Bijote viešojo kalbėjimo? Ekspertė dalinasi patarimais, kaip įveikti jaudulį

Specialistas, kuris geba aiškiai išreikšti mintis, kalbėti prieš auditoriją ir įtikinti, sulaukia didesnio potencialių darbdavių dėmesio palyginti su tais, kuriems šių įgūdžių trūksta, sako viešojo kalbėjimo ekspertė Sigita Kamašauskė ir priduria, kad šis įgūdis tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio profesionalo bruožų bei yra ne mažiau aktualus ir asmeniniame gyvenime.

Tačiau viešasis kalbėjimas daugeliui žmonių kelia stresą ir baimę, o jo įvaldymas neretai tampa mįsle: kaip kalbėti, kad išlaikytume auditorijos dėmesį? Kaip kurti įtraukiantį pranešimą? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė dalinasi 8 praktiniais patarimais,  kurie padės, kalbant prieš auditoriją ir kuriant įtraukiantį pranešimą, vedant susirinkimą savo komandai ar ruošiantis viešojo kalbėjimo įskaitoms mokykloje.

1. Išsigryninkite pagrindinę žinutę

Kiekvienas pranešimas turi būti aiškus pirmiausia pačiam kalbėtojui.

„Jei negalite vienu sakiniu pasakyti, apie ką jūsų kalba – reikia grįžti prie esmės. Nepasakę sau, kokia yra pagrindinė mintis, rizikuojate skambėti paviršutiniškai“, – teigia lektorė.

S. Kamašauskės teigimu, dažnai būna ir taip, kad pasakyti norime labai daug ir viskas atrodo svarbu – visgi viena pagrindinė žinutė padeda tiek klausytojui, tiek kalbančiajam: „Įvairiose srityse sakome, kad mažiau yra daugiau. Turėtume to nepamiršti ir kai ruošiamės kalbai – svarbu ne pasakyti kuo daugiau, bet pasakyti esminę svarbiausią informaciją, sudominti auditoriją. Žmonės atsimins daugiau apie jus ir jūsų kalbą ne dėl to, kad pasakėte labai daug, o dėl to, kad kalbėjote aiškiai.“

Pagrindinė mintis tampa kalbos centrine ašimi, kuri apjungia skirtingus elementus: tai atsakymas į klausimą, kodėl auditorija turėtų jūsų klausytis. Lektorė pataria, kad rengiant pranešimą, labai naudinga pasirepetuoti su artimaisiais ir paklausti, ar buvo aišku, ką norėjote pasakyti bei kokią pagrindinę mintį jie suprato.

2. Pasiruoškite iš anksto

Ekspertė teigia, kad ypatingai svarbu pranešimui pradėti ruoštis ne paskutinę dieną, o daug anksčiau.

„Skaidres verta parengti bent savaitę prieš kalbėjimą ir kasdien trumpai peržvelgti. Tai padės ne išmokti mintinai, bet giliai suprasti savo kalbą. Paskutinės nakties skaidrėse dažnai jaučiasi kalbėtojo susikaustymas – jos kalbėtojui dažnai yra svetimesnės“, – dalinasi S. Kamašauskė.

Lektorė teigia, kad kai ruošiamės kalbėti prieš auditoriją, visą kalbą galime išskaidyti į smulkesnes užduotis ir nuspręsti, kurią dieną imsimės vienos užduoties, kurią kitos: gal vieną dieną ieškosime vizualų, kitą – kursime dizainą, trečią – repetuosime. Ekspertė teigia, kad rengiant kalbą daug naudingiau yra ruoštis nuosekliai ir kasdien, nors po truputį, negu viską daryti vienu kartu.

3. Įtraukite auditoriją jau nuo pradžios

S. Kamašauskė pasakoja, jog daug pranešėjų kalba taip, lyg auditorijos nebūtų ir tai yra vienas svarbiausių veiksnių, skiriančių įtraukiančią kalbą nuo neįtraukios. Ekspertė pataria bendraujant su žmonėmis įtraukti juos kuo anksčiau: užduokite jiems klausimą, pateikite netikėtą faktą ar provokuokite mąstyti.

Pradžia – kritinis momentas, sako S. Kamašauskė: „Socialiniai tinklai – puiki iliustracija, kokia svarbi yra pradžia – juk nesudominęs vaizdo įrašas labai greitai yra pakeičiamas kitu – tam kartais užtenka vos keleto sekundžių. Lygiai taip pat galime greit prarasti auditorijos susidomėjimą, jei pradėsime labai šabloniškai ir nuobodžiai.“

Ekspertė priduria, kad pradžioje užduodamas klausimas auditorijai leidžia ir daugiau sužinoti bei pakreipti pranešimą tinkama linkme: „Kalbėdama apie viešą kalbėjimą, aš klausiu – kiek iš jūsų dalyvavo neįdomiame pranešime? Tada klausiu – o kas yra neįdomus pranešimas? Vėliau pranešimo metu vis sugrįžtu prie gautų atsakymų ir pakomentuoju. Taip esu tikra – aš kalbu apie tai, su kuo jie susidūrę, kas aktualu šiai auditorijai.“

4. Pažinkite savo auditoriją

„Įsivaizduokite, kad atvykote į nepažįstamą miestą – ar geriau jaustumėtės su gidu, kuris domisi jūsų poreikiais, klauso jūsų ir pakoreguoja maršrutą, pastebėjęs, jog jūs domitės specifiniais objektais, ar su tuo, kuris kalba visiems vienodai?“, – klausia S. Kamašauskė ir priduria, kad kalbėdami prieš auditoriją mes išties atliekame gido darbą, tik mūsų vietovė, su kuria supažindiname – mūsų pasakojimas.

Ekspertė teigia, kad kuo daugiau žinote apie klausytojus, tuo lengviau rasite bendrą kalbą. Žmonės, besidomintys aplinkiniais, visada atrodo charizmatiškesni ir asmeniniame gyvenime. „Jei norite būti įdomus pašnekovas, užduokite daug klausimų“, – dalinasi S. Kamašauskė ir priduria, kad mes pasąmoningai norime būti su žmonėmis, kurie mumis domisi – lektorius, kuris klausinėja arba iš anksto pasidomi auditorija, su kuria bendraus, yra priimamas šilčiau.

5. Gerbkite jums skirtą laiką

Lektorė pastebi, kad dažna klaida – nemokėjimas valdyti laiko ir pataria repetuojant namuose pranešimą įsitikinti, kad jis užimtų ne daugiau 80–90 proc. numatyto laiko. Jei savo kalbai turite 15 minučių – ruoškite pranešimą, kad kalbėdami normaliu tempu užtruktumėte 12–13,5 min. Tokiu atveju jums nereikės skubėti, net ir nutikus tam tikriems nesklandumams arba tiesiog susijaudinus tilpsite į nurodytą laiką.

Ekspertė pastebi, kad dažnai bijoma padaryti per trumpą arba per mažai išsamų pristatymą, ypač jeigu tai svarbus atsiskaitymas ar pranešimas, kuriuo norisi pademonstruoti savo žinias arba pasiekimus, tačiau sugebėjimas tilpti į laiko limitą – pagarbos auditorijai ženklas. S. Kamašauskė siūlo prieš pranešimą apgalvoti, kaip bus patogu stebėti laiką – gal organizatoriai gali įjungti laikmatį, o gal galite paprašyti, kad kažkas duotų ženklą likus minutei ar dviems.

6. Vizualai turi padėti, o ne trukdyti

S. Kamašauskė pastebi, kad ypatingai svarbus aspektas yra teksto bei vaizdo santykis pristatymo metu ir pataria: jei galite pasakyti tai vaizdu – nenaudokite teksto.

Vizualus informacijos pateikimas yra aiškesnis, ypač kai kalbantysis geba paaiškinti ir papildyti žodžiu. Ekspertės teigimu, lengviausias būdas prarasti auditorijos dėmesį – paruošti skaidres, pilnas teksto, ir pristatymo metu skaityti tai, kas jose parašyta – auditorija pati geba perskaityti, tad prasmės tame nėra.

S. Kamašauskė pataria tekstą skaidrėse trumpinti iki lakoniškų, tik labai reikalingų teiginių ir tekstiniu turiniu užpildyti ne daugiau kaip 30 proc. vienu metu matomo vizualo, taip pat įsitikinti, ar tekstas ne per mažas ir lengvai įskaitomas.

7. Nepersistenkite su animacija

Kūrybinių industrijų fakultete dirbanti lektorė pastebi, kad studentai, siekdami sukurti unikalų vizualų dizainą, dažniausiai nestokoja kūrybiškumo, tačiau teigia, kad per daug animacijų ir dinamikos vizualuose gali išblaškyti tiek kalbėtoją, tiek auditoriją. Animacija bei vizualai turėtų derėti prie temos ir būti pagalba kalbėtojui, kai norima pademonstruoti tam tikrą temą, paryškinti kontrastą ar pereiti prie kito argumento, tačiau neturėtų būti trukdis – jei iššokančio teksto ar vizualo reikia laukti ir jis nesuteikia per daug vertės – lektorė siūlo tokių animacijų atsisakyti. 

S. Kamašauskėtaip pat pataria vengti itin ryškių neoninių spalvų, ypač, jei pristatymas vėlesniu metu, kai nėra natūralios šviesos – itin ryškūs vizualai vargina akis ir mūsų dėmesys nukrypsta kažkur kitur, ypač jei pranešimas trunka daugiau nei 10 minučių. Lektorė teigia, kad spalvinis vientisumas suteikia profesionalumo įspūdį, tad ruošiantis svarbiam pranešimui reikėtų apgalvoti ir kaip dera jūsų pasirinktos vizualų ir aprangos spalvos, kaip jos koreliuoja su jūsų kalba.

8. Rūpinkitės savo kūnu – tai jūsų instrumentas

Visgi svarbiausiu sėkmingo viešo kalbėjimo faktorių lektorė laiko kalbėtojo pasiruošimą. 

„Vesdama mokymus apie viešą kalbėjimą akcentuoju, kaip svarbu yra geras miegas, subalansuota mityba ir judesys“, – teigia S. Kamašauskė. 

Ekspertė pataria prieš viešą kalbėjimą pasinaudoti pratimais, skirtais apšildyti kalbos aparatą – tam puikiai tinka greitakalbės, įvairūs veido jogos pratimai.

Specialistė pabrėžia, kad mūsų kūnas yra svarbiausias mūsų instrumentas, tad reikėtų juo rūpintis ir ypatingą dėmesį skirti pranešimo dieną: prieš kalbą patariama vengti naršymo telefone ir saldžių užkandžių, nes tai lemia prastą dėmesio valdymą. Taip pat – prieš einant kalbėti pakvėpuoti gryname ore, atlikti paprastus kūno tempimo pratimus ir atsigerti vandens, o jei norisi užkąsti, rinktis tokias alternatyvas, kaip riešutai ar daržovės.

Viešasis kalbėjimas – įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti

Skaitmenizacija sukuria itin palankias sąlygas „pasislėpti“ – pokalbį ar pristatymą pakeičia įvairūs „online“ formatai, o mažėjant galimybių kalbėti prieš auditoriją šis įgūdis silpnėja, sako lektorė ir skatina išnaudoti įvairias progas lavinti viešo kalbėjimo įgūdį bei greta ekspertinių žinių nuolat tobulėti kaip pranešėjui.

„Kiekviena proga kalbėti prieš auditoriją – tai galimybė augti. Baimė kalbėti viešai yra visiškai natūrali, tačiau jos vengti nereikia, priešingai – į kiekvieną kalbėjimą žiūrėkite kaip į iššūkį ir progą pagerinti save kaip specialistą“, – sako VILNIUS TECH Kūrybinių Industrijų fakukteto lektorė Sigita Kamašauskė.

Pabaigai ekspertė pasidalina patarimu, padėsiančiu sumažinti nerimą prieš viešą kalbėjimą: „Susirašykite visus su jūsų kalbėjimu susijusius blogiausius galimus nutikimus, kokie tik kelia jums bent mažiausią baimę ir pagalvokite, kaip elgtumėtės nutikus kiekvienam jų. Kai būsite pasiruošę ir žinosite, ką darysite net pačiais netikėčiausiais ir mažai realiais scenarijais, bus žymiai ramiau. Tik nepamirškite po kiekvienos kalbos peržiūrėti šį baimių sąrašą – pamatysite, kad tai, ko bijote, beveik visada ir lieka tik tame popieriaus lape.“  

VILNIUS TECH informacija