Gyvenimo įgūdžių mokymas: svarbiausia nebijoti būti atviriems

Gyvenimo įgūdžiai – dar gan naujas, tik pernai pradėtas mokyti dalykas Lietuvos mokyklose, todėl  mokytojams nuo pat pradžių siūlyti kursai ir studijos, kaip jo mokyti: ne tik pateikiant dalyko programą, parengiant mokymo rekomendacijas, bet ir stiprinant bendrąsias bei dalykines jų kompetencijas. Kaip sako VGTU licėjaus mokytojas Ernestas Ryselis, jam labiausiai pasirengti mokyti naujo dalyko padėjo Vytauto universitete (VU) išklausyta Nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa, kurią VU parengė drauge su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA).

Šiuo metu NŠA kartu su aukštosiomis mokyklomis vėl kviečia mokytojus studijuoti nacionalinės Gyvenimo įgūdžių programos, kuri taps privaloma visiems gyvenimo įgūdžių dalyko mokytojams, kursą.

Dalydamasis savo patirtimi, VGTU licėjaus mokytojas Ernestas Ryselis pabrėžia, kad šios studijos gali suteikti gyvenimo įgūdžiams dėstyti naudingos teorinės medžiagos: „Labai patiko pateiktos literatūros ir šaltinių kiekis. Galima rasti tai, ko reikia ar norisi“. Didžioji dalis programos vyko nuotoliniu būdu, tačiau jam labai įsiminė ir vykę gyvi, praktiniai susitikimai. Jų metu vyko pirmosios pagalbos mokymai, žaidimai, susiję su emocijų temomis, tad studijos suteikė ir praktinių žinių. Anot jo, ypatingai daug minčių sukėlė ir idėjų suteikė pristatyti demokratinės mokyklos principai, kurie skatina mokinius atrasti savo kelią, nebijoti klysti ir prisiminti, kad mokytojas nėra idealizuotas autoritetas. Stipriosiomis programos pusėmis mokytojas įvardijo ne tik darbui su mokiniais bei mokymo turiniui reikalingą ir naudingą literatūrą, bet ir tai, kad dėstytojai atskleidė kitokį požiūrį į švietimą, kartu besimokiusių kolegų dėmesys tam, ką jie daro.

Iššūkiai pamokose po studijų įveikiami lengviau

Mokytojo E. Ryselio teigimu, gyvenimo įgūdžių dalyko mokymo programa susidomėjo vos sužinojęs, kad ji  vyks ir kantriai laukė galimybės prisijungti prie studijų. „Interesas kilo iš suvokimo, jog mokyti jaunimą gyvenimo įgūdžių yra itin svarbu. Pirmiausia įsivardijau sau, jog noriu gebėti tai daryti. Suprantama, jog iš pradžių susidūriau su žinių trūkumu bei pasirengimo mokyti iššūkiais, tačiau vėliau, remdamasis savo gyvenimiška patirtimi, o po mokymų ir įgytomis žiniomis, sėkmingai tęsiu savo darbus“, – prisiminimais ir nūdienos realijomis dalijasi pedagogas. Pasak E. Ryselio, jam labai padėjo kūrybiškumas ir drąsa remtis savo patirtimi pamokų metu bei per mokymus universitete sutiktų kolegų patirtis ir istorijos. Jis taip pat nevengia netradicinių, dėmesį prikaustančių metodų.

E. Ryselis pastebi, kad sunkiausia yra atrinkti atitinkamas temas skirtingo amžiaus mokiniams. „Mokant penktokus svarbu kalbėti jų amžiui suprantama kalba, tačiau tai nėra lengva. Mokydamas vaikus, stengiuosi informaciją pateikti per realius gyvenimiškus įgūdžius. Pavyzdžiui, su penktokais mokėmės susikurti parašus, iš kurių vėliau rinkome gražiausią. Laimėjusiam sugalvojau įteikti prizą – saldainį. Smulkmena, bet būtent jos ir motyvuoja, ir padeda užmegzti santykį“. Tuo tarpu, su vyresnių klasių mokiniais reikia bendrauti kitaip. Jie, pasak mokytojo, labiausiai domisi tokiais dalykais kaip narkotikai, lažybos, prekyba žmonėmis ar juodoji rinka. „Kalbu su jais tai, ką jie nori išgirsti. Ir kalbu be užuolankų. Stengsiuosi jiems parodyti, kad gyvenimas yra įvairiapusis, bet nepamiršdamas paminėti, kad visa turi pasekmes“, – komentuoja jis.

Atvirumo svarba – neabejotina!

Mokytojas išskiria kontakto ir atvirumo su mokiniais svarbą bei drąsą kalbėti apie realius gyvenimo iššūkius: „Noriu patarti, jeigu nežinote, ką ar kaip su mokiniais kalbėti. Pasakokite apie tai, kas yra nutikę kiekvieno iš jūsų gyvenime: kai išduoda draugai, kai miršta artimieji ir panašiai. Nebijokite kalbėti apie žiaurius dalykus, kurie vyksta pasaulyje, nes jie vis tik vyksta ir vaikai tai mato. Kuo anksčiau mokiniams visa tai paaiškini, tuo greičiau gali juos nuraminti. Čia, žinoma, svarbu ir tonas, ir įtaigumas“.

Jis tiki, kad pasitelkiamas atvirumas leidžia mokiniams sukuti artimesnį ir saugesnį ryšį su mokytoju. Tą patvirtina ir jo mokiniai, kuriems mokytojo vedamos pamokos ne tik įdomios, reikalingos. Aštuntokams ypač įstrigo mokytojo atvirumas: tuomet ir jie su mokytoju jaučiasi galį būti atviri, pasitikėti,  vertinti jo supratingumą, empatiją ir norą išklausyti.

Nacionalinės programos – galimybė tobulėti

NŠA kartu su Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų pedagogų rengimo centrais tęsia registraciją į nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas ne tik gyvenimo įgūdžių dalykui, bet ir įtraukiajam ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, gamtamokslinio raštingumo mokymui, antikorupcinei aplinkai švietimo įstaigose.

Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos atsižvelgiant į nacionalinių prioritetų sritis: įtraukųjį ugdymą, ugdymo praktiką ir didaktiką, pilietinį ugdymą, lyderystę ugdymui ir mokymui (-si), skaitmenines kompetencijas.

Iki gruodžio 18 d. vyksta registracija į „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ studijas VDU.

Daugiau informacijos apie šias studijas skelbiama ČIA. 

Registruotis galima ČIA. 

Informacija apie kitas nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas ir galimybes jose dalyvauti skelbiama ČIA. 

Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, skirtos gyvenimo įgūdžių bei kitų dalykų mokytojams, vykdomos įgyvendinant projektą „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“.

Nacionalinės švietimo agentūros informacija