Kviečiame susipažinti su neformaliojo vaikų švietimo būklės Lietuvos savivaldybėse apžvalga

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) pristato pirmą kartą parengtą neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) būklės Lietuvos savivaldybėse apžvalgą. Apžvalgos tikslas yra dvejopas.

Pirma, siekiama sudaryti sąlygas savivaldybėms įsivertinti savo indėlį į bendrus NVŠ pasiekimus šalyje. Todėl apžvalga pradedama būtent nuo NVŠ situacijos šalyje bendrųjų tendencijų. Šioje dalyje pateikiami bendrieji NVŠ aprėpties, įtraukties, įvairovės rodikliai, įtraukiant ir daug lemiantį NVŠ finansavimo aspektą. Pagal panašią schemą toliau pristatoma NVŠ būklės situacija kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Ši apžvalga yra greičiau apibendrintų duomenų rinkinys, o ne gili analizė.

Antra, ne mažiau svarbus kitas tikslas – paskatinti diskusiją, kuri vestų į vienodesnį visų supratimą apie NVŠ siekius ir NVŠ kelių tobulinimo galimybes. Tikimasi, kad pateikti duomenys gali duoti pagrindą diskusijoms apie NVŠ būklę, jos gerinimo kelius ir būdus. Siekta kiekvienos savivaldybės NVŠ aprėpties, įtraukties, įvairovės, finansavimo rezultatus pateikti visos šalies ir panašių savivaldybių grupės kontekste. Pristatomi duomenys nėra statiški – pateikta kelerių metų raidos dinamika leidžia įsivertinti daromą pažangą pagal skirtingus komponentus.

Vertinant bendrą situaciją valstybėje, pirmiausia galima pasidžiaugti dėl pažangos siekiant kuo didesnės mokinių dalyvavimo NVŠ programose aprėpties. Nacionaliniame pažangos plane, Švietimo plėtros programoje numatyti strateginiai rodikliai yra vykdomi ir net viršijami. NVŠ aprėpties pažangą rodo Švietimo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS) duomenys. 2024 metais bendras mokinių dalyvavimas NVŠ viršijo 65 %, nors tai yra tik 2025-aisiais metais planuotas pasiekti strateginis rodiklis. Svarbu, kad pasiektas rezultatas peržengė planuotą ribą skaičiuojant pagal skirtingas metodikas: tiek pagal ataskaitinės dienos (fiksuojant NVŠ dalyvius nustatytą ataskaitinę dieną), tiek pagal suminį (įtraukiant visus bent kartą per mokslo metus NVŠ dalyvavusius mokinius) rodiklį (žr. 1 ir 2 pav.).

Apžvalgoje naudojamas savivaldybių skirstymas į keturias grupes: a) šešias didžiųjų miestų savivaldybes, b) šešias žiedines (supančias didžiuosius miestus) savivaldybes, c) trisdešimt vieną didesniąją (turinčias daugiau nei 2000 bendrojo ugdymo mokinių) ir d) septyniolika mažesniųjų (mažiau nei 2000 mokinių) savivaldybių. Yra išryškėję skirtumai tarp šių savivaldybių grupių.

Statistikos duomenys parodė, kad didžiausia mokinių dalyvavimo aprėptis yra mažesniosiose savivaldybėse, mažiausia aprėptis – didžiųjų miestų savivaldybėse. Kita vertus, savivaldybės dydis nėra viską lemiantis faktorius, nes šių grupių viduje rezultatai nėra labai homogeniški. Tik tarp 6 žiedinių savivaldybių nėra ypatingai didelių skirtumų – skirtumas tarp didžiausią ir mažiausią aprėptį pasiekusių savivaldybių yra vos 11,63 %. Tuo tarpu mažesniųjų savivaldybių grupėje matome net 27,35 procentinių punktų skirtumą, tarp didesniųjų savivaldybių – 21,78, tarp didžiųjų miestų – 20,99.

Didžiausią mokinių srautą pritraukia bendrojo ugdymo mokyklose veikiantys NVŠ būreliai, o mažiausia aprėptis būdinga toms NVŠ programoms, kurios nėra valstybės finansuojamos tikslinėmis NVŠ lėšomis. Bendra tendencija yra ta, kad dalyvavimas NVŠ programose nuosekliai auga, o tik formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programų aprėptis išlieka stabili. Galima paminėti savivaldybes, kurios pagal pristatomus atskirus komponentus yra pasiekusios geriausių rezultatų. Bendrojo ugdymo mokyklose veikiančius NVŠ būrelius gausiausiai (virš 70 proc. visų mokinių) lanko Palangos, Šiaulių m. ir Kupiškio r. savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. FŠPU mokyklose daugiausiai ugdosi mažųjų Lietuvos savivaldybių – Neringos, Birštono ir Ignalinos r. vaikai. Valstybės tiksliniu finansavimu (NVŠ krepšeliu) finansuojamų NVŠ programų galimybėmis plačiausiai naudojasi Varėnos r., Alytaus r. ir Prienų r. savivaldybių vaikai. O kitose nei valstybės finansuojamose NVŠ programose gausiausia mokinių dalis buvo Visagino, Vilkaviškio r. ir Klaipėdos m. savivaldybėse.

Vienas iš valstybės stebimų įtraukties rodiklių yra specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turinčių mokinių, kurie lankė bent vieną NVŠ ar FŠPU programą, dalis. Per pastaruosius trejus metus šis rodiklis nuosekliai augo ir nuo 30,2 proc. dalies 2022 m. paaugo iki 34,0 proc. 2024 m. SUP turinčių mokinių įtraukimu į NVŠ veiklas geriausiai rūpintasi Kėdainių r., Alytaus m., Prienų rajono savivaldybėse.

Valstybei skiriant maždaug vienodą pinigų sumą skaičiuojant vienam mokiniui visoms Lietuvos savivaldybėms, yra aktualus pačių savivaldybių indėlis į biudžetinį NVŠ finansavimą. Šiuo aspektu išsiskiria Birštono (2532 Eur vienam mokiniui), Visagino(1229 Eur vienam mokiniui), Zarasų r. (1221 Eur vienam mokiniui) ir Palangos (1213 Eur vienam mokiniui) savivaldybės, kuriose svariausiai prisidedama prie įvairių NVŠ veiklų finansavimo.

Geriausiu vaikų užimtumu vasaros metu pasižymi Tauragės r., Kupiškio r. ir Visagino savivaldybės. Jose dalyvavusių vasaros stovyklose vaikų dalis yra didžiausia, artėjanti beveik prie pusės visų šių savivaldybių mokinių.

Šiuo metu ruošiamasi su pačiomis savivaldybėmis aptarti parengtą apžvalgą, išdiskutuoti svarbiausius pasiekimus, kelius ir būdus siekti pažangos ateityje. Be kitų klausimų labai svarbu išgirsti savivaldybių, atsakingų už NVŠ veiklas, specialistų nuomonę apie tai, kokiu dažnumu reikėtų rengti tokias apžvalgas, kokie duomenys jose galėtų atsirasti papildomai. Atsakymo reikia ir į bene svarbiausią klausimą – kaip įvertinti NVŠ kokybę šalyje ir savivaldybėse?

Su visa apžvalga galima susipažinti ČIA. 

LINEŠA informacija