Aktualumas

Pradinės mokyklos mokiniai dėl psichologinės raidos šiame amžiaus tarpsnyje ypatumų turi išlavėjusią vaizduotę ir dažnai fantazuoja. Vaizduotė (gr. phantasia – vaizdinys,

vaizduotė) – tai psichinis pažintinis procesas – naujų vaizdinių sudarymas pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė sudaro galimybę numatyti veiklos rezultatą (modeliuojant trūkstamus aplinkos elementus) dar prieš jos pradžią, padeda žmogui orientuotis veikloje.

Vaizduotė naudojama svajojant – kuriant pageidaujamos ateities vaizdus. Ugdymo karjerai požiūriu svajojimas yra svarbus veiksmas, nes svajonės detalizuojamos į ateities viziją, kuria remiantis formuluojami karjeros ir kitų gyvenimo sričių tikslai.

Su tema susijusios sąvokos, teorijos, tyrimų rezultatai

Ugdant karjerai 1–4 klasės mokinius, svarbūs du turinio elementai: svajonės ir tikslai. Kiti su gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimo kompetencija susiję elementai (ateities vizija, prioritetai, aplinkos poveikis, gyvenimo sričių dermė) nagrinėjami pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse.

Svajonė – kuriamosios vaizduotės rūšis – gebėjimas kurti tolesnės trokštamos ateities vaizdinius. Svajonės sukurti vaizdiniai nėra tiesiogiai įgyvendinami. Jie turi arba tolimo tikslo paskirtį, kurio žmogus aktyviai siekia, arba padeda pakilti virš monotoniškos kasdienybės, todėl svajonė – būtina tikrovės keitimo prielaida, atidėtos, nebaigtos veiklos akstinas, motyvas (Bagdonas, Bliumas, 2019). Pradinių klasių mokinius svarbu paskatinti drąsiai svajoti apie savo ateitį, vengiant kritikos („nerealu, neįmanoma...“) ir ribojančių stereotipų.

Mokiniai turi suprasti, kaip svajonės susijusios su tikslais. Tikslas – veiksmų, elgesio ar veiklos rezultatų, kuriuos individas numato ir kurių siekia, vaizdinys. Numatomų rezultatų vaizdinys virsta skatinamąja jėga, siekiu, pradeda kreipti veiksmus ir lemti jų atlikties būdų pasirinkimą tik tada, kai jis yra susijęs su tam tikru motyvu arba motyvų sistema (Bagdonas, Bliumas, 2019). Reikia, kad mokiniai suvoktų tikslų kėlimo prasmę ir būtinybę veikti norint pasiekti tikslą. Tikslų įvardijimas, žingsnių tikslo link numatymas turėtų tapti kasdiene praktika mokykloje ir neformaliojo švietimo veiklose.

Pamokos pradžioje rekomenduojama drauge su mokiniais aptarti mokinio knygos paveikslėlį (vaikai ir Mukis svajoja) ir paskatinti mokinius pagalvoti, kada ir apie ką jie dažniausiai svajoja?

Galima drauge pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie svajonę ar tikslo siekimą. Pavyzdžiui:

• Muzikinis animacinis filmas „On dream“: Žiūrėkite filmą


• Alyce Tzue filmas „Soar" („Pakilti“): Žiūrėkite filmą

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Kodėl gera svajoti?
2) Kokios gali būti svajonės?
3) Kaip svajonės pildosi?
4) Kaip keliami veiklos tikslai?

1) Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl gera svajoti, siūloma išbandyti svajojimo pratimą. Mokytojas kviečia mokinius patogiai įsitaisyti, užsimerkti ir mintimis nusikelti į tą laiką ir vietą, kur labiausiai norisi būti. Itin ramiu balsu mokytojas prašo mokinius pabūti svajonių pasaulyje, patirti ir įsidėmėti pojūčius: „Ką matote? Ką girdite? Ką užuodžiate? Gal jaučiate švelnų vėją? Gal šaltuką? Gal saulės spindulius? Kokiame veiksme dalyvaujate? Kokios jūsų emocijos?..“ Svajojimo pratimas tęsiamas apie 5 minutes. Po jo mokiniai švelniai sugrąžinami į „čia ir dabar“. Mokytojas pateikia klausimą: „kaip jautėtės svajodami?“, mokiniai dalijasi patyrimais.

Apibendrinant mokinių patyrimus, akcentuojamas faktas, kad svajojant smegenys skatinamos gaminti daugiau hormono dopamino, kuris suteikia laimės, džiaugsmo pojūtį. Svajonės žadina žmogaus kūrybines galias. Savo svajonėse randame atsakymą, ko tikrai trokštame, ko verta siekti.

2) Su mokiniais aptariant, kokios gali būti svajonės, pateikiami skirtingi svajonių pavyzdžiai, atkreipiamas dėmesys į pastangų ir laiko, reikalingo joms pasiekti, skirtumą.

Galimi pavyzdžiai iš pasakų, vaikų literatūros kūrinių, animacinių filmų ir tikrų gyvenimo istorijų.

Galima su mokiniais pasižiūrėti LRT projekto „Svajoja vaikai“ įrašą ar jo ištrauką.
Pavyzdžiui:

• Žiūrėkite pirmą įrašą


• Žiūrėkite antrą įrašą

Mokiniai gali atlikti užduotį „Svajonių koliažas“.

Rekomenduojama skaitmeninė užduotis „Mano svajonės“, kuri skatina vaizdu ar žodžiu papasakoti apie savo svajones, išryškinant bent po vieną svajonę keliose mokiniui svarbiose gyvenimo srityse.

