NVŠ plėtra Lietuvoje: augantys rezultatai ir išliekantys skirtumai tarp savivaldybių

Prasidėjus naujiems mokslo metams darbą atnaujina daugybė neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) programų ir būrelių. Nuo šių metų registruotis į įvairias NVŠ veiklas jau galima ir per CPIS – centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą. Tikimasi, kad priėmimas į NVŠ programas vieno langelio principu sudarys vienodesnes galimybes mokiniams pasinaudoti NVŠ pasiūla ir prisidės prie NVŠ plėtros šalyje.

Tapo tradicija, kad prieš naujų mokslo metų pradžią LINEŠA apibendrina NVŠ plėtros procesus ir įvertina, kaip sekasi siekti šalies strateginiuose švietimo dokumentuose numatytų tikslų. Pastarųjų metų duomenys rodo teigiamus pokyčius – didėja NVŠ aprėptis, specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turinčių mokinių įsitraukimas ir veiklų įvairovė. 2022 m. spalio 1 d. NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programose dalyvavo 62,6 proc. mokinių, o 2025 m. spalio 1 d. – jau 71,9 proc. Taigi per trejus metus beveik dešimtadaliu išaugo NVŠ dalyvaujančių mokinių dalis.

Teigiami pokyčiai matomi ir pagal kitus rodiklius – 2022–2025 m. tikslinio finansavimo NVŠ programose dalyvaujančių mokinių dalis padidėjo nuo 27,4 iki 33,5 proc., o SUP mokinių dalyvavimas NVŠ ir FŠPU programose – nuo 30,2 iki 36 proc.

Šalies vidurkis slepia didelius skirtumus

Tačiau bendras šalies rezultatų augimas slepia nemažus skirtumus tarp savivaldybių. 2025 m. spalio 1 d. NVŠ ir FŠPU programose dalyvavusių mokinių dalis savivaldybėse svyravo nuo 57,7 iki 86,6 proc. Reikšmingų skirtumų matyti ir tarp tai pačiai grupei priklausančių savivaldybių. Pavyzdžiui, didžiųjų miestų grupėje šis rodiklis svyravo nuo 62,9 iki 82,8 proc. Tai rodo, kad vien savivaldybės dydis NVŠ aprėpties skirtumų nepaaiškina.

Savivaldybių NVŠ situaciją gali veikti ir kiti veiksniai – finansavimo apimtis, programų pasiūla ir savivaldybės NVŠ organizavimo sprendimai. Valstybės NVŠ tikslinio finansavimo lėšos savivaldybėms skiriamos pagal vienodą principą, atsižvelgiant į mokinių skaičių, tačiau savivaldybės NVŠ papildomai finansuoja savo lėšomis ir pačios priima NVŠ organizavimo sprendimus. Todėl NVŠ finansavimo ir organizavimo praktika savivaldybėse skiriasi.

Skirtumų matyti ir vertinant kitus rodiklius. Pavyzdžiui, 2025 m. NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių SUP mokinių dalis savivaldybėse svyravo nuo 5,6 iki 52,4 proc. (šalies vidurkis – 36 proc.), vasaros stovyklose – nuo 3,7 iki 60,2 proc. (šalies vidurkis – 17,5 proc.). Apibendrinti Lietuvos savivaldybių ir jų grupių rezultatai pateikiami LINEŠA parengtoje švieslentėje „2025 metų savivaldybių NVŠ statistika (51.8 KB )“.

Švieslentėje kiekvienos savivaldybės rezultatus galima palyginti su šalies vidurkiu ir panašaus dydžio savivaldybių rezultatais. Joje pateikiama ir 2022–2025 metų rodiklių dinamika, leidžianti įvertinti, kaip per šį laikotarpį keitėsi konkrečios savivaldybės rezultatai.

Savivaldybių palyginimo tikslas nėra sudaryti jų reitingą. Duomenys pirmiausia skirti padėti savivaldybėms įsivertinti savo situaciją, pastebėti stipriąsias sritis ir tas, kuriose dar yra erdvės pokyčiams, bei kelti klausimus, kodėl panašių savivaldybių rezultatai skiriasi.

Tikimasi, kad skelbiami duomenys taps pagrindu savivaldybių diskusijoms ir sprendimams, padedantiems didinti NVŠ prieinamumą, įtrauktį ir veiklų įvairovę.

LINEŠA informacija