Gydytojo profesija: reikalingos savybės ir veikla

Nors medicina šiais laikais gerokai pažengusi, žmonės dėl to nenustojo sirgti. MUKIS mokiniams siūlo pažintį su viena atsakingiausių - gydytojo - profesija. Apie gydytojui reikalingas savybes ir kasdienę veiklą kalbėjomės su UAB „Bendrystės klinika” šeimos gydytoja, sveikatingumo stovyklų moterims organizatore Ž. Genutiene. 

Kuo šiuo metu dirbate?

Dirbu šeimos gydytoja UAB „Bendrystės klinikoje“. Kita mano veikla - kūno ir sielos sveikata. Organizuoju moterims stovyklas, keliones, moterų dienas apie sveikatą, mitybą, kūno detoksą. Taip pat vedu garso sesijas, meditacijas, darau ajurvedinius masažus, užsiimu jogos terapija.

Kokia buvo Jūsų kelionė į šią profesiją ir kaip pradėjote savo karjerą?

Jau būdama 10 metų žaidžiau gydytoja, o 16 m. žinojau, kad stosiu į mediciną - pediatrijos specialybę. 11 klasėje pradėjau tam ruoštis: įsidarbinau slaugytojos padėjėja Naujosios Akmenės ligoninėje ir įstojau į Fotono mokyklą, nes stojant į mediciną pagrindinis egzaminas buvo fizika. Pirmais metais įstoti nepavyko. Tada laukė ilgas ir atkaklus darbas su korepetitoriais. Tais metais buvau stipriai pasiruošusi ir įstoti pavyko.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi Jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Svarbūs bendravimo įgūdžiai, psichologijos žinios, empatija, nes labai svarbu girdėti žmogų. Įgūdžiai ateina su patirtimi ir mokymais.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Didžiausias pasiekimas - nenukrypti nuo tikslo, kad ir kaip aplinka, žmonės tam priešinasi einant savo tikslo link. Padėjo tikėjimas, kad darau tai, kas man įdomu ir tai, ką darau kuria vertę ne tik man, bet ir aplinkai.

Su kokiais iššūkiais susiduriate šioje profesijoje ir kas padeda juos įveikti?

Pagrindinis iššūkis buvo išmokti neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus veiksmus. Pas mus labai patogu ateiti pas gydytoją ir numesti jam visą atsakomybę už savo veiksmus, už savo ligą. Reikia įsisąmoninti, kad gydytojas tik tiltas, o kaip žmogus eis per jį – tai jau ne gydytojo atsakomybė. Svarbu išmokti būti palydovu, bet neiti keliu už pacientą. Taip pat reikia nuolat dirbti su savimi.

Kaip atrodytų jūsų tobula darbo diena?

Jau senai nedirbu nuo skambučio iki skambučio. Turiu daug laisvo laiko sau, daug konsultuoju nuotoliu. Savo veiklas organizuojuosi taip, kad nebūčiau pavargusi. Prie to ėjau daug metų ir kai labai nori, viskas įmanoma. Daug keliauju, dažnai savo pacientus konsultuoju nuotoliu ir ta strategija pasiteisina dirbant šeimos gydytoju. Jeigu reikia pagalbos nebijau klausti patarimo ir prašyti kolegų pagalbos: du protai veiksmingiau nei vienas.

Jei galėtumėte duoti patarimą sau, kuri yra dar tik dešimtokė, kaip skambėtų šis patarimas iš šios dienos suaugusiojo perspektyvos?

Jeigu nežinote kur gyvenime pasukti, kur stoti - neskubėkite. Pabandykite įvairias darbo vietas, išsigryninkite kas jums tinka, kur jaučiatės gerai ir tik tada eikite mokytis. Kuo daugiau gyvenime pabandysite, tuo daugiau patirties įgysite, tuo labiau priartėsite prie savo svajonės. Žmonių, kurie tiksliai žino, ko nori yra labai mažai. Bet stovėdami vietoje nesužinosite, kur link jums eiti. Svarbu judesys ir veiksmas. Svarbiausia gyvenime – turėkite tikslą, nesvarbu koks jis bebūtų, Be jo trypčiosite vietoje. O kai tikslas yra, tada atsiranda ir būdų, kaip jį pasiekti.

Ką patartumėte mokiniams, kurie nori pasirinkti šią profesiją? 

Ši profesija unikali tuo, kad yra labai dinamiška. Bet yra vienas bet - darbas su žmonėmis yra labai sunkus. Mano manymu gydytojas tai – pašaukimas. Tie, kurie ateina dėl mados, arba dėl to, kad nori tėvai, dažniausiai nėra tikrieji gydytojai iš didžiosios raidės. Gydytojas tai ne profesija, o gyvenimo būdas. Tu uždarai kabineto duris tik fiziškai, bet emociškai visada esi su savo pacientu.