Migrantų darbo jėgos struktūroje – pokyčiai

Pernai į Lietuvą atvyko dirbti mažiau trečiųjų šalių piliečių, didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių. Darbo rinka gausiau nei ankstesniais metais pasipildė aukštos kvalifikacijos specialistais, nors dauguma atvykusių svetimšalių turi vidutines kvalifikacijas.

Šiuo metu šalyje dirba 174,5 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 158,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai iš 138 valstybių ir dar 16,4 tūkst. iš 26 Europos Sąjungos šalių.

2026-ųjų pradžioje darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius buvo 12,4 proc. (17,5 tūkst.) didesnis nei prieš metus. Dominuoja ukrainiečiai (51,8 tūkst.), baltarusiai (47,2 tūkst.), uzbekai (11,2 tūkst.), tadžikai (7,1 tūkst.), indai (6,1 tūkst.). Palyginti su situacija prieš metus, dirbančių ukrainiečių bendruomenė ūgtelėjo 11,9 proc. (5,5 tūkst.), uzbekų –  34,2 proc. (2,9 tūkst.), indų – 31,8 proc. (1,6 tūkst.). 

Visgi ES darbuotojų augimo tempas per metus Lietuvoje buvo spartesnis – iš senojo žemyno įsidarbino 19,4 proc. daugiau darbuotojų (2,7 tūkst.). Jų skaičius augo iš beveik visų ES šalių, kiek mažiau atvyko tik iš Maltos. Latvių darbo rinkoje didėjo 22,5 proc. iki 4,3 tūkst., rumunų – 20,8 proc. iki 4,9 tūkst., lenkų – 10,8 proc. iki 2,3 tūkst. 

„Užsieniečių darbo jėgos tendencijos keičiasi. Pernai į mūsų šalį atvyko dirbti 5 proc. mažiau trečiųjų šalių piliečių (tai – 3 tūkst. asmenų), o 25 proc. didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių“,  – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Susitraukusiam darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių – net 4,2 tūkst., azerbaidžaniečių (700), tadžikų (600), kirgizų (500), moldavų (400) srautai. Tačiau itin sparčiai augo atvykusių iš Filipinų skaičius – pernai pradėjo dirbti 1,5 tūkst. šios Azijos šalies piliečių. Dabar darbo rinkoje jų turime per 2,1 tūkst.“

2025 m. į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma – trečiųjų šalių piliečiai (59,4 tūkst.) – 3 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2024 m. ES piliečių – atvirkščiai – darbo rinkoje skaičius augo 25,3 proc. (2,4 tūkst.).

Trečdalis naujos darbo jėgos –  iš Ukrainos (32,1 proc. arba 19,1 tūkst.), penktadalis –  iš Baltarusijos (19,9 proc. arba 11,8 tūkst.), 10,2 proc. (6,1 tūkst.) –  iš Uzbekistano ir dar 3,5 tūkst. (5,8 proc.) –  iš Indijos. Iš ES šalių daugiausiai atvažiavo rumunų – 4,8 tūkst. (39,7 proc.), latvių – 2,7 tūkst. (22,8 proc.), lenkų – 1,8 tūkst. (14,9 proc.).

Trečiųjų šalių piliečiai – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų

Daugiau nei prieš metus trečiųjų šalių piliečių dirbo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų, rodo sausio 1 d. duomenys pagal darbdavių pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU).

Pasak G. Sinkevičės, mažesnis įsidarbinusių trečiųjų šalių piliečių skaičius stebimas vidutinės kvalifikacijos darbuose, tačiau ūgtelėjo aukštos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų įdarbinimų skaičius: „Palyginti su ankstesniais metais, mažau atvyko dirbti vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių, statybininkų, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkų, pardavėjų, klientų aptarnavimo tarnautojų, pagalbinių žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkų, IT ir ryšių sistemų specialistų ir asmens priežiūros darbuotojų.“

Aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių trečiųjų šalių piliečių padaugėjo 9,3 proc. iki 15 tūkst., ypač verslo ir administravimo specialistų (400 arba 15,9 proc.), įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų (100 arba 17,4 proc.), jaunesniųjų verslo ir administravimo specialistų (100 arba 16,3 proc.) ir kt.

Net ketvirtadaliu (27,2 proc. arba 2,4 tūkst.) išaugo dirbančiųjų žemos kvalifikacijos darbus – iš viso šalyje tokius darbus dirba 6,8 tūkst. atvykėlių. Valytojų ir pagalbininkų skaičius padidėjo 28,5 proc. (1 tūkst.), o pagalbinių statybos, pramonės ir transporto darbininkų – 26,1 proc. (700).

