Grįžimas į Lietuvą: kokia darbo rinka pasitinka emigrantus?

Apie gyvenimą Lietuvoje svarstantiems tautiečiams užsienyje kyla daugybė klausimų. Visgi pagrindinis sprendimą nulemiantis veiksnys – pajamos.

Ar Lietuvoje pavyks rasti mėgstamą darbą? Ar bus mokamas orus atlyginimas? Šie faktai ir skaičiai parodo, kaip keitėsi Lietuvos darbo rinka per pastaruosius metus.

• Užimtumo lygis Lietuvoje viršija Europos Sąjungos vidurkį 2,7 proc. punkto ir siekia 73,8 proc. Jis išlieka stabilus, nepaisant geopolitinių įtampų.
• Per pastarąjį dešimtmetį šalyje intensyviai investuota į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Informacijos ir ryšių sektoriuje fiksuotas net 153 proc. augimas – čia dirbančiųjų skaičius padvigubėjo.
• Aukštos kvalifikacijos darbuotojų dalis užimtumo struktūroje nuosekliai augo. 2021 m. ji pralenkė vidutinės kvalifikacijos dirbančiųjų segmentą.
• Per pastaruosius metus išryškėjo regionų specifika. Vakarų Lietuvoje labiausiai išvystytos laivų statybos ar metalo konstrukcijų gamybos veiklos, centrinėje ir pietinėje dalyse – elektros ir mechanikos inžinerija, šiaurinėje – elektrotechnika, rytinėje – gyvybės mokslų sritis.
• Per pastaruosius 5 metus laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai augo, o atlyginimai kasmet didėjo.
• Didžiausias vidutinis darbo užmokestis fiksuotas informacijos ir ryšių sektoriuje – 4 121 Eur., finansinės ir draudimo veiklos – 3 916 Eur.
• Šalies darbdaviams trūksta inžinerijos specialistų ir technikų, sveikatos ir mokymo specialistų, socialinės srities ekspertų, virėjų, kvalifikuotų statybos darbininkų.
• Šiais metais darbdaviai numato didėsiantį kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų poreikį.
• Darbo rinka išliks palanki darbuotojams. Darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei kainos, o jo raidai nemenką poveikį darys II pakopos pensijų reforma.
• Ekonomikos augimą šiais metais labiausiai skatins sprendimai dėl II pakopos pensijų fondų reformos ir valstybės biudžeto.
• Artimiausiais metais nedarbo lygis Lietuvoje mažės. Žemas nedarbo lygis ir nustojęs didėti gyventojų skaičius Lietuvoje ribos įmonių galimybes samdyti daugiau darbuotojų.

Nedarbo draudimo išmoką eksportuojančių tautiečių duomenys

• Dažniau nedarbo socialinio draudimo išmoką į Lietuvą parsiveža vyrai.
• Dažniausiai grįžtama iš Vokietijos, Danijos, Norvegijos į Kauną, Klaipėdą ar Vilnių.
• 88 proc. žmonių lieka Lietuvoje, pasibaigus išmokos eksporto terminui.

Kaip pasiruošti persikėlimui į Lietuvą?

• Iniciatyva „Gal į Lietuvą“ organizuoja kontaktinius ir nuotolinius susitikimus su lietuvių bendruomenėmis.
• Organizuojamos nuotolinės darbo mugės ir darbdavių pristatymo renginiai.
• Teikiamos kontaktinės konsultacijos visuose Klientų aptarnavimo skyriuose grįžimo tema – be registracijos.
• Sukurtas „Lietuvos regionų žemėlapis“ – skaitmeninis įrankis apie galimybes visoje šalyje. Daugiau nei 50 skirtingų rodiklių darbo, būsto, švietimo, laisvalaikio ir kitomis temomis pasiekiama lietuvių ir anglų kalbomis.

Pagal Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojos Giedrės Sinkevičės pristatymą LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Užimtumo tarnybos informacija