• Asmeninės karjeros refleksija karjeros konstravimo teorijos kontekste
  • Apžvelkite savo karjerą, taikydami iš karjeros konstravimo teorijos kylančius refleksijos klausimus. Užsirašykite savo mintis ir įžvalgas.
  • Asmens gyvenimas yra socialinis procesas, kuris susideda iš pagrindinių ir antraeilių vaidmenų. Pagrindinių vaidmenų, tokių kaip darbas ir šeima, pusiausvyra skatina stabilumą, o disbalansas sukelia įtampą.
  • Trumpai apibūdinkite mentorystės programą
  • Įvardinkite mentorystės programos naudą
  • Profesinę veiklą daugelis žmonių traktuoja kaip pagrindinį vaidmenį. Tačiau kai kuriems asmenims tai yra antraeilė, atsitiktinė ar net neegzistuojanti veikla. Tada kiti gyvenimo vaidmenys, tokie kaip studentas, tėvas, namų šeimininkas, gali būti pagrindiniai. Asmeninės preferencijos renkantis gyvenimo vaidmenis yra iš esmės grindžiamos socialine veikla, kuri įtraukia individus ir padeda surasti vietą skirtingose socialinėse pozicijose.
  • Asmens karjeros modelį, t. y. pasiektą profesinį lygį ir darbų seką, dažnumą ir trukmę, lemia tėvų socialinė ir ekonominė padėtis bei asmens išsilavinimas, gebėjimai, asmenybės bruožai, savęs suvokimas (angl. self-concept) ir karjeros adaptyvumas santykyje su visuomenės teikiamomis galimybėmis.
  • Žmonės yra skirtingi profesinėmis savybėmis, tokiomis kaip gebėjimai, asmenybės bruožai ir savęs suvokimas.
  • Kokios profesinės savybės (gabumai, asmenybės bruožai, vertybės) akcentuojamos mano profesinėje srityje?
  • Žmonės yra kvalifikuoti užsiimti skirtinga profesine veikla dėl savo profesinių savybių bei profesinės veiklos reikalavimų.
  • Profesinė sėkmė priklauso nuo to, ar individai savo darbe randa tinkamą pritaikymą savo ryškioms profesinėms savybėms.
  • Žmonių pasitenkinimas darbu yra proporcingas profesinės savivokos (angl. vocational self-concepts) realizavimo laipsniui. Pasitenkinimas darbu priklauso nuo įsitvirtinimo tam tikroje profesijoje, darbinės situacijos ir gyvenimo būdo, kai galima atlikti tinkamus vaidmenis.
  • Karjeros konstravimo procesas iš esmės yra profesinės savivokos (angl. vocational self-concepts) kūrimas ir įgyvendinimas, atliekant darbo vaidmenis. Savivoka plėtojama sąveikaujant vidinėms nuostatoms, galimybėms stebėti ir atlikti skirtingus vaidmenis. Praktiškai savo vaidmenis galima išmokti ir įgyvendinti vaizduotėje, konsultaciniame pokalbyje, hobyje, pamokose, klubuose ir, žinoma, darbe.
  • Nors profesinė savivoka nuo vėlyvos paauglystės tampa vis stabilesnė, taip užtikrindama tam tikrą pasirinkimo ir prisitaikymo tęstinumą, savęs supratimas ir profesinės nuostatos keičiasi laikui bėgant ir keičiantis darbo ir gyvenimo situacijoms.
  • Profesinių pokyčių procesui gali būti būdingas maksimalus karjeros etapų ciklas, apibūdinamas kaip progresavimas per augimo, ieškojimo, įsitvirtinimo, valdymo ir atsiribojimo laikotarpius. Penki etapai skirstomi į laikotarpius, pažymėtus profesinio tobulinimo užduotimis, kurias individai patiria kaip socialinius lūkesčius.
  • Augimo, tyrinėjimo, įsitvirtinimo, valdymo ir atsiribojimo mažasis ciklas vyksta pereinant iš vieno karjeros etapo į kitą, taip pat kiekvieną kartą, kai asmens karjerą destabilizuoja socialiniai ir ekonominiai bei asmeniniai įvykiai, tokie kaip ligos ir traumos, įmonių uždarymas, etatų mažinimas, darbo pertvarkymas ir automatizavimas.
  • Profesinė branda yra psichosocialinis konstruktas, žymintis asmens profesinio tobulėjimo laipsnį karjeros etapų tęstinume nuo augimo iki atsiribojimo. Žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, asmens profesinę brandą galima apibrėžti lyginant iškilusias vystymosi užduotis su numatomomis, atsižvelgiant į chronologinį amžių.
  • Karjeros adaptyvumas yra psichologinis darinys, žymintis asmens pasirengimą ir išteklius susitvarkyti su esamomis ir numatomomis profesinio tobulėjimo užduotimis. Adaptyvus požiūrių, įsitikinimų ir kompetencijų tinkamumas – karjeros konstravimo ABC – didėja augant atsakomybei, kontrolei, suvokimui ir pasitikėjimui savimi.
  • Karjeros konstravimą skatina profesinio tobulėjimo užduotys ir atsakas į šias užduotis.
  • Karjeros konstravimą bet kuriame etape gali skatinti pokalbiai, kuriuose paaiškinamos profesinio tobulėjimo užduotys, atliekami pratimai, stiprinantys adaptacinį pasirengimą, ir veikla, išaiškinanti ir patvirtinanti profesinę savivoką.