Nors pernai mažiau atvyko migrantų dirbti vidutinės kvalifikacijos darbus, tačiau apskritai šalyje juos dirbančių yra daugiausiai (132 tūkst.). Metų pokytis – 11,7 proc. (13,8 tūkst.). Mažiausiai pasikeitimų kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkių darbuose (69). Didžiausias augimas stebimas – įrenginių ir mašinų operatorių grupėje (7,5 tūkst.), kur labiausiai ūgtelėjo vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių (6,6 tūkst. arba 9,2 proc.) bei stacionarių įrenginių ir mašinų operatorių (0,6 tūkst. arba 24,3 proc.) skaičius.

Dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių (0,4 proc.). Transporto ir saugojimo srityje migrantų skaičius ūgtelėjo 7 tūkst. (9,6 proc.) – čia įdarbinta daugiau atvykėlių iš Uzbekistano (1,7 tūkst.), Ukrainos (1 tūkst.), Indijos (900) ir kt. Statybos sektorius irgi pasipildė 3,5 tūkst.  (13,9 proc.) darbuotojų iš užsienio – labiausiai ukrainiečiais (800), uzbekais (700), filipiniečiais (500) ir kt.

Imigrantai daugiausiai dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (50,1 proc. arba 79,1 tūkst.), statybos – 28,5 tūkst. (18 proc.), apdirbamosios gamybos – 17,1 tūkst. (10,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo srityje – 7,3 tūkst. (4,6 proc.).

Lietuvos darbo rinkoje – 25 proc. daugiau europiečių nei ankstesniais metais

2025 m. pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 12 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų – 2,4 tūkst. (25,3 proc.) daugiau nei 2024 m.

Didžiąją dalį – 77,4 proc. – sudaro Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos piliečiai. Daugiausiai atvyko rumunų –  4,8 tūkst., latvių – 2,7 tūkst. ir lenkų – 1,8 tūkst. Šiek tiek sumažėjo atvykusių airių, danų, graikų, italų, prancūzų, kroatų, maltiečių.

Anot G. Sinkevičės, pernai užsieniečių iš ES augimo tempas šalyje buvo spartesnis nei iš trečiųjų šalių –  jų skaičius išaugo penktadaliu (2,7 tūkst.): „Gausesniam į Lietuvą atvykstančių europiečių darbuotojų skaičiaus didėjimui, tikėtina, daro įtaką stabilesnė padėtis darbo rinkoje, geresnės darbo sąlygos ir darbo užmokestis, o visa tai, be abejo, sąlygoja darbuotojų stoką tam tikruose šalies sektoriuose, ypač statybos ir gamybos.“

Rumunai, latviai ir lenkai išlieka gausiausiomis dirbančiųjų ES šalių bendruomenėmis. Darbo rinkoje  latvių didėjo 22,5 proc. iki 4,3 tūkst., rumunų – 20,8 proc. iki 4,9 tūkst., lenkų – 10,8 proc. iki 2,3 tūkst. Gerokai padaugėjo dirbančių Bulgarijos, Vengrijos, Estijos ir kt. piliečių.

Pagrindinis sektorius, kuriame telkiasi ES piliečiai – statybos. Čia dirba trečdalis (32 proc. arba 5,3 tūkst.) europiečių, penktadalis – administravimo ir aptarnavimo srityje (21,8 proc. arba 3,6 tūkst.) bei 16,2 proc. (2,7 tūkst.) –  apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Pernai statybos sektoriuje dirbančių užsieniečių iš ES  padaugėjo trečdaliu (34,6 proc. arba 1,4 tūkst.), apdirbamosios gamybos sektoriuje – 16,9 proc. (400). Europinė darbo jėga traukėsi tik vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo veiklos srityje.

„ES piliečiai vis dažniau užima vadovaujančias pozicijas – per metus jų skaičius vadovų grupėje augo 324 asmenimis. Daugiau atvyko aukštos kvalifikacijos verslo ir IT sistemų specialistų, tačiau dauguma rinkoje papildė statybininkų, operatorių, kvalifikuoti darbininkų gretas“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.

Šių metų pradžioje penktadalis ES piliečių dirbo aukštos kvalifikacijos darbus (3,6 tūkst. arba 22 proc.). Daugiausiai – verslo ir administravimo specialistais (900), teisės aktų leidėjais, įmonių, įstaigų vadovais (800), administravimo ir komercijos vadovais (500) bei informacinių ir ryšių technologijų sistemų specialistais (300).

Vidutinės kvalifikacijos darbus rinkosi 9,1 tūkst. atvykusių europiečių (55,6 proc.) – statybininkai ir giminiškų profesijų darbininkai (4,4 tūkst.), metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai (1,5 tūkst.), vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai (1,3 tūkst.) bei elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikai (600).

Dar 3,7 tūkst. (22,4 proc.) dirbo pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais (2,4 tūkst.) , valytojais ir pagalbininkais bei pagalbiniais žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkais (po 500) ir buitinių atliekų surinkėjais (300).

Užimtumo tarnybos informacija