Mokymų treneris R. Jurkuvėnas: nori mokyti kitus - nebijok klysti ir pasijuokti iš savęs

Švietimo ekspertai vieningai sutaria, kad norint klestėti nuolat besikeičiančiame darbo pasaulyje šalia kietųjų – profesinių įgūdžių, kuriems įgyti reikia laiko ir žinių, vis svarbesniais tampa darbuotojų minkštieji įgūdžiai. Tarp dažniausiai minimų įgūdžių, kurie bus reikalingi artimiausių metų perspektyvoje, dažniausiai minimi kritinis ir kūrybiškas mąstymas, problemų sprendimas, laiko planavimas, darbas komandoje, lyderystė, bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais žmonėmis, lankstumas, mokėjimas mokytis, emocinis intelektas. Visi šie įgūdžiai paklausūs jau šiandien, tačiau ateityje taps lemiančiais. Kad sužinotume, kaip tapti tuo, kuris jau 15 m. minėtų dalykų sėkmingai moko kitus, MUKIS pakalbino kompetencijų ugdymo trenerį, mokymų įmonės „Būk kitoks“ įkūrėją ir vadovą R. Jurkuvėną.  

Kuo šiuo metu dirbate?

Šiuo metu esu įkūręs mokymų įmonę, kuri vadinasi „Būk kitoks”. Šis pavadinimas atspindi jos filosofiją: kasdien bent šiek tiek geresnis nei vakar. Mano pareigos – kompetencijų ugdymo treneris. Ugdau pardavimo, laiko planavimo, tarpusavio komunikavimo, streso valdymo, emocinio intelekto, asmenybinių tipologijų kompetencijas ir su jomis susijusias elgsenas.

Kokia buvo Jūsų kelionė į šią profesiją ir kaip pradėjote savo karjerą?

2001 m. baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą (VGTU), specialybė –  kompiuterizuotos elektroninės sistemos. Buvo daug matematikos, elektrotechnikos. Šios paskaitos man labai patiko, tačiau buvo tokių, kurios ne itin, kad net neatsimenu kaip jos vadinosi. Studijuodamas antrame kurse panorau dirbti ir labai svajojau apie telekomunikacijų bendrovę, kažkurią iš tuo metu buvusių „Omnitel” (dabar - „Telia”), „Bitė”, „Tele2”). Man šios įmonės atrodė labai patrauklios, nes pasirodė perspektyvios žvelgiant į ateitį: paslaugos (internetas, pokalbiai, SMS) ir produktai (telefonai, maršrutizatoriai) buvo ant bangos, jų vartojimas augo eksponentiškai, dirbo gražūs ir gabūs žmonės, iš kurių tikėjau, jog galėsiu mokytis, pasisemti patirties ir, žinoma, atrasti patikimų draugų visam gyvenimui.