Užduotis: Mano svajonės

Atsisiųsti darbalapį (1.6 MB )

3) Kalbantis apie tai, kaip svajonės pildosi, svarbu akcentuoti, kad svajonės taip ir liks svajonėmis, jei nieko dėl jų nedarysime. Kad svajonės išsipildytų, būtina tikslingai veikti.

Analizuojami mokinio temoje pateikti išsipildžiusių svajonių pavyzdžiai, atkreipiant dėmesį į tai, kiek daug, sunkiai ir tikslingai reikėjo dirbti.

Galima perskaityti pasakojimą apie neišsipildžiusias svajones (3.1 priedas). 

Rekomenduojama atlikti skaitmeninę užduotį „Svajoti ir veikti“, kuri skirta ugdyti gebėjimą susieti svajonę su konkrečiais veiksmais.

Užduotis: Svajoti ir veikti

Atsisiųsti darbalapį (1.6 MB )

4) Aiškinant mokiniams, kaip keliami veiklos tikslai, svarbu atkreipti jų dėmesį į tai, kad svajonė yra malonus, bet gana abstraktus ateities vaizdas, tuo tarpu tikslas – iš svajonės kylantis konkretus, tikroviškas ir prasmingas rezultatas, kurį norime pasiekti. Tikslas formuluojamas vienu sakiniu, naudojama veiksmažodžio bendraties forma. Pavyzdžiui: per vasarą perskaityti 5 knygas, per 3 mėnesius išmokti plaukti.

Skaitmeninė užduotis „Svajonės ir tikslai“ skirta padėti mokiniams atskirti svajonės ir tikslo sąvokas, ugdyti gebėjimą formuluoti veiklos tikslus.

Užduotis: Svajonės ir tikslai

Atsisiųsti darbalapį (1.8 MB )

Individualiai arba grupėse galima atlikti užduotį „Tikslų laiptai“ (3.2 priedas).

Temą „Aš svajoju“ rekomenduojama integruoti į dailės, technologijų, lietuvių kalbos pamokas. Mokiniai savo svajonę gali išreikšti naudodami įvairias dailės technikas (piešimo, akvarelės, koliažo ir kt.), eksponuojant darbelius klasės parodoje kiekvienas mokinys galėtų papasakoti apie savo svajonę.

Užduotis „Svajonių koliažas“

Trukmė: 40–90 min. Šiai užduočiai atlikti reikia daugiau laiko, todėl rekomenduojama ją integruoti su dailės ar technologijų pamokomis. Svajonių lentą mokiniai gali sukurti namie, o klasėje ją pristatyti.

 

Priemonės: A3 formato lapas, spalvoti laikraščiai, reklaminiai bukletai, fotografijos, žirklės, klijai, flomasteriai, pieštukai.
 

Darbo eiga:
Mokiniai kviečiami pagalvoti apie savo gyvenimo svajones, apie tai, ko iš tikrųjų nori. Užsimerkę jie bando įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti.

 

Mokiniai varto žurnalus ir išsikerpa paveikslėlius, kurie geriausiai atspindi jų idėjas. Neskuba jų klijuoti.

 

Kai jau turi pluoštą svajones atspindinčių paveikslėlių, ieško geriausio jų išdėstymo būdo popieriaus lape. Eksperimentuoja, kol randa labiausiai patinkantį variantą. Galima padalinti lapą į keletą skirtingų gyvenimo sričių (pvz., mokykla, laisvalaikis, draugai, šeima), tuomet svajonių lenta bus aiškesnė.
 

Tinkamai išdėstytos iškarpos priklijuojamos. Jei reikia, galima ir ranka kažką pripiešti.
 

Jei užduotis atliekama klasėje, surengiama svajonių koliažų paroda. Autoriai papasakoja apie savo svajones. Po parodos mokiniams rekomenduojama svajonių koliažą pasikabinti matomoje vietoje, kad ji nuolat primintų apie svajones ir skatintų jų siekti.

Užduotis „Tikslų laiptai“

Trukmė: 15–20 min.

Priemonės: užduoties lapas (3.3 priedas), rašymo priemonė.
 

Darbo eiga:
Mokiniai įsivardina vieną (pageidautina – susijusį su karjeros sritimi) tikslą ir užrašo jį laiptų schemos viršuje. Tikslo siekimo procesą suskirsto į etapus, įvardydami artimus tikslus ir konkrečius veiksmus, kaip jų siekti.

Mokiniai pristato savo „tikslų laiptus“ ir papasakoja, ant kurio laiptelio stovi dabar, kurį laiptelį ketina įveikti artimiausiu metu. Mokytojas atkreipia dėmesį į tikslų formulavimą ir laiko ribų nustatymą.

Tikslų kėlimo gebėjimas ugdomas per visas pamokas, skatinant mokinius įsivardyti mokymosi ir kitų veiklų tikslus ir numatyti, kokiais būdais jų sieks. Šis gebėjimas turėtų būti taikomas ir kitose mokinių gyvenimo srityse.

Neformaliojo ugdymo užsiėmimai – tinkama edukacinė aplinka kalbėtis su mokiniais apie jų svajones, padėti jiems kelti tikslus ir numatyti konkrečius žingsnius tikslų link.

• Apibūdina svajonės ir tikslo sąvokas.
• 5–7 sakiniais papasakoja apie savo svajonę..
• Įvardija po 1–2 savo mokymosi ir laisvalaikio tikslus.
• Paaiškina, kaip (kokiu būdu, kokiais etapais) sieks savo tikslo.

LRT projekto (2021) „Svajoja vaikai“ vaizdo siužetai, kuriuose vaikai pasakoja apie savo svajones ir susitinka su įvairių profesijų atstovais: Nuoroda