Tikslas

Ugdyti mokinių prisistatymo ir darbo rezultato pristatymo gebėjimus.


Mokinio pasiekimai

Prisistatys kasdienėse gyvenimo situacijose, atskleis savo stipriąsias puses.

Aktualumas

Pradinių klasių mokinių gebėjimas prisistatyti yra svarbus dėl kelių priežasčių: stiprina jų pasitikėjimą savimi bendraujant naujoje aplinkoje, sukuria daugiau galimybių susirasti draugų, padeda lengviau adaptuotis naujoje klasėje, būrelyje ar sporto komandoje, ugdo jų tapatybės jausmą. Tolesniuose mokymosi ir karjeros etapuose gebėjimas pristatyti save, idėją ar darbo procesą ir rezultatą yra esminė sėkmės sąlyga, todėl šį gebėjimą ugdome nuo mažų dienų.

Mokiniai, formuodami ir pildydami kompetencijų aplanką (portfolio), apgalvoja savo patirtį, suvokia ir įvardija, ko išmoko, ką pasiekė. Tyrimai (Buliuolienė, Daukšaitė (2010), Theodosiadou, Konstantinidis (2015) rodo, kad mokinių, jau pradinėse klasėse įgijusių įsivertinimo įgūdžių, motyvacija aukštesnėse klasėse stiprėja. Savo pasiekimų įvardijimas ir jų įrodymų kaupimas bei pristatymas stiprina mokinio savivertę, formuoja įprotį planuoti mokymosi ir kitas veiklas, fiksuoti pasiektus rezultatus.

Su tema susijusios sąvokos, teorijos, tyrimų rezultatai

Ugdant karjerai 1–4 klasės mokinius, svarbūs du šios kompetencijos turinio elementai:
1) prisistatymas žodžiu ir
2) kompetencijų aplankas.

Kiti ugdymo karjerai kontekste aktualūs komponentai (e. aplankas, darbo paieška, pokalbis dėl darbo, verslo kūrimas) bus aiškinami ir tyrinėjami pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse.

Prisistatymui žodžiu svarbūs kalbinio ir visuomeninio ugdymo (kalbėjimo, klausymo, sąveikos, visuomenės pažinimo ir komunikavimo sričių) pasiekimai. Ugdant karjerai į prisistatymą žvelgiama visumiškai: akcentuojama prisistatymo struktūros, turinio ir kūno kalbos dermė, siekiama praktinio žinių ir gebėjimų pritaikymo kasdienėse situacijose.

Mokiniams reikėtų paaiškinti kūno kalbos sąvoką, atkreipti jų dėmesį į kūno kalbos reikšmę komunikuojant. Kūno kalba – tai nežodinio bendravimo priemonė – judesiniai kūno ir jo dalių ženklai (pavyzdžiui, gestai, poza ir mimika), kuriais išreiškiami ketinimai, troškimai, emocijos ar net samprotavimai. Kiekviena emocijos raiška turi savitą braižą, kurį lengvai atpažįsta kiti tos pačios kultūros asmenys (Bagdonas, Bliumas, 2019).

Kompetencijų aplankas – dokumentų ir kitų įrodymų rinkinys, atskleidžiantis asmens turimas kompetencijas. Mokinio kompetencijų aplankas (portfolio) daugelyje mokyklų naudojamas kaip mokymosi proceso ir rezultato vertinimo priemonė. Ji leidžia stebėti mokymosi kelią, laiku atkreipti dėmesį į mokymosi spragas, perteikti mokinio tėvams ar globėjams objektyvų vaiko pasiekimų vaizdą, padėti mokiniams tapti savarankiškais besimokančiaisiais (Sager, 2022). 1–4 klasių mokinių kompetencijų aplankus dažniausiai kaupia klasės mokytojas, tačiau ugdymo karjerai aspektu itin svarbu, kad mokinys pats imtųsi iniciatyvos fiksuoti savo pasiekimus, sekti ir reflektuoti savo pažangą, kaupti savo kompetencijų įrodymus.

