Kokios savybės būtinos profesionalui, norinčiam prisijaukinti dirbtinį intelektą?

Iki 2025 m. išnyks 85 mln. darbo vietų – tokios Pasaulio ekonomikos forumo įžvalgos prieš kelerius metus sukėlė pasaulyje nerimo bangą. Tačiau dabar šį jausmą keičia kitos nuotaikos – vietoje išnykusių profesijų turėtų atsirasti 95 mln. naujų darbo vietų.

Paieškos sistemos, skaitmeniniai asmeniniai padėjėjai, išmanieji namai, miestų ir infrastruktūrų stebėsena, automatiniai automobilių jutikliai – tai vos keli pavyzdžiai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia pagrindines žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis. Beveik neabejojama, kad ateityje net švietimo ar medicinos sektoriaus permainas lems būtent DI sprendimai.

„Svarbiausia ne bijoti dirbtinio intelekto, o išmokti jį pasitelkti savo darbe. Jis gali atlikti kai kurias funkcijas, kurių negali žmogus, tačiau esama sričių, kuriose be žmogaus turimų savybių išsiversti neįmanoma. Dėl to neverta spėlioti, kiek darbo vietų atims dirbtinis intelektas, kur kas geresnė idėja – išmokti su juo bendradarbiauti“, – apie dirbtinio intelekto įtaką svarstė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Šiuo metu darbo skelbimuose dar retai kandidatams reikalavimų sąraše nurodomi DI įgūdžiai, bet kasmet naujųjų technologijų gebėjimai bus svarbesni.

Anot G.Darulio, tam buvo sukurtas net naujas paslaugų sektorius: „Čia veikia specialistai, gebantys apmokyti DI, kurti jo architektūrą, integruoti į procesus. Įmonių konkurencingumas priklausys nuo to, ar jos rinksis tradicines žmogaus žinias, ar rutinines užduotis efektyviau atliekantį DI.“

Sparti DI plėtra didžiausią riziką kelia registratūros darbuotojams, buhalteriams ir finansų analitikams, pardavėjams, sandėlininkams, vertėjams ir kitiems. Sparčiai besimokantis dirbtinis intelektas jau dabar teikia kokybiškus vertimus iš įvairių užsienio kalbų, o pateikus jam reikalingus duomenis rengia finansines ataskaitas, nagrinėja statistiką.

Augs specializuotų dirbtinio intelekto profesijų, apie kurias prieš kelerius metus nebuvo galvota. DI užklausų inžinierius, DI edukatorius ir (ar) mokymų specialistas, DI programinės įrangos kūrėjas, DI etikos ir politikos tyrėjas – tik dalis specialybių, kurias galės rinktis žmonės.

Senstančios visuomenės fenomenas jau dabar trikdo švietimo ir medicinos sektoriaus veiklą, o pasitelktas DI padės mokytojams informaciją atrinkti greičiau, pritaikyti prie kiekvieno mokinio gebėjimų ir poreikių, mokymosi procesą ne tik palengvins, bet ir darys įdomesnį. Medikams diagnozės nustatymas taip pat taps daug paprastesnis su DI asistento pagalba, o skirtas personalizuotas gydymas palengvins pacientų sveikimą.

Neabejotinai dirbtinio intelekto plėtra didžiausią poveikį turės transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kur itin realu ir paranku pasitelkti technologijas. Tačiau mažiau pakitusios išliks tos profesijos, kurioms svarbus ne tik fizinis darbo atlikimas, informacijos paieška, analizė ar sklaida, bet ir žmogiškasis kontaktas, emocinis intelektas, kurio dirbtinis intelektas, kaip dabar tikimasi, kol kas negalės pakeisti.

Tarp kertinių žmogaus įgūdžių šiame transformacijos procese vietą išlaikys kritinis ir kūrybinis mąstymas, pavyzdžiui, gebėjimas atpažinti kibernetines grėsmes ir jas suvaldyti.

„Neišvengiami pokyčiai atneš ir daugiau galimybių. Norintiems mokytis, įsisavinti naujoves, bus verta nuolat atnaujinti žinias, įgyti naujų specialybių ar įgūdžių, nes mokymasis visą gyvenimą – vienintelis receptas, padėsiantis išlikti darbo rinkoje“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Užimtumo tarnybos informacija