ŠMSM: įtraukusis ugdymas reikalauja bendrų valstybės, savivaldybių ir mokyklų pastangų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis ir rekomendacijomis. Įvardytos problemos jau dabar yra nuosekliai sprendžiamos peržiūrint, tobulinant švietimo pagalbos teikimo modelį, didinant valstybės finansavimą bei skiriant ypatingą dėmesį specialistų rengimui ir esamų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.  

Įtraukusis ugdymas yra švietimo sistemos veikimo principas, teigiantis, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su bendraamžiais, o ugdymosi poreikių įvairovė negali būti priežastis riboti šią galimybę. Ministerija deda pastangas, kad teisės aktuose įtvirtintos garantijos virstų realia, kokybiška ir savalaike pagalba kiekvienam mokiniui.  

Nuosekliai didinamas valstybės finansavimas 

Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, valstybė nuosekliai didina savo finansinį indėlį. 

Valstybės lėšos švietimo pagalbai nuo 2019 m. išaugo daugiau nei 150 mln. eurų: 2019 m. skirta 61 mln. Eur;  2025 m. valstybės skiriama suma pasiekė 188,5 mln. Eur, o 2026 m. – beveik 216 mln. Eur. Augantis valstybės finansavimas švietimo pagalbai leidžia savivaldybėms steigti daugiau švietimo pagalbos specialistų etatų. Nuo 2022 m. iki 2025 m. 21 proc. augo pagalbos mokiniui specialistų skaičius: 2022 m. – 3997 specialistai, 2025 m. – 4838.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. pakeistas švietimo pagalbos finansavimo modelis – lėšos tiesiogiai skiriamos mokykloms, o tai joms leidžia lanksčiau ieškoti reikiamos pagalbos, pvz., pirkti reikalingas paslaugas, jei įstaigoje trūksta nuolatinio specialisto.  

Visgi, siekiant esminio pokyčio, labai svarbu yra pačių savivaldybių tiek finansinis indėlis, tiek prioritetas šiai sričiai – būtent savivaldybės vertina ir planuoja specialistų poreikį konkrečiose savo įstaigose atsižvelgdamos į konkrečius vaikų poreikius.

Mokytojų perkvalifikavimas ir naujų specialistų pritraukimas 

Vienas aktualiausių iššūkių įgyvendinant įtraukųjį ugdymą yra švietimo pagalbos specialistų poreikis, o tai reiškia – švietimo pagalbos prieinamumas. 

Norint paruošti daugiau švietimo pagalbos specialistų, nuo 2022 m. specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijos yra įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą. 2024 m. specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijas rinkosi 144, 2025 m. – 168 studentai. Iš viso 2025–2026 m. m. valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose visuose kursuose šiose studijose mokosi per 400 studentų. 

Valstybė investuoja ne tik į naujų specialistų pritraukimą, bet ir į aktyvų jau dirbančių mokytojų perkvalifikavimą. Kasmet nuo 2023–2024 m. m. valstybė finansuoja apie 200 esamų pedagogų pusantrų metų trunkančias studijas, leidžiančias įgyti logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo ar surdopedagogo kvalifikaciją. 

Be to, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į tris nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties tema – šia galimybe gali pasinaudoti visi pedagoginiai darbuotojai, norintys įgyti ar patobulinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Nacionalines pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties temomis 2026 m. birželio mėn. baigė 950 pedagoginių darbuotojų. 

Be minėtų galimybių mokytojams tobulinti kvalifikaciją ar įgyti antrąją specializaciją, valstybė stengiasi atliepti ir mokyklų bei pedagogų poreikį stiprinti kasdienes kompetencijas, atnaujinti žinias įtraukiojo ugdymo srityje. Švietimo įstaigoms savo pagalbą ir patirtį nemokamai siūlo, mokymus reguliariai rengia Lietuvos įtraukties švietime centras. Taip pat mokyklas ir mokytojus nemokamai konsultuoja, vyksta į švietimo įstaigas bei mokymus rengia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai (į juos galima kreiptis pagal į savo gyvenamąją vietą), savivaldybių pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos. 

Pagalbos prieinamumo didinimas ir klasių modeliai 

Ministerijos duomenimis, pagalbą gaunančių mokinių dalis (iš tų, kuriems nustatyti poreikiai) nuosekliai auga ir 2024–2025 m. m. pasiekė 83,2 proc. (2022–2023 m. m. siekė 80,1 proc.). Kaip minėta, nuosekliai didėja švietimo pagalbos specialistų (iki 4 838 ) bei mokinio padėjėjų (iki 7 193 asmenų) skaičius mokyklose.

Siekdama sumažinti krūvius bendrosiose klasėse, ŠMSM įgyvendino Mokinių įvairovei atvirų klasių projektą (įsteigta 103 bendrosios paskirties klasės 15-oje savivaldybių). Šiose klasėse ugdomi iki 3 didelių ar labai didelių poreikių turintys vaikai, o ugdymo procese kartu dalyvauja antrasis mokytojas, specialusis pedagogas ar mokinio padėjėjas. Šių klasių išlaikymui 2026–2028 m. suplanuota skirti po 3,2 mln. eurų kasmet. Ateityje taip pat bus svarstoma įteisinti aukštesnės kvalifikacijos mokytojo padėjėjo pareigybę, kuri užtikrintų dar geresnę pagalbą mokytojams ir mokiniams klasėse.  

Jau nuo 2024 m. pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, vertinimo išvada ir rekomendacijos yra keliamos į Mokinių registrą, o ne atiduodamos tėvams pateikti informaciją mokyklai. Tai leidžia mokyklai iš karto matyti aktualią informaciją, planuoti savo veiksmus, iki minimumo sumažina riziką, kad tėvai nepateiks šios informacijos mokyklai, ypač tais atvejais, kai mokinys keičia mokyklą. Taip pat šiemet dalyje savivaldybių prasidėjus centralizuotam priėmimui į ugdymo įstaigas, mokyklos dar iki pasirašant mokymosi sutartis turi galimybę matyti registruose esančius duomenis apie mokinį ir iš anksto nuspręsti dėl atitinkamo klasių formavimo, planuoti švietimo pagalbą. 

Ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, savivaldybėmis, toliau tobulins teisės aktus, siekdama užtikrinti greitesnį poreikių nustatymą bei numatyti aiškias gaires tiems atvejams, kai pirminiam vaiko vertinimui nepritaria tėvai. Bendradarbiaujant su Lietuvos įtraukties švietime centru bus diegiami standartizuoti vertinimo įrankiai, kad pagalbos teikimas visoje šalyje remtųsi vienodais ir objektyviais kriterijais. Taip pat ruošiama speciali priemonė gabių vaikų įvertinimui. 

Papildomas dėmesys bus skiriamas stebėsenai: bus renkami duomenys ne tik apie tai, kokia apimtimi yra teikiama pagalba mokiniui po PPT vertinimo ir pagalbos skyrimo, bet taip pat – kiek pagalbos yra skiriama mokykloje, kiek jos teikiama. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija