I. Balnanosienė: kuo gyvena darbo rinka šiandien?

Yra keletas veiksnių, kuriais galime džiaugtis, bet negalime išvengti ir nerimą keliančių ženklų. Jei lygintume Lietuvos padėtį su kitomis šalimis, Europos kontekste mūsų šalies darbo rinka didelių sukrėtimų nepatiria.

Pastaruoju metu fiksuojami grupės darbuotojų atleidimai neramina, įmonės persitvarko, mažina sąnaudas. Bet pastebime naują tendenciją: žmonėms darbo praradimas nebekelia tiek problemų, nes dažnai reikia minimalių sąnaudų, pavyzdžiui, patobulinti tam tikras kompetencijas ir darbą galima rasti bet kuriame sektoriuje.

Didesnį iššūkį šaliai kelia amžėjimas. Šiemet pirmą kartą susidūrėme su situacija, kai iš darbo rinkos dėl amžiaus išeina daugiau žmonių, nei į ją ateina. Tokios permainos labiausiai paliečia viešąjį sektorių – švietimo, medicinos, slaugos paslaugas teikiančias įstaigas. Būtent slaugos specialistų poreikis dėl visuomenės senėjimo kasmet auga, o naujai parengiamų darbuotojų nepakanka.

Geresnės žinios gamybos sektoriuje: anksčiau baldų gamybos įmonės buvo pranešę apie ne vieną grupės darbuotojų atleidimą, dabar situacija gerėja. Atnaujinamos gamybos apimtys, nes palaipsniui daugėja užsakymų.

Geriausia žinia yra ta, kad Lietuvoje užimtų žmonių skaičius yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus. Šalis tampa vis konkurencingesnė, mūsų ekonomika vis stipresnė ir nebegalime savęs vadinti pigios darbo jėgos valstybe. Penkerius metus daugiau žmonių sugrįžta į gimtąją šalį nei iš jos išvyksta. O po karo Ukrainoje mūsų šalis susivienijo ir šiuo metu turime geriausius ukrainiečių integracijos į darbo rinką rezultatus Europoje: dirba beveik pusė atvykusiųjų.

Darbuotojų pasiūlos ir paklausos tendencijos viešajame ir privačiame sektoriuje beveik nesiskiria. Čia taip pat susiduriama su darbuotojų stygiumi ar vadinamosios Z kartos atstovų ieškojimais, kurių vertybių sąraše nebeliko lojalumo. Norėdami parodyti viešojo sektoriaus galimybes, pakvietėme valstybines organizacijas pasiūlyti praktikos vietas. Studentai gali rinktis iš daugiau 1,7 tūkst. vietų ir pamatyti, kad inovacijos neaplenkia ir šio sektoriaus.  

Džiugu, kad po 20 metų kalbų apie mokymąsi visą gyvenimą, pagaliau išmokėme visus darbo rinkos dalyvius tą priimti kaip būtinybę. Tai galioja ne tik ieškantiems darbo, bet ir darbdaviams, kurie, tobulindami technologijas, nepamiršta, ir savo darbuotojų kompetencijų atnaujinimo.

Lietuvai šiuo metu reikalingas kiekvienas žmogus. Todėl stengiamės kuo daugiau kalbėti apie žmonių su negalia įtrauktį į darbo rinką. Su šiais ir kitais sunkumus patiriančiais klientais dirbame individualiai. Tai brangus procesas, nes esame sutarę, kad atvejo vadybininkas vienam klientui skiria metus. Po to jau reikia peržiūrėti rezultatus ir daryti išvadas, keisti užimtumo planą. Svarbiausia, kad pats žmogus norėtų keistis.

Vieno žmogaus pergalė kartais būna svarbesnė nei 100 motyvuotų kandidatų įdarbinimas. O į tą naują kelionę jis jau eina vienas, žinodamas, kad bet kada gali paskambinti, pasikalbėti. Net ir paleidę jo ranką, mes liekame šalia.

Visgi didesnį nerimą kelią tie klientai, kurie ateina net be vidurinio išsilavinimo. Prieš dešimt metų tokių būdavo šimtas, o dabar jau daugiau nei  tūkstantis. Kai kurie nėra įgiję net pradinio išsilavinimo ir patiria socialinę atskirtį.

Visi žmonės skirtingi, darbas su jais taip pat skiriasi. Ir nors kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai, esame pasirengę. 

Užimtumo tarnybos direktorės komentaras „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“.

Užimtumo tarnybos informacija