Labiausiai norėjau dirbti „Omnitel” (dabar - „Telia”), nes ji buvo didžiausia, lyderiaujanti. Norėjosi priartėti prie to būrio žmonių, nes pats toks nebuvau. Domino klientų aptarnavimo specialisto telefonu pozicija. Tačiau buvau mažai pasitikintis savimi, ne itin apsiskaitęs, sunkiai sekėsi komunikuoti su suaugusiais, dėl ko ir manoji savigarba buvo menka. Todėl darbinimosi kelią pradėjau nuo „Tele2”. Ji tik prieš kelis metus (1999m.) buvo įsteigta Vilniuje, tad pamaniau, kad bus lengviau įsidarbinti. Klydau. Deja identifikavo, jog esu „grybas“ ir durys kaip mat užsidarė. Tačiau bendravau su mergina, kuri mane paprotino, kaip reikia elgtis darbo pokalbiuose, ką pastiprinti, kokias turimas savybes akcentuoti, tad kitą žingsnį žengiau į „Bitę”. Gavau užduotį, kurią turėjau atlikti, tačiau taip sutapo, kad tądien, kada turėjau ją pristatyti vyko svarbus atsiskaitomasis darbas universitete ir, deja, nenuvykau į antrą pokalbį su namų darbais. Žinoma, pasirinko atsakingesnį žmogų į mano aplikuotą poziciją. Tačiau ir šioje įmonėje iš atsakingų už įdarbinimą asmenų gavau papildomų pamokų. Atsižvelgęs į patarimus galiausiai pasiryžau savo gyvenimo aprašymą nunešti į „Omnitel” (dabar - „Telia”). Ji tuo metu buvo už 500m. nuo manojo universiteto. Kaip šiandien pamenu, tai buvo 2003 m. rugsėjo mėnuo. Kadangi įmonė buvo labai patraukli, norinčių joje dirbti taip pat buvo labai daug ir vien tam, kad pakviestų į pokalbį reikėjo ilgokai laukti. Man teko laukti beveik šešis mėnesius. 2004 m. vasario mėn. pasikvietė dvi merginos. Viena iš jų matė, kad prieš jas sėdi ne itin gabus jaunuolis, tačiau kita manyje įžvelgė kažkokį potencialą ir jos žodis buvo paskutinis. Vasario 18 d. buvo pirmoji mano diena šioje įmonėje.

Mėgavausi kiekviena diena, nes visi kolegos buvo gabūs, gražūs, draugiški, klientai - bendraujantys, pykstantys, besidžiaugiantys, paslaugos - įdomios, kai kurios sunkios. Visa ši visuma leido kasdien augti. Po poros metų pavyko tapti vienu geriausių aptarnavimo specialistu, tad pradėjau dirbti su verslo klientais kontaktiniu būdu pardavinėjant jų įmonėms skirtus sprendimus. Jaučiau kompetencijų stygių, tad pradėjau skaityti knygas. Tai tapo rytiniu įpročiu. Tobulėjau jų dėka ir kartu kasdien bendraudamas su įmonių vadovais. Man visa tai taip patiko, kad daug laiko su jais praleisdamas darbo reikalais sukūriau gerus santykius: gebėjau juos suprasti ir tokiu būdu sukurti pasitikėjimą.

2009 m. gavau galimybę tapti treneriu, kuris stiprintų keliasdešimties darbuotojų kompetencijas klientų aptarnavimo, pardavimo ir vertybių temomis. Tokia galimybė atiteko man, nes dirbdamas su verslo klientais tapau geriausiai aptarnaujančiu ir daugiausiai parduodančiu įmonės paslaugas bei produktus klientų aptarnavimo specialistu Lietuvos mastu. Tai padėjo įgyti reikiamas kompetencijas, kurias aukštesni vadovai panoro, kad padėčiau įdiegti savo kolegoms, dirbantiems su visais verslo klientais. O čia jau augau ne dienomis, o valandomis. Ugdė mane ir kolegos, ir mokymuose dalyvaujantys dalyviai, ir samdomi išoriniai profesionalai: treneriai, psichologai. Buvo daug streso, kol tapau šios srities profesionalu ir pradėjau mėgautis kiekviena akimirka. Ši kelionė truko dar 10 metų. 2019 m. vasario 18 d. baigiau savo karjerą „Telia” kompanijoje. Įkūriau savo įmonę „Būk Kitoks“ ir toliau ėjau ugdymo ir mokymosi keliu, tik savarankiškai ir su skirtingomis verslo įmonėmis. Iki šiol einu šiuo keliu augindamas šią įmonę ir mėgaudamasis kiekviena diena.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi Jūsų profesijoje ir kaip Jums pavyko juos įvaldyti?

Svarbiausi įgūdžiai yra kurti ilgalaikį santykį su klientu, gebėti jį kuo geriau suprasti ir sukurti pasitikėjimą. Lygiagrečiai turi būti taktiškas, emociškai intelektualus ir pagarbus bendravimas. Būtina sąlyga visa tai daryti sąmoningai ir sąžiningai, tuomet bus pasiektas norimas rezultatas. Kasdienis savo elgsenos, atliekamų veiksmų analizavimas padėjo man juos laikui bėgant įvaldyti.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai Jums padėjo to pasiekti?

