temą. Pavyzdžiui, kai kuriems vaikams sunku įveikti teksto suvokimo užduotis, taigi tam tikrą pamoką tam tikra grupė vienos klasės mokinių su antrąja mokytoja keliauja dirbti į atskirą kabinetą ir mokosi savu tempu, pasitelkiant pagalbinius, aktyviuosius mokymo metodus, priemones. Jei, tarkime, gamtos pažinimo pamokoje atliekamas eksperimentas ar matematikos pamokoje reikia atlikti tik paprastus aritmetinius veiksmus – dažniausiai dirbame visa klasė kartu“, – pasakoja atvirųjų klasių antroji mokytoja Agnė Kuginytė. 

Mokyklos direktorės Kristinos Žaltauskienės nuomone, šis modelis yra ko gero veiksmingiausias pradinukams, nes yra labai lankstus – jei mokiniui reikia pagalbos, su antrąja mokytoja jis gali išeiti dirbti nors ir vienas, nerenkant grupės vaikų iš viso srauto, nederinant skirtingų klasių ar individualių mokinių tvarkaraščių.

„Pagalba vaikui yra čia ir dabar – sprendžiant konkretų uždavinį, aiškinantis esamą situaciją“, – dėsto K. Žaltauskienė. 

Remiantis šiuo modeliu, visiems mokiniams mokantis bendroje pamokoje su jais dirba viena arba dvi mokytojos ir pagrindinės mokytojos padėjėja. Mokyklos direktorė akcentuoja, jog tokiu būdu sisteminga pagalba teikiama ne tik mokiniams, bet ir pagrindinėms klasių mokytojoms.

Atliepia ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius 

Trečiasis atvirųjų klasių modelis – srauto įtraukties. Jį nuo mokslo metų pradžios taiko Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokykla. Tai gan nauja ugdymo organizavimo forma. Mokiniai iš kelių klasių suformuoja didesnį srautą, kuris skirstomas į grupes ar pogrupius pagal individualius ugdymosi tikslus, poreikius. Mokiniai dirba ir kartu klasėje, ir atskirose pamokose.

Kaip pasakoja Dubysos aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Simona Miškinienė, jų mokykloje srautas suformuotas iš 54-ių 8–10 klasių mokinių. Sraute yra 16 įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. 

Didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai sudaro nedidelę laikinąją srauto grupę. Mokiniams sudarytas individualus ugdymo planas, ugdymo turinys pritaikytas jų gebėjimams. Laikinosios grupės mokiniams lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų pamokas atskirai veda specialusis pedagogas. Dirbdami mažoje grupėje mokiniai aktyviau dalyvauja pamokose, specialistas gali kiekvienam padėti geriau suprasti mokomąją dalyką. 

„Taip pat turime du specializuotus mokytojo padėjėjus lietuvių kalbos ir matematikos pamokoms, kuriose dalyvauja kiti srauto mokiniai – neturintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir turintys mažus ar vidutinius specialiuosius poreikius. Dabartiniame sraute neturime tokių mokinių, kuriems reiktų nuolatinės priežiūros kitose veiklose ar mokyklos erdvėse, tad nusprendėme orientuotis į akademinę vaikų sėkmę, suteikti kuo daugiau pagalbos pamokose. Be to, 8–10 klasių mokiniams pagalba teikiama ne tik klasėje, organizuojamos ir papildomos konsultacijos“, – aiškina S. Miškinienė.

S. Miškinienės žodžiais, vienas didžiausių iššūkių organizuojant ugdymą pagal šį modelį – sudėlioti tvarkaraštį taip, kad visos srauto klasės vienu metu turėtų arba lietuvių kalbos, arba matematikos pamokas, taip sudarant galimybę pagal individualizuotas programas besimokantiems vaikams tuo pačiu metu dirbti savo mažoje grupėje su specialiąja pedagoge.

„Kol vieni mokiniai mokosi lietuvių kalbos gramatikos subtilybes ar aiškinasi trigonometriją, pagal individualią ugdymosi programą besimokantys vaikai su specialiąja pedagoge mokosi praktinių dalykų, pvz., susiskaičiuoti pinigus, mandagiai kalbėti ar pan. O po šių pamokų visi susitinka kitose pamokose – geografijoje, istorijoje ir kitose, kurių turinį, užduotis pritaikyti šiems vaikams paprasčiau. Čia į pagalbą mokytojams taip pat ateina specialusis pedagogas su metodiniais patarimais“, – sako pašnekovė. 

S. Miškinienė pastebi, kad jų mokyklai šiuo metu srauto modelis parankus tuo, kad reikia mažiau žmogiškųjų išteklių, t. y. su visais didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turinčiais vaikais, kurie yra iš skirtingų klasių, gali dirbti vienas specialusis pedagogas, o ne du ar trys, kurių reiktų dirbant atskirai su aštuntokais, devintokais ir dešimtokais. 

Atvirųjų klasių modeliai bus plėtojami

Nuo 2023 m. rugsėjo mokinių įvairovei atviros klasės veikia Kauno miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus, Molėtų, Anykščių, Trakų, Klaipėdos, Pakruojo, Jonavos, Kretingos rajonų ir Druskininkų savivaldybių ugdymo įstaigose.

Šiais mokslo metais pradėjusios veikti mokinių įvairovei atviros klasės yra pilotinis projektas. Ilgainiui pažangūs įtraukiojo ugdymo modeliai bus diegiami ir kitose šalies savivaldybėse, remiantis ir pritaikant pirmųjų gerąsias patirtis. Atvirosioms klasėms steigti per trejus metus planuojama skirti 5,5 mln. eurų.

Jau šiais mokslo metais šalies bendrojo ugdymo įstaigose mokėsi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, jie sudaro apie 15 proc. visų mokyklas ir darželius lankančių vaikų. 

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija