Gamybos sektorius planuoja augančius kaštus ir darbuotojų deficitą

Daugėja gamybos įmonių, patiriančių sunkumų dėl darbuotojų trūkumo ir augančių darbo kaštų. Darbuotojų stygių pernai pabrėžė kas antra gamybos įmonė, minimalios algos augimą ir darbo užmokesčio didinimą – kas trečia.

Šiemet pramonės įmonės prognozuoja išlaikyti stabilų, tačiau atsargų veiklos režimą. Tokias tendencijas atskleidė naujausia Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa.

Šio sektoriaus darbdaviai numato gamybos veiklos brangimą ir augančius kaštus – pusė apklaustų įmonių atstovų įžvelgia sunkumų dėl žaliavų kainų augimo, tiek pat susirūpinusių dėl padidintos minimalios algos poveikio kaštams (50 proc.).

Kas trečia apklausta įmonė mato rizikų, susijusių su konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimu (37,5 proc.), o dėl energetinių sąnaudų didėjimo baiminasi 30,7 proc. darbdavių. Žmogiškųjų išteklių srityje beveik pusė įžvelgia darbuotojų trūkumo pavojų (47,9 proc.).

„Kintant ekonominei aplinkai ir išliekant geopolitinėms įtampoms darbdaviai per keletą metų adaptavo veiklas, ieškojo konkuravimo sprendimų, tačiau susidūrė su lėtinėmis darbo rinkos problemomis. Gamybos sektorius šiemet balansuos tarp augančių kaštų, darbuotojų trūkumo ir būtinybės kurti daugiau vertės su mažesnėmis žmogiškųjų išteklių apimtimis. Tokia situacija rodo būtinybę ieškoti produktyvumo didinimo būdų“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Personalo samda tampa vis sudėtingesnė ir apklausoje daugiau nei pusė įmonių akcentavo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo riziką (54,5 proc.) – du kartus daugiau, negu nekvalifikuotų (26 proc.). Jaunų specialistų pritraukimas aktualus kas penktam, didelė darbuotojų kaita – kas aštuntam darbdaviui.

Pastaruosius ketverius metus gamybos verslų, susiduriančių su darbuotojų stygiumi, dalis nuosekliai augo. Štai 2022 m. darbuotojų trūkumą į didžiausių patirtų sunkumų trejetuką įtraukė kas trečia gamybos įmonė (33,5 proc.), o 2025 m. tokių buvo jau pusė (55,6 proc.). 

Pasak G.Sinkevičės, gamybos įmonėms darbuotojų paieška tapo ilgesnė ir brangesnė, o darbdaviai neretai priversti ieškoti kompromisų: „Paaiškėjo, jog kas antrai gamybos įmonei teko ilginti darbuotojų paieškos laiką, o kas ketvirta darbuotojų nerandanti įmonė didino išlaidas darbuotojams pritraukti.“

Neretai tokiais atvejais darbdaviams teko ieškoti kompromisų – mažinti reikalavimus ar koreguoti siūlomų naudų krepšelius. Darbuotojų paieškoje pernai pripažino „nuleidę kartelę“ 41,2 proc. gamybininkų, siūlomą darbo užmokestį didino 43 proc., papildomų naudų pasiūlė 10 proc. Darbuotojų pritraukimą iš užsienio kaip darbuotojų trūkumo sprendimo būdą rinkosi 12 proc. darbdavių.

Apklausoje išryškėjusi tendencija – šeštadalis (16,1 proc.) su darbuotojų trūkumu susidūrusių gamybos įmonių 2025 m. atsisakė dalies užsakymų.

Kas antra gamybos įmonė teigė, kad darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio per dideli, 43,1 proc. netenkino darbo ieškančių gyventojų profesinis pasirengimas.

MMA kėlimą iššūkiu įvardijo trečdalis darbdavių (31,5 proc.), kai 2022 m. – į svarbiausių patirtų iššūkių trejetuką įtraukė kas penktas darbdavys (19,6 proc.). Smulkiesiems gamybos verslams ši problema aktualesnė – per ketverius metus sunkumų dėl to patiriančių darbdavių išaugo nuo 22,5 proc. iki 44,6 proc.

Vidutinėse ir didelėse gamybos įmonėse (daugiau nei 50 darbuotojų) spaudimas dėl MMA didėjimo taip pat auga, tačiau gerokai mažiau nei mažose – nuo 12,5 proc. 2022 m. iki 20,7 proc. 2025 m.

Kasmetinis Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2025 m. lapkritį-gruodį. Jo metu apklausta 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 181,8 tūkst. darbuotojų. Iš jų – 400 buvo gamybos įmonės.

Užimtumo tarnybos informacija