Kodėl tiek daug mūsų dirba ne pagal profesiją?

Daugiau nei 60 procentų apklaustųjų visiškai arba iš dalies nedirba pagal įgytą profesiją, rodo socialiniame tinkle LinkedIn atlikta apklausa. 

„Šie rezultatai atspindi tendenciją - vis dažnesnį profesinių krypčių keitimą, lankstumą darbo rinkoje ir augantį poreikį ieškoti prasmingesnio, labiau su asmeniniais poreikiais ir vertybėmis derančio darbo. Tai taip pat patvirtina, kad įgyta specialybė vis dažniau tampa ne galutiniu tikslu, o atspirties tašku nuolat besikeičiančiame profesiniame kelyje”, - teigia apklausą atlikusi Lina Borunovienė, karjeros ir asmeninių pokyčių partnerė, Europos socialinio fondo agentūros karjeros konsultantė projekte  „Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas (SPO)“.

Iš 860 apklausoje dalyvavusių respondentų 39% teigė dirbantys pagal įgytą išsilavinimą (profesiją), 19% - iš dalies, o net 41% apklaustųjų atsakė neigiamai.

Anot L. Borunovienės, šiandien profesinio kelio paieškos vis mažiau siejamos su amžiumi ar gyvenimo etapu, o karjeros pokyčiai tampa natūralia gyvenimo dalimi – ne tik jauniems žmonėms, bet ir tiems, kurie jau turi sukaupę patirties.  Profesijos keitimas nebėra išimtis – tai vis dažniau pasitaikantis reiškinys, lydimas drąsos, smalsumo ir noro gyventi prasmingiau. Vieni renkasi artimas sritis, kiti – ryžtasi kardinaliems pokyčiams, vedami vidinio balso ar gyvenimo aplinkybių.

„Yra daugybė momentų, kai žmogus sustoja ir permąsto savo profesinį kelią: po mokyklos, studijų ar pirmųjų darbo metų, grįžus po vaikų priežiūros atostogų ar net išėjus į pensiją. Kartais pokyčius paskatina perdegimas, asmeninis lūžis ar netikėtas hobio atradimas, kuris ima teikti daugiau džiaugsmo. O kartais – tiesiog tylus vidinis balsas, sakantis: „Laikas keisti“, - teigia giluminio lygio suaugusiųjų karjeros konsultantė.

Pasak jos, įžengus į vidutinio amžiaus etapą ne vienas paklausia savęs, ar tai - viskas, ko norėjau? Yra žmonių, kurie net ir gavę paaukštinimą siekia suprasti, ar tai juos išties motyvuoja, o netekę darbo - neretai sustoja ir iš naujo įvertina karjeros kryptį.

„Kai atsiduriame karjeros kryžkelėje ir, kaip dažnai sako klientai, jaučiamės tarsi „užstrigę“, norint pajudėti iš vietos, kartais tiesiog reikia kito žmogaus – profesionalo, kuris ne tik palaiko, bet ir suteikia profesionalią pagalbą, padeda atrasti atsakymus ir sprendimus“, - sako L. Borunovienė.  Jei ieškote aiškesnės karjeros krypties, svetainėje Kursuok.lt galite pasinaudoti nauja nemokama nuotoline karjeros orientavimo paslauga – „Krypties kompasu“. Ši paslauga leidžia gauti kvalifikuotą karjeros konsultaciją bei praktiškų patarimų, taip pat yra galimybė pasinaudoti ir valstybės finansuojamu trijų konsultacijų ciklu (plačiau apie projektą). Projektas  „Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas (SPO)“  finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Anot L. Borunovienės, šių dienų karjera nebūtinai susijusi su viena profesija: „Kartais verta pasižiūrėti į savo karjeros kelią kiek plačiau ir atsakyti į klausimus, kur dar galiu ir noriu pritaikyti savo žinias bei patirtis, kas man įdomu, patinka, domina, ką norėčiau naujo išmokti ir kt. O gal noriu įgyti naują profesiją? Šiuolaikinis pasaulis labai dinamiškas ir tai neatsiejama nuo mūsų karjeros. Norėdami išlikti savo srities profesionalais, būti konkurencingi, turime tobulėti. Nė viena profesija šiandien nebėra tokia pat, kokia buvo prieš 10 metų”.

Jei svarstote įgyti naujų įgūdžių ar profesinių žinių, apsilankykite nacionalinėje švietimo platformoje Kursuok.lt. Šiuo metu galima registruotis ir mokytis savo lėšomis, o pasirinkti - iš daugiau nei 90 įvairių mokymo programų.

Kursuok.lt platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

ESFA nuotr. 

www.kursuok.lt informacija