Pamokos pradžioje mokiniai kviečiami prisiminti savo gyvenimo situacijas, kuriose jiems teko prisistatyti kitiems vaikams ar suaugusiesiems. Mokiniai prisimena, kaip jautėsi, ką sakė, kas sekė po jų prisistatymo.

Mokytojas gali pasidalinti savo prisistatymo įvairioms žmonių grupėms (mokytojų kolektyvui, studentų grupei) patirtimi. Mokiniai gali prisiminti, kaip mokytojas jiems prisistatė per pirmą jų pamoką. Ką jie tada pastebėjo? Kokį įspūdį padarė pirmą kartą matomas mokytojas? Ar pirmas įspūdis išliko?

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Prisistatymas kasdienėse situacijose?.
2) Kaip prisistatyti žodžiu?
3) Kaip pristatyti savo stipriąsias puses ir pasiekimus?

1) Aptariant prisistatymą kasdienėse situacijose, akcentuojama tokių situacijų įvairovė ir prisistatymo priderinimas prie situacijos. Mokiniai svarsto, diskutuoja, kaip prisistatytų televizijos laidoje, pokalbyje dėl darbo, tarptautinėje pradinukų olimpiadoje, tolimų giminaičių šventėje ir pan.

Galima pažaisti vaidmenų žaidimą „Susipažinkime“.

2) Į klausimą Kaip prisistatyti žodžiu? atsakoma kartu su mokiniais aptariant mokinio knygoje pateiktus patarimus. Atkreipiamas dėmesys į prisistatymo struktūrą (pasisveikinimas, vardas, svarbiausi faktai apie save, pomėgiai, svajonės, klausimas). Akcentuojama, kad žodinis prisistatymas turi būti nuoširdus, autentiškas.

Ypač daug dėmesio skiriama kūno kalbai: laikysenai, gestams, veido išraiškai, balso charakteristikoms.

Mokiniai kviečiami atsistoti ir patirti, kaip tiesi laikysena, šiek tiek pakeltas smakras, akių kontaktas suteikia pasitikėjimo savimi, o balsas įgauna tvirtumo.

Balso charakteristikoms pažinti siūloma pažaisti žaidimą „Jeigu būčiau nykštukas...“.

Atliekamos skaitmeninės užduotys „Prisistatymas“ ir „Kūno kalba“.

Užduotis: Prisistatymas

 

Užduotis: Kūno kalba


3) Aptariant, kaip pristatyti savo stipriąsias puses ir pasiekimus, mokiniai supažindinami su kompetencijų aplankų pavyzdžiais (galima demonstruoti tikrą aplanką arba jo nuotraukas, svarbu, kad mokiniai suprastų, kas ir kaip jame kaupiama ir saugoma).

Galima šiai pamokai pasirengti iš anksto. Likus dienai ar daugiau iki prisistatymo temai skirtos pamokos, mokiniai kviečiami pagalvoti ir užrašyti po 3 savo gyvenimo pasiekimus (pavyzdžiui, laimėtas pramoginių šokių konkursas, sukonstruotas lėktuvo modelis, be klaidų parašytas diktantas, suorganizuota kalėdinė mugė). Skiriama užduotis: kitą pamoką atsinešti šių savo pasiekimų įrodymus (pavyzdžiui, medalį, taurę, rašto darbą su įvertinimu, nuotraukas, padėkos raštą ir kt.). Susipažinus su kompetencijų aplanko paskirtimi ir struktūra, galima surengti mokinių pasiekimų parodą: mokiniai eksponuoja savo pasiekimų įrodymus, pasakoja apie pasiekimus. Būtina skirti vienodai dėmesio visiems mokiniams.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Kompetencijų aplankas“.

Užduotis: Kompetencijų aplankas

Pritaikymas

Mokiniai pritaiko įgytas žinias ir gebėjimus ne klasės aplinkoje: parengę trumpą prisistatymą draugams ar šeimos nariams, sulaukia jų grįžtamojo atsako ir atsižvelgia į patarimus.

Mokiniai gali sukurti vaizdo įrašą apie savo klasę. Kiekvienas mokinys parengia 30 sekundžių prisistatymą, kurį nufilmuoja pats arba klasės žurnalistai. Įrašai sujungiami į vientisą filmą, kuriam peržiūrėti ir aptarti skiriama pamokos dalis.

Mokiniai patys kaupia savo kompetencijų įrodymus, rūšiuoja ir saugo juos kompetencijų aplanke.

 

Refleksija

Mokiniai reflektuoja, kaip jautėsi atlikdami pamokos užduotis, ką naujo sužinojo ir išmoko. Svarsto, kaip turėtų atrodyti kiekvieno iš jų kompetencijų aplankas, susiejant jį su kiekvieno skirtingomis ateities svajonėmis.

Diskusija, darbas individualiai, grupėse, refleksija.

Tema „Kaip prisistatyti kitiems“ tinka integruotų pamokų dienai (ugdymas karjerai integruojamas į etikos, dailės, pasaulio pažinimo pamokas).

 

Vaidmenų žaidimas „Susipažinkime“

 

Tikslas: ugdyti mokinių kūrybiško mąstymo, improvizavimo ir prisistatymo gebėjimus.
 

Trukmė: 15–20 min.
 

Priemonės: kortelės, kuriose – pasakų personažų ar žinomų žmonių nuotraukos (Šrekas, Raudonkepuraitė, Batuotas katinas, futbolininkas Lionelis Messy, klasės mokytoja ir t. t.).


Eiga: visi mokiniai išsitraukia korteles, bet niekam nerodo, kas jose pavaizduota. Mokytojas skelbia užduotį: „Įsivaizduokite, kad trumpam tapote kortelėje pavaizduotu herojumi. Kaip prisistatysite čia esantiems žmonėms? Kaip save apibūdinsite? Suvaidinkite savo herojų.“
 

Skiriamos 3–5 min. pasiruošti, o paskui mokiniai iš eilės prisistato savo herojaus vardu.
 

Aptariama, kaip pavyko perteikti herojų charakterį. Galima paklausti, su kuriuo herojumi mokiniai iš tikrųjų norėtų susipažinti.

 

Žaidimas „Jeigu būčiau nykštukas...“


Tikslas: ugdyti mokinių kūrybiškumą, improvizavimo gebėjimus.

Trukmė: 5–10 min.


Eiga: mokiniai susėda ratu. Vienas mokinys pradeda: „Jeigu būčiau nykštukas, mano vardas būtų...“ (pasako savo vardą plonu, spygiu nykštuko balseliu). Kitas mokinys sako: „Jeigu būčiau milžinas, mano vardas būtų...“ (pasako savo vardą žemu, griausmingu milžino balsu). Mokiniai patys sugalvoja, „kuo būti“ (smaugliu, tigru, kiškiu, TV diktoriumi, lapiuku Mukiu ir t. t.). Jei mokiniui sunku sugalvoti, jam gali padėti mokytojas ar kiti mokiniai.

 

Aptariama, kaip kaitaliojant balsą perteikiama skirtinga žinutė.

Prisistatymo gebėjimams lavinti tinka visos popamokinės veiklos, kuriose susitinkama su nepažįstamais žmonėmis. Jei mokiniai retai patenka į naują socialinę aplinką, prisistatymo situacijas galima kurti ir savo klasėje. Pavyzdžiui, mokiniui pristatant savo kūrybinį darbą, galima paprašyti prisistatyti kaip tikroje parodoje („įsivaizduok, kad tavo kūrinys eksponuojamas didžiuliame meno centre, turi prisistatyti ir papasakoti apie kūrinį būriui nepažįstamų žmonių...“).

  • 3–5 sakiniais nusako gyvenimo situacijas, kuriose žmonėms tenka prisistatyti kitiems.
  • Nurodo 3 savo pasiekimus ar teigiamas savybes.
  • 8–12 sakinių prisistato, laikydamasis prisistatymo nuoseklumo.
  • Paaiškina, kam reikalingas ir kaip sudaromas kompetencijų aplankas.
  • Pristato savo kompetencijų aplanką, kuriame bent 5 kompetencijų įrodymai.

Mokinių prisistatymas (anglų kalba): Nuoroda

Mokinio kompetencijų aplankas (anglų kalba): Nuoroda

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: