Aktualumas

Socializacijos vaikystėje procesas apima tris svarbius vaiko gyvenime momentus: a) vaikai mokosi ir adaptuojasi kaip konkretūs nariai konkrečioje žmonių bendruomenėje; b) vyresni žmonės perteikia vaikams sukauptą kultūrinę bei socialinę patirtį; c) vaikai atranda savąjį „Aš“ šiame procese (Juodaitytė, 2002). Visi šie išvardyti momentai lemia žmogaus karjeros pasirinkimą ir jos raidą, todėl ugdymo karjerai požiūriu yra itin svarbūs.

Vienas iš socializacijos veiksnių vaikystėje – tai vaiko emocinių, socialinių ir kultūrinių santykių turėjimas su kitais žmonėmis. Pasak Butvilo (2004), tik bendraudami (kontaktuodami) žmonės pažįsta vieni kitus ir pasiekia socialinę vienovę. Vaikui įsitraukiant į įvairias grupes, kai kurios jų tampa bendruomenėmis (kiemo draugų, klasės, mokyklos ir t. t.). Čia tarpusavio santykiai nėra pagrįsti vien giminystės ryšiais, atsiranda įtampos, konkurencijos elementų. Tačiau tiek artimiausiose, tiek tolimiausiose bendruomenėse vaikai toliau studijuoja „socializacijos universitetuose“ (Kvieskienė, 2003), todėl svarbu, kad jau pradinėse klasėse mokiniai suvoktų, kas yra bendruomenė ir joje atliekami socialiniai vaidmenys, susietų šias sampratas su karjeros veiklomis ir savo būsimos karjeros vizija.

Su tema susijusios sąvokos, teorijos

Ugdant karjerai 1–4 klasės mokinius, svarbūs šie turinio elementai: socialinė aplinka ir bendruomenė, socialiniai vaidmenys ir jų sąsajos su karjera. 

Socialinė aplinka – asmenybės formavimąsi ir elgseną veikiančių objektyvių veiksnių (gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių ir kitų sąlygų) visuma. Socialine aplinka galima laikyti visą asmenį supančią visuomenę, socialinius institutus, žmonių gyvenimo, raidos ir veiklos materialines ir dvasines sąlygas, įvairių grupių, organizacijų, judėjimų visumą (Merfeldaitė, Railienė, 2019). Pradinių klasių mokiniai pirmiausia susipažįsta su artimiausia socialine aplinka: šeima, klasės, mokyklos bendruomene. Suvokdami ir priimdami veikimo bendruomenėje taisykles, mokiniai, sąveikoje su kitais jos nariais, geriau pažįsta save, mokosi veikti drauge, ugdo atsakingumą, bendrystės ir pagalbos kitiems vertybes.

Pasak T. Butvilo (2004), socializacija vaikystėje – tai visiška aplinkos įtaka vaikui, kuri leidžia vaikui dalyvauti socialiniame gyvenime, padeda suprasti jį supančią kultūrinę aplinką ir atlikti aiškiai suvoktus bei prisiimtus socialinius vaidmenis.

Socialinis vaidmuo apibrėžiamas kaip „socialinės elgsenos modelis, asmenybės ar tam tikros grupės socialinio statuso ir pozicijos socialinėje sistemoje dinaminė išraiška. Socialinis vaidmuo reiškiasi kaip tam tikra elgsena, kurios tikimasi iš atitinkamą socialinį statusą turinčio ar socialinę padėtį užimančio asmens“ (Čepėnaitė, 2019). Pradinių klasių mokiniams svarbu suvokti socialinių vaidmenų įvairovę ir kaitą, atpažinti savo ir artimosios socialinės aplinkos žmonių atliekamus socialinius vaidmenis, susieti juos su pareigomis, atsakomybėmis, karjeros ir kitomis gyvenimo sritimis.

Ugdant pradinių klasių mokinių socialinės aplinkos ir socialinių vaidmenų suvokimą, svarbu suprasti, kad egzistuoja žmonių socialiniai ryšiai, kurie apima ne tik kiekvieno mūsų priklausymą tam tikrai socialinei aplinkai, bet ir vykdomus bendruomenės narių sukurtų intelektinių ir materialinių gėrybių tarpusavio mainus, bendradarbiavimą, lojalumą, draugystę, priešiškumą, konfliktus ir kita.

Tvirti bendruomeniniai socialiniai ryšiai pasireiškia tik tada, kai visi bendruomenės nariai sąmoningai supranta, kad jie priklauso tam tikrai visuomenės grupei.

Labai svarbu mokiniams paaiškinti, kad žmonių socializacija vyksta visą gyvenimą, kad socialinės sąveikos procese iš kartos į kartą perduodamas žmonijos sukauptas patyrimas. Dažniausiai elgiamės taip, kaip mes norime, taip, kad pasiektume savo tikslus. Keičiantis tam, ką žmogus apie save galvoja, keičiasi ir jo elgesys.

Pamoką rekomenduojama pradėti pokalbiu.

Keliami klausimai: „Ką šį rytą pirmiausia sutikote, kai prabudote? Save?“ „Kokie dar žmonės yra svarbūs jūsų gyvenime? Kodėl?“

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Kas yra bendruomenė?
2) Kokie mano vaidmenys šeimoje, mokykloje, bendruomenėje?
3) Kuo esame svarbūs ir kuo galime būti naudingi savo bendruomenei?

1) Ieškant atsakymo į klausimą „Kas yra bendruomenė?“, galima perskaityti (arba visiems drauge išklausyti garso įrašą) mokinio temoje pateiktą Bruno Ferrero pasakojimą „Labas rytas, kaimyne!“. Tema rutuliojama su mokiniais aptariant mus supančią socialinę aplinką, žmonių bendruomenę telkiančius ir skiriančius veiksnius.

Galima su mokiniais pažaisti žaidimą „Varikliai“, kuris padeda mokiniams ugdyti bendravimo įgūdžius, tarpusavio sutarimą ir susitelkimą bendram tikslui pasiekti. Žaidimas parodo, kokie svarbūs yra tarpusavio ryšiai bendruomenėje, kai vaikai keičiasi vaidmenimis ir turi atrasti būdus, kaip perduoti vienas kitam savo norus bei pojūčius.

Aptariant vaidmenis šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, analizuojamas paveikslėlis mokinio knygoje, keliami klausimai: kokius socialinius vaidmenis atlieka paveikslėlių herojai, kurie šių žmonių vaidmenys tau atrodo svarbiausi, kodėl taip manai, į kurį paveikslėlio herojų norėtum būti panašus, kodėl?

2) Atliekama skaitmeninė užduotis „Mano socialiniai vaidmenys“, kurios tikslas – atpažinti ir įvardyti socialinius vaidmenis šeimoje, mokykloje, kelyje. Pasirinkdami įvairias situacijas, mokiniai išsiaiškina savo socialinius vaidmenis įvairiose bendruomenėse.

Užduotis: Mano socialiniai vaidmenys

Atsisiųsti darbalapį (2.6 MB )

Rekomenduojama pažaisti žaidimą „Mano vieta“, kuris moko vaikus komunikuoti tarpusavyje, perduodant savo mintis ir stengiantis suprasti vieniems kitus naudojant neverbalinę kūno kalbą, labai svarbią kuriant sklandžius bendruomeninius santykius.

3) Svarstydami, kuo esame svarbūs ir kuo galime būti naudingi savo bendruomenei, atsakome į klausimus: kodėl svarbu išmokti dirbti su kitais, kodėl mums reikia taisyklių namie, mokykloje, bendruomenėse, kas atsitiktų, jei gyventume be jokių susitarimų ir taisyklių.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Teisės ir pareigos bendruomenėje“, kurios tikslas atpažinti ir įsivardyti asmenines pareigas šeimoje, giminėje, klasėje, mokykloje, valstybėje.

Užduotis: Teisės ir pareigos bendruomenėje

Atsisiųsti darbalapį (1.9 MB )

Diskusija, darbas individualiai, grupėse, refleksija.

Refleksijos atlikimui (komplimentų kortelių gamybai) galima integruoti ugdymo karjerai užsiėmimą į technologijos ar dailės pamoką.

Aktyvius žaidimus („Mano vieta“, „Varikliai“, „Susitikime triskart“) galima naudoti kaip fizinio ugdymo pamokos elementus.

Tema „Aš ir kiti“ tinka integruotų pamokų dienai.

Žaidžiant socialinius žaidimus nėra lyderių, svarbiausia, kad žaidėjai gerai jaustųsi, atsipalaiduotų, pajustų vidinį ir išorinį saugumą. Mokytojui, organizuojančiam žaidimus, turėtų būti įdomu pats procesas, o ne rezultatas arba, kitaip tariant, buvimas čia ir dabar.
 

Žaidimas „Mano vieta“

 

Tai labai subtilus žaidimas, tinkamas mokinių savivertei pakelti ir padrąsinti įsilieti į klasės bendruomenę.

 

Mokiniai sustoja į eilę pagal pasiūlytą kriterijų (pvz., nuo didžiausio iki mažiausio arba atvirkščiai). Šioje eilėje kas nors tampa pirmas, kas nors vidurinis, kas nors – paskutinis. Mokiniai savo vietą turi surasti tylėdami, komunikuodami tik veido mimikos, gestų pagalba. Nė vienas mokinys negali stumdyti ar kitaip nurodinėti, kur turėtų atsistoti kitas žaidėjas. Viskas turi vykti „nebylaus“ susitarimo būdu. Dažnai nutinka labai ginčytinų situacijų, kai mokiniai yra labai panašaus ūgio. Tuomet, kai visi randa savo vietas, galima pasiūlyti kuriam nors mokiniui išeiti iš eilės ir pažiūrėti, ar vizualiai visi savo vietose. Jeigu jam atrodo, kad kuris nors klasės draugas stovi ne savo vietoje, jam siūloma vietą pakeisti. Mokinys gali sutikti pakeisti vietą, bet, jeigu jam ten labiau patinka, gali joje ir pasilikti.
 

Toliau žaidžiant šį žaidimą galima pasiūlyti sustoti pagal kitą kriterijų (pvz., plaukų ilgį, batų dydį, drabužių spalvų intensyvumą, gimimo metus, gimimo mėnesius ir dienas). Galima siūlyti įvairius variantus, kad mokiniai atsirastų kuo skirtingesnėse eilės vietose.

Tai labai linksmas, atpalaiduojantis žaidimas, nes mokiniams nereikia demonstruoti jokių žinių ar gebėjimų, jie naudojasi objektyviais kriterijais.

Labai svarbu nesivelti į diskusijas ar derybas ginčytinose situacijose.

Žaidime nėra svarbiausia sustoti visiems teisingai, svarbu kiekvieno mokinio nuomonė ir gera savijauta.

Aptarimui: dažnai bendruomenėje užimame skirtingus vaidmenis, skirtingas socialinių vaidmenų pozicijas. Svarbu ugdytis pagarbos, tolerantiškumo, atidumo kitiems savybes.

Savęs pažinimui itin palanki neformali aplinka, visos popamokinės veiklos: ekskursijos, būreliai, užimtumo grupės.

Mokinių savęs pažinimui didelę įtaką turi jo artima aplinka (tėvai, globėjai, kiti šeimos nariai), todėl kai kurias užduotis rekomenduojama atlikti namie, savo atradimais pasidalijant su artimaisiais.

• Įvardija ir pristato 2–3 savo vaidmenis artimiausioje socialinėje aplinkoje (šeimoje, mokykloje, gyvenamosios vietos bendruomenėje).
• 2–3 sakiniais apžvelgia savo šeimos narių ir giminaičių gyvenimo patirtis ir istorijas. 
• 3–5 sakiniais (piešinio elementais) išplėtoja (iliustruoja), kuo gali būti naudingas savo bendruomenėje (šeimoje, klasėje, gyvenvietėje).

Žmonių skirtumams aptarti tinkamas filmukas: Nuoroda

Dramblys.lt (mokama paslauga) – tai socialinė iniciatyva, siekianti, kad Lietuvos švietimo sistemoje ir ugdymo procese atsirastų daugiau dėmesio emocinio intelekto bei socialinių emocinių kompetencijų lavinimui: Nuoroda