Visiems prieinamas aukštasis mokslas: kas jau įgyvendinta?

Šiemet pirmą kartą jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos stodami į aukštąsias mokyklas gali naudotis papildoma konkursine eile. Ši eilė – viena iš priemonių, kurios padeda visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo.

Priemonių kompleksas numatytas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotuose 2023–2030 m. aukštojo mokslo prieinamumo (socialinės dimensijos) plėtros prioritetuose. Kaip sekasi juos įgyvendinti, šiandien pristatoma Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas

Antrąja konkursine eile gali naudotis stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 2 metų praktinės veiklos patirties. Praktine veikla laikoma ir savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį bei karo tarnyba.

Pretenduojantiesiems į šią eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir visiems stojantiesiems.

„Sudarydami papildomą konkursinę eilę stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių, mažiname jų patiriamus barjerus gauti valstybės finansuojamą studijų vietą. Socialinė aplinka neturi lemti aukštojo mokslo prieinamumo, jis turi būti pasiekiamas visiems norintiems studijuoti ir pasirengusiems tai daryti, atitinkantiems akademinius reikalavimus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Antrajai konkursinei eilei sudaryti numatyta ne mažiau kaip 10 proc. viso valstybės finansavimo pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų vietoms. Tai leis pagal antrąją konkursinę eilę priimti beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos, jie studijuos nemokamai.

Studentams – saugesnis studijų paskolos modelis

Nuo šių metų valstybės remiamų studijų paskolų sutartis sudarysiantiems studentams įsigalioja lengvatos jas grąžinant, kad aukštųjų mokyklų absolventai savarankišką gyvenimą galėtų pradėti saugesnėmis finansinėmis aplinkybėmis.

Atsižvelgus į studentų patiriamus iššūkius studijų paskolas pradėti grąžinti per metus nuo studijų pabaigos, šis terminas prailgintas iki 2 metų. Taip studentai studijų metu ar iškart po jų galėtų daugiau dėmesio skirti studijoms ar darbo paieškoms, o ne prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams – paskolos grąžinimui.

Taip pat nustatyta, kad socialinę pašalpą gaunantys studentai, kuriems paskolos grąžinimo terminas dėl per mažų pajamų jau buvo atidėtas penkis kartus, nuo paskolos grąžinimo galėtų būti atleidžiami. Tai padėtų studentams, ilgai nerandantiems darbo ar susiduriantiems su kitais iššūkiais, kylančiais dėl prastesnės socioekonominės padėties, sumažinti patiriamą finansinę riziką.

Jautriausiai doktorantų socialinei grupei užtikrinama valstybės parama

Nuo šių metų tikslinę paramą valstybė skiria ir doktorantams, atsidūrusiems jautrioje finansinėje situacijoje ir išėjusiems akademinių atostogų. Nedirbantiems ir socialinių garantijų netekusiems doktorantams pagalba numatyta siekiant paskatinti juos grįžti į studijas.

Ši parama užtikrinama doktorantams, galintiems gauti arba gaunantiems socialinę pašalpą ir išėjusiems akademinių atostogų dėl ligos, rekomendavus gydytojui arba dėl nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų.

Paramos doktorantams dydis siekia beveik 360 eurų per mėnesį. Iki 2024 m. studijas sustabdžiusiems doktorantams valstybės parama akademinių atostogų metu buvo nutraukiama.

Aukštosios mokyklos vertinamos pagal studijų prieinamumą

Šiemet pradeda veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui. Kitąmet šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.

Ateityje bus siekiama sukurti sistemą, leisiančią nuosekliai stebėti ir įvertinti aukštojo mokslo prieinamumo situaciją Lietuvoje.

Trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą

Aukštojo mokslo prieinamumas didinamas nuosekliai. Dar 2022 m. kolegijose pradėtos vykdyti trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Trumpąsias studijas siūlo kolegijos, turinčios atitinkamos krypties įdirbį – jau vykdančios tų pačių studijų krypčių bakalauro studijas.

„Trumpųjų studijų programų pasiūla kasmet didėja. 2022 m. startavome su 4 programomis, šiemet tokių turime jau 15. Stojantieji gali rinktis informatikos, elektros, elektronikos, mechanikos inžinerijos, programų sistemų trumpųjų studijų programas, jas vykdo iš viso 7 šalies kolegijos“, – sako J. Nugaras.

Trumposios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – jos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija