Aktualumas

Daugelis mokinių žino tik apie darbus, su kuriais jie susipažįsta šeimoje, sužino iš draugų, giminaičių arba pamato per televiziją. Ši pamoka padės mokiniams atrasti ir tyrinėti profesijas, apie kurias jie anksčiau nežinojo, nebuvo apie jas pagalvoję. Tikimasi, kad mokiniai galės suabejoti savo išankstiniu supratimu apie darbą, nes išsiplės jų supratimas apie įvairias profesijas, kaip būsimas galimybes.

Su tema susijusios sąvokos, teorijos

Baigdami pradinę mokyklą, daugelis vaikų jau būna susiformavę įsivaizdavimą apie profesijas. Dėl tokio neformalaus pasaulio pažinimo vaikai nustato ribas (atmeta dalykus, neva jie nėra skirti tokiems žmonėms kaip jie) ir priima kompromisą – suderina savo siekius su tuo, kas jiems atrodo esą įmanoma pasiekti (Gottfredson, 2002). Šiuos procesus dažnai pagreitina neformalusis mokymasis šeimoje ir žiniasklaida, toliau formuodami vaikų mąstymo apie karjerą ypatybes. Kitaip tariant, vaikai mokosi apie karjerą, net jei mokykloje apie tai nekalbama. Mokyklos organizuojamas ugdymas karjerai yra vertingas, nes jis nuoseklus, ne šališkas, o pabrėžia lygybę, yra tikslesnis ir gali paneigti netiesioginius vaikų stereotipus ir nuostatas. Pradinio ugdymo karjerai tikslas nėra atgrasyti vaikus nuo fantastinių siekių arba nuo vaizduotės ir didelių svajonių; veikiau siekiama parodyti naujų ir įdomių galimybių. Todėl yra svarbu mokiniams leisti rinkti, lyginti ir kategorizuoti faktus ir nuomones iš įvairių šaltinių, mokytis atpažinti aktualią informaciją ir suskirstyti ją į smulkesnes dalis ar idėjas. Tai padės mokiniams suprasti, kad informacija – sutvarkyti duomenys, žinių pagrindas. Pradinių klasių mokiniai jau geba klasifikuoti pagal hierarchiją, rūšiuoti daiktus į klases ir poklasius, supranta priežasties ir pasekmės ryšius (Navickas, Vaičiulienė, 2010).

Informacija – tai žinios apie įvykius, daiktus, veiksmus, mintis ir žodžius, profesinė informacija – žinios apie profesijas, profesinis švietimas. Jos yra perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu arba per informacijos šaltinius: spaudą, radiją, televiziją ir kt. būdais (sutartiniais signalais, techninėmis priemonėmis) (Bagdonas, Bliumas, 2019; Jovaiša, 2007).

Ši tema yra galimybė mokiniams ugdyti vertybinę nuostatą, kad informacinėmis technologijomis naudotis reikia saugiai, atsakingai ir teisėtai. Svarbu aptarti tinkamos informacijos (tai pritaikomos, geros, reikalingos žinios) ir šališkos (naudingos tik kai kuriems žmonėms) informacijos skirtumus (Svetainė „Draugiškas internetas“). Informacijos gausa, kaip reiškinys, dera su beribės karjeros teorijomis (Hall, 2004; Arthur, 1994; Wiernik ir Kostal, 2019), teigiančiomis, kad svarbu skatinti mokinius būti pasirengusius prisitaikyti prie pokyčių ir galvoti, kad ribų nėra, kad jie gali prisitaikyti taip, kaip reikia jų sėkmei.

Pradinių klasių mokiniai, atlikdami informacijos šaltinių įvairovei suprasti ir informacijos patikimumui įvertinti skirtas užduotis, mokysis naršyti saugioje ir patikimoje svetainėje. Jie taikys tinkamus raktinius žodžius, kad galėtų ieškoti informacijos apie savo svajonių darbą.

Pamokos pradžioje rekomenduojama aptarti paveikslėlį su slėpynes žaidžiančiais vaikais. Vaikai kviečiami prisiminti žaidimus, kur reikia ką nors surasti (mokiniai gali pasakoti apie slėpynes, pabėgimo kambarius, paveikslėliuose paslėptas detales), jiems rodomi paveikslėliai su žaidžiančiais vaikais.