Didžiausias pasiekimas nėra profesinis, o asmeninis - šeimos sukūrimas. Visa kita prieš tai nublanksta. Tai viso gyvenimo darbas, kuris reikalauja daug supratimo, nuolatinio asmeninių tarpusavio santykių puoselėjimo ir pastovaus augimo. Jei kalbėtume apie šią profesiją, tai didžiausias pasiekimas – įgyti tokius įgūdžius, kad ši veikla būtų ne darbas, o malonumas. Galiu patvirtinti, jog dabar taip ir jaučiuosi.

Su kokiais iššūkiais susiduriate šioje profesijoje ir kas padeda juos įveikti?

Didžiausi iššūkiai yra suspėti įgyvendinti visus sumanymus. Padeda aiškus darbų planavimas, prioritetinių darbų įsivardijimas, disciplinos laikymasis.

Kaip atrodytų jūsų tobula darbo diena?

Jau keletą metų laikausi tokio darbo dienos grafiko, kuris mane labai motyvuoja ir jei sklandžiai viską įgyvendinu, tuomet tai traktuoju kaip tobulą darbo dieną:

5:45 - 6:00 val.: pabudimas, kėlimasis

6:00 - 6:15 val.: prausimasis, higiena

6:15 - 6:30 val.: meditacija, pojūčių suaktyvinimas, vizualizacija, padėkojimas

6:30 - 6:45 val.: mankšta, tempimo ir jėgos pratimai

6:45 - 7:45 val.: knygos skaitymas

7:45 – 8:45 val.: pusryčiai, šeimos nuvežimas į darbą/mokyklą

8:45 – 16:15 val.: pasiruošimas mokymams, jų vedimas

16:15 – 22:00 val.: laikas su šeima, pramogos

Jei galėtumėte duoti patarimą sau, kuris dar tik yra dešimtokas, kaip skambėtų šis patarimas iš šios dienos suaugusiojo perspektyvos?

Skaityk knygas, kurios tave motyvuotų. Būk sąžiningu, sąmoningu ir kasdien vis geresniu žmogumi nei buvai vakar nesilygindamas su kitais, o tik su savimi. Tausok savo sveikatą ir kūną. Bendrauk su žmonėmis, atsižvelgdamas ne į jų turtus, išsilavinimą, lytinę orientaciją, religiją, lytį ar rasę, o į jų elgseną. Jei ji pagarbi, taktiška, paslaugi tiek tavo, tiek kitų atžvilgiu, tuomet tai labai brangink ir atsilygink tuo pačiu. Venk žmonių, kurie nori pakenkti tiek tau, tiek kitam, kurie skatina daryti blogus darbus ar suformuoti blogus įpročius, pvz., vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti.

Ką patartumėte mokiniams, kurie nori pasirinkti šią profesiją?

Mokykitės uždavinėti atvirus klausimus, klausyti, susikoncentruoti kuo labiau į pašnekovą, nesiblaškyti ir nedaryti kitų darbų tuo metu, išstoti prieš auditoriją. Nebijokite klysti, pasijuokti iš savęs, skaitykite literatūrą šia tema, kurkite pasitikėjimu ir atvirumu grįstus ilgalaikius santykius.

Pasieksite savo karjeros tikslus, jei svajosite, tikėsite savimi, būsite sąžiningi, elgsitės pagarbiai, tikslingai mokysitės, tausosite savo sveikatą, lavinsite emocinį intelektą, formuosite reikiamus įpročius, džiaugsitės ir jausite dėkingumą. Jei apsibrėšite, kas jums yra laimė ir sėkmė, būsite finansiškai nepriklausomi, t. y. nepasiduosite vartojiškumui ir tokiu būdu neįklimpsite į finansinius įsipareigojimus, kurie suvaržytų jūsų laisvę.

Ačiū už pokalbį!