Kelias į pirmą klasę: emocinis bagažas svarbesnis nei kuprinė

Pirmieji mokslo metai – jaudinanti ir reikšminga patirtis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Būsimi pirmokai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame jų laukia ne tik raidės ir skaičiai, bet ir nauji draugai, taisyklės, mokytoja ir didžiulė emocijų paletė.  

Tėvai dažnai rūpinasi praktiniais aspektais – ar vaikas moka skaityti, ar turės tinkamą kuprinę. Tačiau ne mažiau svarbus yra emocinis pasirengimas. Kaip padėti vaikui jaustis saugiai, užtikrintai ir pasiruošusiam susidurti su mokyklos iššūkiais? Kokius socialinius įgūdžius verta pradėti lavinti dar iki mokslo metų pradžios? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktore prof. Renata Bilbokaite, kuri dalijasi savo įžvalgomis, patarimais ir primena: pasiruošimas mokyklai prasideda ne klasėje, o namuose – bendraujant su vaiku. 

Pirmokui reikalingi ne tik pieštukai 

Po darželio į mokyklą ateisiantis pirmokas susidurs su daug naujovių savo gyvenime. Teks ne tik nuosekliai mokytis, perprasti pamokas ir išmokti ramiai jose sėdėti. Vaiko lauks ir socialiniai iššūkiai – juk į klasę susirenka daug skirtingų vaikų, kasdien tenka bendrauti, susidurti su įvairiomis problemomis ir tam reikėtų pasiruošti iš anksto. Šis darbas pirmiausia gula ant tėvų pečių. 

„Reikėtų paruošti vaiką įvairovei. Juk mokykloje jis susidurs su kritika, kartais nemaloniu kitų elgesiu, su savo gebėjimų vertinimu, turės laikytis tvarkaraščių, planų ir panašiai. Tai yra dideli iššūkiai vaikų vidiniam pasauliui, kuris namų ir ikimokyklinės įstaigos aplinkose buvo išreiškiamas (ne)norais, atliepiamas suaugusiųjų, skyrusių itin daug dėmesio jų poreikiams, ir mažiau orientavosi į pasiekimus. Pereinant į mokyklinį etapą, atsiranda iššūkis nepasimesti tarp augančio kiekvieno vaiko individualumo ir poreikių klasės kontekste, t. y. svarbu suprasti ne tik savo, bet ir kitų vaikų poreikius, nes gyvename įvairovėje ir kiekvienas turi prigimtinę teisę būti mylimas, priimtas ir galėti mokytis bei socializuotis. Svarbu mokyti kalbėtis, diskutuoti, pasipasakoti, kelti klausimus ir aiškintis kilus sunkumams“, – tikina profesorė. 

Klasės sudaromos iš kelių dešimčių skirtingų vaikų, todėl gebėjimas siekti kompromisų ir suprasti yra kertinis. Adaptaciniu periodu kalbėtis ir pasipasakoti išmokęs vaikas lengviau supras kitus ir leis pažinti save tiek mokytojai, tiek bendraklasiams. Bus lengviau išvengti problemų, kurios dažnai atsiranda iš paprasčiausio nesusikalbėjimo. 

Kaip emociškai paruošti vaiką? 

Socialiniai įgūdžiai susiformuoja ne per vieną dieną, todėl ir su vaiku dirbti reikia nuosekliai ir nuolat. Matematikos uždavinius paaiškinti yra paprasta, bet emocinis pasaulis pareikalaus sumanumo ir kantrybės. Profesorė rekomenduoja vaikams paaiškinti apie empatijos svarbą, kasdienybėje mokyti ir kalbėtis, kaip svarbu suprasti kitą asmenį, suvokti jo jausmus, priimti tą žmogų tokį, koks jis yra, nes visi mes esame skirtingi. 

„Papasakokite vaikui, kad kiekvienas žmogus turi savo emocinį ir minčių pasaulį, kiekvieno šeimos kultūra ir papročiai, įpročiai ir požiūriai yra gerbtini, jei jie nekenkia aplinkai, todėl kiekvienas žmogus tose pačiose situacijose jaučiasi, reaguoja ir mąsto truputį skirtingai ir tai yra visiškai normalu, – sako prof. R. Bilbokaitė. – Mokydami empatijos ugdome vaiką suprasti kitus, užkertame kelią formuotis patyčioms. Juk atjauta leidžia neteisti kitų už kitokį elgesį, nei esame įpratę matyti. Dialogas ir empatija, mokymasis suprasti save ir kitus nereiškia, kad visuomet reikia kitiems nusileisti – tai reiškia, kad aš, žinodamas savo jausmus, emocijas, norus ir galimybes, galiu atsižvelgti į kitų asmenų charakteristikas ir ieškoti kompromiso. Kartais ko nors reikės atsisakyti man, kartais – kitam, o kartais visoms pusėms reikės susimažinti norus, ambicijas ar nuraminti emocijas, kad galėtume mokytis ir daugiau išmokti.“ 

Vasara – puikus metas pasikalbėti su vaikais apie įvairias socialines situacijas

Keliaudami, atostogaudami dažnai patenkame į netikėtas ar naujas situacijas – tai puiki proga sustoti ir pasikalbėti su vaiku apie tai, kas įvyko, kaip jautėsi kiti žmonės. Šį pokalbį galima pratęsti ir vėliau, papasakoti apie situacijas, su kuriomis gali tekti susidurti mokykloje: kaip mandagiai kalbėti su pedagogais, nesityčioti, būti draugiškam. 

„Viskas turėtų vykti natūraliai, pagal galimybes. Vieno karto tikrai neužteks ir norimo rezultato taip nepasieksime. Svarbu pasakoti apie savo šeimos vertybes, priminti tai periodiškai nutikus vienai ar kitai situacijai, kurioje tenka priimti sprendimus. Prasidėjus mokslo metams ir iškilus sunkumų ar klausimų, vaikui priminti vertybes, aptarti susidariusias situacijas, pasiaiškinti, kaip tinkamai reaguoti“, – sako mokslininkė.  

Kodėl svarbus pirmoko emocinis fonas? 

Rugsėjo pirmąją vaiką pasitiks nauja erdvė, nauji žmonės ir visa nauja bendruomenė. Kad prisitaikymas prie šios aplinkos vyktų sklandžiai, svarbu vaiką iš anksto supažindinti su bendravimo principais ir tinkamo elgesio pavyzdžiais. Rekomenduojama aiškiai ir ramiai paaiškinti, kokie veiksmai padeda kurti draugiškus santykius: mandagus bendravimas, pagarba kitų jausmams, gebėjimas dalintis, bendradarbiauti ir priimti kitokį požiūrį. 

„Taip pat svarbu nuteikti vaikus, kad mokykloje gali būti visokių dienų. Ne visada bus tik geros ir lengvos dienos, kartais pasitaikys sunkumų ir tai yra visiškai normalu. Tokiu metu reikia priminti tvirtai laikytis savo vertybinių pagrindų, išlaikyti pagarbų bendravimą su aplinkiniais. Iškilus įvairioms situacijoms pravartu su vaiku vėl aptarti socialines normas, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne“, – patikslina prof. R. Bilbokaitė. 

Profesorė primena, kad mokyklos etapas yra skirtas ne tik raštingumui ugdyti(s), bet ir kelionei į vaiko asmenybės brandą, todėl tėvų, mokytojų ir visuomenės dėmesys turėtų būti skiriamas ir vaikų dialogo, savęs ir kitų pažinimo bei realizavimo(si) skatinimui. 

VU informacija