Atsakoma į klausimus: „Ko paveikslėlyje vaikai ieško?“, „O kur galima rasti vaistų?“ (vaistinėje), „Kur galima rasti knygų?“, „O ko galima rasti knygose? (žinių), „Ko žmonės ieško internete?“ (irgi žinių).

Mokytis tirti karjeros galimybes smagu, kai renkame ir analizuojame karjeros informaciją. Tada mes valdome savo mokymąsi, darbą ir laisvalaikį. Tokiu būdu numatome, kaip galime keisti karjerą.

Tema nagrinėjama kartu atliekant užduotis, žiūrint vaizdo medžiagą ir ją aptariant. Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:

1) Kur randama informacija apie karjerą?
2) Ar visa informacija yra tinkama?
3) Kaip nustatyti, ar informacija yra patikima?
4) Kaip naudotis paieškos įrankiais?

1) Ieškant atsakymo į klausimą: Kur randama informacija apie karjerą?, aptariami įvairūs informacijos šaltiniai. Aiškinamos esminės sąvokos:

• Informacija – tai žinios apie įvykius, daiktus, veiksmus, mintis ir žodžius, kurie turi prasmę.
• Informacijos šaltinis – tai, kas suteikia informacijos: žmogus ir jo daiktai, skaitmeninis ar spausdintas tekstas. Be to, mes daug sužinome ir iš savo patirties, kai veikiame, stebime ir klausome.

Mokiniai analizuoja schemą, atsakydami į klausimą, kaip sužinoti apie karjerą, ir sužymi informacijos šaltinius.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Kaip saugiai naršyti internete?“, kurios tikslas – mokytis saugiai naršyti internete, suprasti, kokiomis naršyklėmis naudotis, kokius naršyklės saugumo nustatymus reikia aktyvuoti, ar būtina nustatymuose išjungti naršyklės prisijungimo prie duomenų slaptažodžio išsaugojimą, sužinos, kur gali patikrinti, ar lankoma svetainė tikrai saugi.

Užduotis: Kaip saugiai naršyti internete?

Atsisiųsti darbalapį (1.5 MB )

Aptarus mokinių patirtį, kaip jie ieško internete informacijos, atliekama užduotis.

Mokiniai kviečiami išsakyti mintis po atliktos užduoties, ką naujo sužinojo, į ką atsižvelgs po užduoties atlikimo naršydami internete.

2) Mokantis suprasti ir lavinant kritinio mąstymo gebėjimus, klausiama, ar visa informacija yra tinkama?

Aptariama sąvoka tinkama informacija (tai pritaikomos, geros, reikalingos žinios). Sąvokos suvokimas gilinamas atliekant užduotį – palyginti pramoginę laidą ir dokumentinį pasakojimą. Pažiūrėkime du filmukus ir palyginkime, kur daugiau tinkamos informacijos: ką ir kaip apie profesijas sužinosime iš Kakės Makės ir Netvarkos nykštuko, o ką – iš pasakojimo apie kelių patrulius Deimantę ir Tautvydą. Kad atsimintų, ką sužinojo, mokiniai užsirašo ir apibendrina, naudodami saulutės schemą (žr. 2.1 priedą).

3) Temos dalis Kaip nustatyti, ar informacija yra patikima? nagrinėjama su mokiniais aptariant mokinio knygoje pateiktą informaciją, daugiau dėmesio skiriama lyčių stereotipų analizei.

Mokiniai kviečiami pažaisti žaidimą informacijos patikimumui įvertinti „Viena tiesa ir vienas melas apie mane“. Mokiniai suskirstomi į grupeles po 4–5, vienas kitam sako du dalykus apie save (kiek metų, ką moka daryti ar kuo nori būti), iš kurių vienas yra netiesa. Klausytojai turi atspėti, kuris teiginys yra melagingas (5 min). Po žaidimo trumpai aptariama, kaip sekėsi pastebėti melą.

Mokiniai kviečiami žiūrėti vaizdo įrašą „Profesija neturi lyties“. Aptariant įrašą, keliami klausimai: kaip jūs būtumėte priskyrę profesijas eksperimente dalyvavusiems žmonėms? Kodėl? Kokių dar žinote su profesijomis susijusių stereotipų?

Atliekama skaitmeninė užduotis „Informacijos patikimumas“, kurios tikslas ugdyti gebėjimą suvokti, analizuoti, kritiškai vertinti ir atsirinkti spaudoje internete ir kituose informacijos šaltiniuose pateikiamą medžiagą. Mokiniai savo darbalapio „Kaip sužinoti apie karjerą?“ kopijoje pažymi teisingus teiginius, pagal kuriuos renkasi patikimą informacijos šaltinį. Aptariami atsakymai. Jei atliekama skaitmeninė užduotis, tai ekrane pateikiami teiginiai, mokiniai turi pažymėti teisingus atsakymus. Paspaudus mygtuką PATEIKTI, teisingų atsakymų eilutė nusidažo žaliai, neteisingai pažymėtų – raudonai.

Užduotis: Informacijos patikimumas

Atsisiųsti darbalapį (1.5 MB )

4) Temos dalyje Kaip naudotis paieškos įrankiais? mokiniai supažindinami su interneto paieškos įrankiais

Mokytojas aiškina ir demonstruoja išmaniojoje lentoje: Nuoroda

• Kokius paieškos terminus įrašyti į „Google“ ar kitas paieškos sistemas, norint sužinoti apie profesiją, kokį nors darbą?
• Kokio išsilavinimo, mokymosi ar patirties reikia jūsų darbui?
• Kokių gebėjimų ir asmeninių savybių reikia, norint sėkmingai dirbti šį darbą?
• Kokius paieškos rezultatus spustelėti ir perskaityti? Vengti netinkamų ar nereikšmingų svetainių ar reklamų.
• Kaip nustatyti, kokia informacija yra patikima, aktuali ir tinkama? Yra oficiali, nešališka, neturi lyties stereotipų.
• Kaip palyginti įvairius šaltinius ir įvertinti jų patikimumą ir tinkamumą? Patikrinti, tai valstybinė ar privati svetainė, turi būti kontaktinė informacija, jei spausdinta ar leidykloje, ar yra autoriai, leidimo metai...
• Kaip apdoroti, apibendrinti, įvertinti ir pateikti informaciją? Užsirašyti į sąsiuvinį, nupiešti, – pildyti lentelę.

Mokytojo mąstymas balsu, diskusija atsakant į klausimus, darbas individualiai, grupėse, refleksija.

Žaidimas informacijos patikimumui įvertinti „Viena tiesa ir vienas melas apie mane“

Mokiniai suskirstomi į grupeles po 4–5, vienas kitam sako du dalykus apie save (kiek metų, ką moka daryti ar kuo nori būti), iš kurių vienas yra netiesa. Klausytojai turi atspėti, kuris teiginys yra melagingas.

Ekskursija į mokyklos biblioteką. Grupelėmis turi atlikti užduotį: surasti informacijos apie vieną profesiją (pasitarę nusprendžia arba išsitraukia kortelę iš mokytojo parengtų kortelių su profesijų aprašu).

Prieš pamoką gali būti skaitomos ir aptariamos knygos.

• Gréban, Q. (2018). „Kai aš užaugsiu...“ Perskaitę, apie kokias profesijas veikėjai svajoja ir kodėl jas pasirenka, mokiniai gali pasakoti apie savo svajonių profesiją ir piešti, kaip ją įsivaizduoja, kodėl ją renkasi.
• Sanža, S. (2016). „Kuo aš dirbsiu, kai užaugsiu?“ – yra 17 skyrių, aprašyta 300 profesijų, pateikiama glausta informacija apie žinomas ir mažiau girdėtas profesijas. Mokiniai gali pasirinktinai perskaityti informaciją apie profesiją knygoje ir paskui ieškoti informacijos internete.

• Geba įvardyti 2–3 informacijos apie karjerą šaltinius.
• Geba įvertinti, ar šaltinis yra teisingas ir patikimas.
• Geba naudotis saugia, patikima karjeros svetaine, kad galėtų ieškoti savo svajonių darbo.

Galima taikyti refleksijos užduotį „Žvaigždučių analizė“ (žr. 2.3 priedą), kuri padeda įvardyti savo žinias ir gebėjimus rinkti informaciją apie karjerą.

Darbai ir atlyginimai (miestas, darbo sritis, atlyginimas): Nuoroda

AIKOS – atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema, kurios pagrindinis tikslas – teikti informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje: Nuoroda

Profesijų aprašai: Nuoroda

Saugaus naršymo technologija: Nuoroda