Konferencijoje – apie ugdymą karjerai: kas penktas mokinys pirmajame darbe tikisi bent 3 000 Eur atlyginimo

2024 m. lapkričio 28–29 d. Klaipėdoje surengtoje konferencijoje „Kryptis – karjera: pasirinkimų jūra“ pristatytos naujausios įžvalgos apie mokinių ugdymą karjerai Lietuvoje, apžvelgtos darbo rinkos tendencijos. Renginio „vyšnaite“ tapo septintos klasės mokinės pranešimas apie pajūrio regiono moksleivių karjeros lūkesčius, atskleidęs, jog pagrindinis Lietuvos jaunų žmonių lūkestis darbdaviams – didelis atlyginimas.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengta konferencija iš visos Lietuvos į uostamiestį sukvietė karjeros specialistus, dirbančius su 1–12 klasių bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniais. Rengti konferenciją būtent Klaipėdoje pasirinkta neatsitiktinai – šiame regione itin aktyvi karjeros specialistų bendruomenė.

„Man žodis „karjera“ pirmiausiai asocijuojasi su sėkme. Karjeros specialisto tikslas – ne tik padėti mokiniui pasirinkti specialybę, bet pasirinkti tokią, kur jis jaustųsi gerai ir sėkmingas. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje sukurta veikianti profesinio orientavimo sistema, kad turime LINEŠA vystomą ugdymo karjerai sistemą MUKIS su daugiau nei 100000 vartotojų“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius.

Ina Griazina, LINEŠA Ugdymo karjerai skyriaus vadovė, taip pat pasidžiaugė, kad prieš porą metų reformuota Lietuvos profesinio orientavimo sistema stovi ant stabilių vėžių: užtikrintas tvarus finansavimo modelis, mokyklose įdarbinti karjeros specialistai, MUKIS platforma vystosi, suteikiama metodinė medžiaga, užtikrinamos kvalifikacijos tobulinimo galimybės ir kt. „Turime visą rinkinį sėkmingai įgyvendintų priemonių, kurios leidžia toliau tobulinti ir plėtoti sistemą“, – teigė ji.

Ateities profesijų panorama ir iššūkiai

Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė, pranešime „Ką rodo kintančios rinkos signalai?“ apžvelgdama, kokius darbo rinkos raidos scenarijus prognozuoja ekspertai artimiausiems keliems dešimtmečiams, vardijo nemažai iššūkių: dirbtinio intelekto įsigalėjimas, senstanti visuomenė, robotizacija, geopolitinės grėsmės.

„Niekas nežino, kokia bus darbo rinka po 50 metų. Ne visos ateities darbo rinkos prognozės šviesios, bet svarbu prie jų neprisirišti. Mes turime galimybių kurti rinką dabar. Ateitis bus tokia, kokią sukursime“, – drąsino ekspertė. Pasak jos, artimiausius penkerius metus technologijų pritaikymas išliks pagrindiniu verslo vystymosi veiksniu, tad iš darbuotojų bus tikimasi technologinio išprusimo, gebėjimo prisitaikyti prie technologijų raidos.

„Sparčiai auga dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi  specialistų paklausa, taip pat vis daugiau reikia tvarumo specialistų, verslo analitikų, informacijos saugumo specialistų, atsinaujinančios energijos inžinierių. Tikimasi didelio darbo pasiūlymų augimo švietimo, žemės ūkio ir skaitmeninės prekybos srityse“, – vardijo R. Karavaitienė. Taip pat ji minėjo, kad iki 2027 m. mokymų reikės šešiems iš dešimties darbuotojų, tačiau tik pusė darbuotojų turi pakankamai mokymosi galimybių.

Atskleidė šeštokų požiūrį į karjerą

Šilto konferencijos dalyvių palaikymo sulaukė Ulos Gauryliūtės, VšĮ Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinės mokyklos mokinės, pranešimas, kuriame ji išanalizavo pajūrio regiono šeštokų karjeros lūkesčius.

Apklausa, kurioje dalyvavo 307 šeštokai, atskleidė, jog maždaug trečdalis šeštokų jau žino, ką norėtų studijuoti ir dirbti. 38 proc. jau žino, kokių mokomųjų dalykų ir egzaminų jiems reikės ateityje ir tik 19 proc. to dar nežino.  Daugiausiai – 27 proc. pajūrio šeštokų – norėtų studijuoti Lietuvos universitetuose.

Paklausti, kiek tikisi uždirbti pirmajame darbe, net 18 proc. mokinių atsakė, kad tikisi 3000 Eur siekiančio pirmojo užmokesčio, 32 proc. nurodė 1000 Eur atlyginimą, o 21 proc. – 1500 Eur. Šeštos klasės mokinių lūkesčių darbdaviams sąrašo viršūnėje – didelis atlyginimas (20 proc.), antroje vietoje – daryti, kas patinka ir sekasi (18 proc.).

Ką daryti, kai jaunuoliai nemato prasmės dirbti? 

Ekspertai, švietimo įstaigų atstovai konferencijoje diskutavo, kaip turėtų keistis švietimo politika, kad jauni žmonės Lietuvoje galėtų lengviau integruotis į darbo rinką. Prie to esą galėtų prisidėti ir aukštosios mokyklos: vienas iš renginio metu nuskambėjusių receptų – tiems universitetų studentams, kurie suprato, jog įstojo į sau netinkamą profesiją, sudaryti lankstesnes sąlygas pakeisti studijų kryptį ir programą.

Išreikštas susirūpinimas ir dėl naujos tendencijos, kuomet Užimtumo tarnyboje registruojasi vis daugiau jaunų žmonių, ypač vaikinų, kurie neturi jokių profesinės karjeros ir perspektyvų vizijos, nemato prasmės dirbti jokio darbo, o pradėję dirbti, greitai darbą meta, kritiškai pasisako apie darbdavius ir siūlomą atlyginimą.

„Turi keistis visa bendrojo ugdymo paradigma, būtina vaikuose pažadinti tikslingo, prasmingo gyvenimo suvokimą, iš mokyklos kiekvienas turi išsinešti individualizuotą laimingo gyvenimo viziją“, – kalbėjo prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.

Renginyje diskutuota ir kaip organizuoti dar efektyvesnį profesinį orientavimą. „Ugdymas karjerai turi būti tikra, nesuvaidinta mokyklos gyvenimo dalis, pilnai įtraukiant tiek vadovybę, tiek karjeros specialistus“, –  įsitikinęs Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas.

Nuo „šešėliavimo“ iki dirbtinio intelekto

Simona Bareikė, karjeros ir verslo konsultantė, mokymų trenerė, pasidalino patarimais, kaip padėti mokiniams priimti karjeros sprendimus ir užprogramuoti jų kursą į sėkmę.

Diskusijoje „Mokinių ugdymas karjerai šiandien ir rytoj: įgula, ar kas nors turi žemėlapį?“ Užimtumo tarnybos, Jaunimo reikalų agentūros, Lietuvos JuniorAchievement atstovai dalinosi įžvalgomis,  kaip mokiniams sudaryti galimybes išbandyti vis daugiau profesijų. Aptarta mokyklose neseniai atsiradusių jaunimo darbuotojų funkcija, pasidžiaugta mokiniams su profesija iš arti padedančio susipažinti „šešėliavimo“ sėkme: šiemet surengta daugiau kaip 930 „šešėliavimo“ vizitų, „šešėliuoja“ 250 ugdymo įstaigų „seseliavimas.lt“ platformoje priskaičiuojama jau 230 organizacijų.

Didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė ir EirikØvernes, Norvegijos aukštojo mokslo ir įgūdžių direktorato Karjeros paslaugų departamento vadovo pranešimas apie naujus įrankius karjeros planavimui „Skaitmeninė transformacija ir dirbtinis intelektas karjeros planavime“.

Lietuvos mokinių profesiniu orientavimu rūpinasi daugiau kaip 500 karjeros specialistų.

J. Karolio nuotr.

LINEŠA informacija