Savęs pažinimo kompetencijos integralumas su priešmokyklinio ugdymo programa

Savęs pažinimo kompetencijos integralumas su priešmokyklinio ugdymo programa

Šiame metodinių rekomendacijų pedagogams skyriuje siekiama atskleisti savęs pažinimo kompetencijos integralumo su priešmokyklinio ugdymo programa gaires, padedančias apibrėžti galimus ugdymo turinio konstravimo būdus kaip didaktines prieigas, padėsiančias priešmokyklinio ugdymo mokytojui lanksčiai ir kūrybiškai nustatyti integravimo ryšio pobdūį. Nagrinėjant Ugdymo karjerai programą tikimasi, jog įtrauktas aktualus turinys padės numatyti priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) galimybes įvairiuose patirtiniuose kontekstuose, pritaikyti ugdymui palankius metodus ir būdus.

Ugdymo(si) karjerai idėjos glaudžiai siejamos su priešmokyklinio ugdymo patrauklumu, pasiūlant vaikams ugdomąsias, projektines veiklas patirti praktiškai veikiant grupės ar klasės aplinkoje. Tokia prieiga leidžia plėtoti karjeros ugdymo perspektyvą, susipažinus su darbo ir veiklos pasaulio realybe, formuotis ne išskaidytą, bet į pažinimo, tyrinėjimo ar stebėjimo orientuotos veiklos vaizdinį.

Priešmokyklinio ugdymo turinio gairių integracijai taikomi realių gyvenimo klausimų sprendimo būdai, ugdymosi turinio pritaikymas patirtiniam kontekstui, t. y. formuluojamos ugdymosi gairės, harmoningai siejamos su artimąja ugdytinių aplinka, motyvuoja vaikus mokytis ir toliau gilinti žinias, formuoti gebėjimus turimo žinojimo pagrindu. Integralumo pavyzdžiu galėtų būti praktika priešmokykliniame ugdyme, kai mokytojas, planuodamas ir organizuodamas vaikų aktyvią veiklą ir pažinimo procesą, nuosekliai augina vaikų mokymosi patirtį, naudodamas žodines ir nežodines demonstravimo priemones ar žaidimus, ir siekia užtikrinti ugdymosi nuoseklumą ugdymosi turinyje.

Tinkamai parinktas ugdymosi turinys sudaro kontekstualias sąlygas komunikavimo kompetencijai – kalbėjimo, klausymo, informacijos kūrimo lavinimui. Siekiama kiekvieną ugdymosi veiklą aktualizuoti, susieti ją su vaiko poreikiais, praktiniu pritaikymu. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiama iš vaiko pozicijų, jo akimis, aiškinamasi remiantis jo patirtimi. Priešmokyklinio amžiaus vaiko suvokimas ir mąstymas yra sinkretiški, t. y. nesuskaidyti. Todėl Ugdymo karjerai programoje siekiama, kad ugdymo turinys kiek įmanoma būtų integralus.

Ugdymo karjerai savęs pažinimo srities integralumo su priešmokyklinio ugdymo programa teikiamos naudos vaikų gebėjimų, kompetencijų ugdymui gali būti aptariamos tiek plačiai – orientuojantis apibrėžti karjeros galimybes, tiek detaliai – išskiriant smulkius gebėjimus ar žinias. Toliau pateiktoje lentelėje išrinkti pavyzdžiai demonstruoja konkrečių gebėjimų ugdymo galimybes pagal amžiaus tarpsnį.

Vaikų amžiaus tarpsnis Gebėjimų integravimo aprašymas
(Rakickienė, 2020)		 Ugdomų gebėjimų elementai, susiję su integravimu
5–6 metų Sparčiai vystosi vizualinės-motorinės integracijos gebėjimai, geba kopijuoti figūras, užrašyti pavienes raides, tiksliai kirpti žirklėmis. Vizualiniai-motoriniai gebėjimai:
  • figūros kopijavimas pagal pateiktą ar pasirinktą pavyzdį;
  • pavienių raidžių rašymas;
  • tikslus atkartojimas kerpant žirklėmis.
Aktyviai konstruoja prasmę integruodami stebint gaunamą informaciją ar pranešimą į savo turimą žinių sistemą (asimiliuoja į turimas schemas arba jas adaptuoja). Prasmės konstravimo gebėjimai. Informacijos sujungimas su turima žinių
sistema:
  • asimiliavimas į turimas (mąstymo, žinių) schemas;
  • turimų (mąstymo, žinių) schemų adaptavimas.


Tokia pateikiamo priešmokyklinio amžiaus vaiko kognityviosios ir socialinės-emocinės raidos aprašo analizė ir išskirti ugdomų gebėjimų integravimo pavyzdžiai leidžia suprasti, jog integralumo tikslas gali būti pasiektas konstruojant ugdymo turinio integravimo schemą, kurioje atspirties tašku gali būti siekiami ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimai bei jų integravimas.

Kompetencijų raidos apraše aptariami ir integravimo aspektai, kurie sudaro sąlygas konstruoti ugdymo turinį integruojant kompetencijų pasiekimų sritis ir priemones įvairialypei komunikacinei sąveikai užtikrinti, integruojant vaikų turimas žinias į kasdienį gyvenimą, nurodant panašumus ir skirtumus.

Kompetencijos pavadinimas, integruojamos dalies apibūdinimas Elementai, susiję su integravimu
Komunikavimo kompetencija Pranešimo perteikimas ir komunikacinė sąveika. Integruoja komunikavimo kanalus ir priemones įvairialypei komunikacinei sąveikai užtikrinti. Komunikavimo kanalai.
Komunikavimo priemonės.
Forma – įvairialypė komunikacija.
Metodas – sąveikos užtikrinimas.
Kultūrinė kompetencija Kultūrinis sąmoningumas. Integruoja savo žinias apie žmonių kasdienį (profesinį) gyvenimą. Nurodo panašumus ir skirtumus. Sąmoningai siekia dialogiško santykio su bendraamžiais. Turimos žinios apie žmonių kasdienį (profesinį) veikimą.
Kasdienio gyvenimo sferos.
Forma – dialogiškas santykis.
Pažinimo metodai – panašumų ir skirtumų identifikavimas.
Kūrybiškumo kompetencija Vertinimas ir refleksija. Vertina sprendimo naujumą, baigtumą, integralumą. Darnus produkto sprendimas.
Pažinimo metodai – vertinimas ir refleksija.
Pažinimo kompetencija Ugdymo sričių žinios ir gebėjimai. Pagrindiniai ugdymo sričių faktai ir idėjos. Integruoja, pritaiko patirtimi paremtas žinias ir suvokia skaitomą tekstą. Patirtimi paremtos žinios.
Skaitomas tekstas.
Pažinimo metodai – suvokimas ir pritaikymas, tyrinėjimas.


Pateikti pavyzdžiai iliustruoja dar daugiau integracijos galimybių tarp bendrųjų kompetencijų: pasirinkti ir įvairesni ugdymo metodai bei būdai skatina vaikų didesnį aktyvumą, reikalauja daugiau atsakomybės, bendradarbiavimo, ugdo pažintinius gebėjimus, skatina vaikų pažinimo, saviraiškos poreikius, padeda jiems susipažinti su aplinka, gilinti žinias apie savo pasirinktą aplinkos objektą, o išsamiai išnagrinėtą objektą pristatyti bendraamžiams.

Ugdymosi karjerai savęs pažinimo kompetencijos srities pasiekimai kloja pagrindus Priešmokyklinio ugdymo programoje išskirtomis septynioms kompetencijomis, kurios ugdomos per šešias ugdymo sritis. Paveiksle grafiškai pavaizduota, kurios priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų sritys sudaro vienos ar kitos kompetencijos pagrindus.

Savęs pažinimo kompetencijos sritis plėtojama nuosekliai. Pirmiausia priešmokyklinio amžiaus vaikas pažįsta save, savo emocijas, stiprybes ir silpnybes, mokosi būti savo gyvenimo tvarkytoju, organizuotu, atsakingu ir pasitikinčiu savimi. Šie gebėjimai vaikui svarbūs priimant atsakingus sprendimus, prisiimant asmeninę, socialinę ir moralinę atsakomybę.

Savęs pažinimo kompetencijos sritis
Kompetencijos RAIŠKOS TURINYS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOJE
Komunikavimo Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Kelia, formuluoja klausimus apie gyvąją ir negyvąją gamtą.
Kalbinis ugdymas Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
Matematinis ugdymas Renka, fiksuoja (įvairiais simboliais) duomenis pagal vieną požymį, pasirinktu būdu juos pristato. Pasakodami epizodiškai derina skaičių ir giminę.
Meninis ugdymas Komunikuoja ir save pristato įvairiomis meno kalbos bei raiškos priemonėmis, perteikdami išgyventas ar sumanytas situacijas, idėjas, emocijas.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias per skirtingas veiklas. Aptaria savo atsakomybes vystant fizinę sveikatą, kuriant saugią aplinką.
Visuomeninis ugdymas Pasakoja apie save, savo patirtis, jausmus ir aplinką; klauso kitų vaikų pasakojimų.
Kultūrinė Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Suvokia gamtos objektų svarbą etninėje kultūroje.
Kalbinis ugdymas Per patirtines kultūrines veiklas stengiasi rasti bendravimo būdą su bendraamžiais, suaugusiaisiais, grupėje ar viešoje vietoje.
Matematinis ugdymas Dalinasi įspūdžiais apie tautinių raštų ornamentus, mozaikas, kuria jas. Ornamentų raštuose atpažįsta matematinę informaciją, vartoja matematines sąvokas.
Meninis ugdymas Susipažinę su kai kurių Lietuvos ir užsienio krūėjų bei atlikėjų kūryba, dalinasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami renginiuose suvokia kultrūą, taisykles, perima tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
Visuomeninis ugdymas Priima ir socialiniu elgesiu išreiškia vertybes, aptaria skirtingus socialinius darinius.
Kūrybiškumo Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Kurdami tariasi su kitais, dalinasi sumanymais. Piešiniais perteikia paprasčiausią gamtamokslinę informaciją.
Kalbinis ugdymas Klausinėdami, dalindamiesi sumanymais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
Matematinis ugdymas Susidūrę su sunkumais, padrąsinti tęsia pradėtą veiklą. Įvairiais būdais dalinasi įspūdžiais apie veiklos eigą, rezultatus, atradimus. Simboliais kuria ir pateikia artimos aplinkos aiškią matematinę informaciją.
Meninis ugdymas Kelia klausimus, dalinasi savo meniniais atradimais, sumanymais artimoje aplinkoje. Atpažįsta save meninėje raiškoje.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Vadovaudami žaidimui ar veiklai siūlo taisyklių pakeitimus, aktyvių veiklų pasirinkimo ir įgyvendinimo galimybes, atsižvelgdami į savo asmenines fizines ir emocines charakteristikas.
Visuomeninis ugdymas Žaidybinėse situacijose atpažįsta ir apibūdina šeimos ir (ar) ekonominių santykių situacijas, kuria sprendimus, susijusius su individualia atsakomybe.
Pažinimo Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja reiškinius.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Visais pojūčiais tyrinėja artimiausią aplinką.
Kalbinis ugdymas Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, perskaito pavienius žodžius ar trumpus sakinius.
Matematinis ugdymas Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų. Tyrinėdami, stebėdami pastebi ir nusako dėsningumus, juos pratęsia.
Meninis ugdymas Smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią meninę aplinką.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Tyrinėja ir pažįsta save, emocijas ir kitus, atpažįsta ir pasakoja, kas yra sveikata, sveika gyvensena, saugumas. Tyrinėja ir atpažįsta kritines situacijas, analizuoja galimą elgesį.
Visuomeninis ugdymas Orientuojasi laiko tėkmėje ir suvokia įvykių nuoseklumą, interpretuoja pilietinės visuomenės apraiškas.
Pilietiškumo Aptardami gyvenimiškas situacijas vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Pastebi žmonių veiklos poveikį, dalyvauja bendruomenės veikloje. Pastebi žmogaus teigiamo ir neigiamo elgesio gamtoje pavyzdžius.
Kalbinis ugdymas Spausdintinėmis raidėmis užrašo dažnai matomus žodžius, savo vardą. Taiko kai kurias kalbos etiketo taisykles.
Matematinis ugdymas Dalinasi idėjomis, bendradarbiauja ieškant sprendimų. Atlikdami veiksmus tariasi dėl veikimo būdų atliekant matematines procedūras.
Meninis ugdymas Kartu su kitais dalyvauja kūrybiniuose projektuose, dalyvauja kultūriniame gyvenime, bendrauja su kūrėjais.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Bendradarbiauja su kitais bendrose sveikos gyvensenos veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, atpažįsta emocijas, aiškinasi savo vaidmenį teikiant pagalbą.
Visuomeninis ugdymas Elgesiu ir darbais prisideda prie grupės gerovės; tausoja ir tvarko savo, kitų žmonių ir bendrus daiktus; formuojasi atsakingo vartojimo nuostatas ir įpročius; samprotauja, kaip žmonių gyvenimas ir veikla veikia aplinką.
Skaitmeninė Išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis priemonėmis ieško informacijos, stebi ir tyrinėja, piešia, kuria.
Kalbinis ugdymas Mokosi atsakingai, saugiai bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
Matematinis ugdymas Pastebi ir įvardija dėsningumus, juos pratęsia.
Meninis ugdymas Išbando technologijas savo kūrybai išreikšti, dalinasi su kitais.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja su sveika gyvensena susijusią informaciją.
Visuomeninis ugdymas Tausoja ir laikydamiesi susitarimų naudoja skaitmeninius įrenginius.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o kas nepatinka; suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.
UGDYMO SRITYS Gamtamokslinis ugdymas Paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas, atsakingas ir saugus.
Kalbinis ugdymas Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka arba nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.
Matematinis ugdymas Dalinasi savo veiksmais bendrame grupės darbe, priima kitų sprendimus.
Meninis ugdymas Žaisdami, tyrinėdami meninę aplinką aptaria įvairias situacijas, plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako.
Sveikatos ir fizinis ugdymas Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, jaučia atsakomybę jų laikantis, veikiant kartu su kitais. Atpažįsta ir priima įvairius komandinius vaidmenis.
Visuomeninis ugdymas Tyrinėja savo paties augimą, juo džiaugiasi. Elgiasi draugiškai su bendraamžiais; bendrauja su skirtingais nei jis ar ji, žaidžia kartu; bando suprasti žmones ir priima jų įvairovę; demonstruoja įtraukų elgesį.

 

Dalintis: