Kaip vaikus pamokoje sudominti nuo pirmos sekundės – padės 1 metodas

Viena klasė – skirtingi mokiniai: vieni mokosi greitai, kitiems reikia daugiau laiko, treti turi specialiųjų ugdymosi poreikių, didelį mokymosi potencialą ar dar kitokių patirčių. Tad mokytojai kasdien susiduria su didžiuliais praktiniais iššūkiais, kaip dirbti su tokia įvairove, kad nė vienas vaikas nepatirtų atskirties. Ieškant būdų, kaip pamokoje įtraukti vaikus, verta atsigręžti į STEAM, įsitikinusi Ana Pavilovič-Jančis, specialioji pedagogė metodininkė, VDU Švietimo akademijos ir Balstogės universiteto (Lenkija) Vilniaus filialo lektorė.

„STEAM – tai nėra tik madingas žodis, tai konkretus įrankis, leidžiantis į pamoką pasižiūrėti iš šiuolaikinės didaktikos perspektyvos. Kai mokinys ar mokinė kuria, tyrinėja ir dirba kartu, mokytojui ar mokytojai tampa daug lengviau pritaikyti užduotis skirtingiems mokinių pasiekimų lygiams ir įtraukti visus“, – sako  A. Pavilovič-Jančis. Daugiau nei 20 metų ji padeda mokytojams suprasti, kaip įtrauktis tampa ne deklaracija, o realia pamokos praktika. 

Apie STEAM metodą – „žmonių kalba“

Paprastais žodžiais STEAM metodą lektorė apibrėžia kaip mokymąsi ne iš vadovėlio, o sprendžiant realias problemas. Oficialiai STEAM sujungia mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką.

„Bet praktikoje tai reiškia, kad užuot tiesiog skaitę apie vėjo energiją, mokiniai eina į kiemą ir patys bando sukonstruoti vėjo malūnėlį. Užuot tik kalbėję apie ekologiją, jie projektuoja tvarų sodą. Tokiose veiklose mokiniai eksperimentuoja ir nebijo klysti, mokosi dirbti grupėse, ieško originalių sprendimų. Mokymasis tampa aktyvus, kūrybiškas ir, svarbiausia, mokiniai supranta, kam to prireiks gyvenime“, – aiškina ji.

Kaip padeda įtraukti STEAM metodas

Pasak lektorės, įtrauktis reiškia, kad kiekvienas mokinys klasėje yra svarbus ir gali patirti sėkmę, o STEAM pamokoje atsiranda vietos visiems ir kiekvienam. Pavyzdžiui, konstruojant tiltą vienas mokinys gali atlikti tikslius skaičiavimus, kitas – nubraižyti dizainą, o trečias, kuriam galbūt sunkiau sekasi teorija, gali imti ir tą tiltą tiesiog suklijuoti.

„Kiekvienas randa savo stiprybę ir pamato, kad jo indėlis dirbant grupėje yra reikšmingas. Taip mokiniai mokosi ne tik fizikos ar matematikos, bet ir atjautos bei pagarbos vienas kito skirtumams“, – dėsto pedagogė.

Kur Lietuvoje STEAM idėjos prigijo geriausiai?

Paklausta, kiek plačiai STEAM metodas jau naudojamas Lietuvoje, A. Pavilovič-Jančis atkreipia dėmesį į įdomią tendenciją.

Anot jos, mūsų šalyje STEAM idėjos nepaprastai gražiai ir natūraliai prigijo darželiuose. Vaikai ten nuolat tyrinėja pasaulį, eksperimentuoja su medžiagomis, spalvomis ir formomis. Kai kurios mokyklos eina dar toliau ir bando integruoti skaitymą bei rašymą, paversdamos tai STREAM metodu (R – reading).

Sėkmingų praktinių STEAM panaudojimo pavyzdžių tikrai yra ir Lietuvos mokyklose.

„Pavyzdžiui, vienoje Vilniaus mokykloje pradinukai gavo užduotį: išvalyti purviną vandenį. Jie patys iš skirtingų medžiagų kūrė filtrus, juos testavo ir aiškinosi, kodėl vienas filtras veikia geriau už kitą. Žaviausia buvo tai, kad net ir tie mokiniai, kuriems sunkiau išsėdėti suole ar atlikti teorines užduotis, čia aktyviai įsitraukė“, – pasakoja lektorė.

Kitoje mokykloje mokiniai iš popieriaus projektavo miniatiūrinius tiltus ir tikrino, kiek svorio jie gali atlaikyti. Vėlgi – dirbant grupėse kiekvienas atrado savo vaidmenį, o mokymasis vyko per juoką, klaidas ir atradimus.

Mokykloms siūlo pagalbą prisijaukinant naują metodą

„Tačiau kalbant apie mokyklas apskritai, kasdienėse pamokose sistemingo STEAM naudojimo dar trūksta. Dažniausiai tai lieka tik projektai ar būrelių veikla. Kodėl? Nes mokytojams tiesiog trūksta laiko pasiruošti ir trūksta gyvų, paprastų pavyzdžių, kaip tai padaryti įprastos 45 minučių pamokos rėmuose“, – sako lektorė.

Kad padėtų mokytojams palaipsniui prisijaukinti STEAM metodą, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) š. m. balandžio 10 d. rengia seminarą mokytojams: „Įtrauktis klasėje: STEAM metodas realioje pamokoje“.

Kodėl  verta prisijungti prie mokymų?

Ana Pavilovič-Jančis su seminaro dalyviais pasidalins žiniomis, kaip STEAM metodas dera su įtraukties principu, pateiks realios praktikos pavyzdžių iš Lietuvos mokyklų, atskleis, kaip pamokose pritaikyti 3 pagrindinius įrankius – STEAM metodą, diferencijavimą ir įtraukties planavimą.  

„Susitiksime tam, kad nagrinėtume praktines, klasėje išbandytas situacijas. Mokymai vyks nuotoliniu būdu ir tai yra puiku, nes prisijungti galės mokytojai iš bet kurio Lietuvos kampelio! Mes aptarsime pavyzdžius ir kursime užduotis, kurias mokytojai galės pritaikyti savo klasėse. Dažnai sakau: „Įtrauktis nėra vienkartinis projektas – tai kasdieniai mūsų sprendimai pamokoje.“ Iš šių mokymų mokytojai išsineš konkretų įrankių lagaminą, kaip tuos kasdienius sprendimus padaryti lengvesnius“, – pabrėžia A. Pavilovič.

Du patarimai sėkmingam startui

Mokytojams, norintiems pamokoje pradėti praktiškai taikyt STEAM metodą, lektorė pataria pradėti nuo mažų žingsnių.

Anot jos, STEAM nebūtinai reiškia milžinišką mėnesio trukmės projektą. Tai gali būti ir viena maža užduotis pamokoje, kur mokiniai sprendžia praktinę problemą.

„Antras patarimas – atiduokite iniciatyvą mokiniams. Kartais mokytojui užtenka tik užduoti gerą klausimą ir atsitraukti. Mokiniai patys sugalvoja neįtikėtinų sprendimų. Svarbiausia čia yra ne idealus mokytojo planas, o pačių vaikų įsitraukimas“, – sako A. Pavilovič-Jančis.

Užsiregistruoti į seminarą „Įtrauktis klasėje: STEAM metodas realioje pamokoje“ galite ČIA. 

LINEŠA informacija