Naftos perdirbėjai: reikiamus darbuotojus auginame nuo mokyklos suolo

Nors didžioji dalis verslo atstovų yra linkę profesinių mokyklų ruošiamų specialistų kompetencijas ir įgūdžius vertinti vidutiniškai, patys sutinka – be aktyvesnio mokyklų ir įmonių bendradarbiavimo neįmanoma pasiekti geresnių rezultatų. Kas antras (51 proc.) įmonės vadovas mano, kad aktyvesnis pačių įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis labiausiai prisidėtų prie to, kad į darbo rinką įsilietų kuo daugiau verslo lūkesčius atitinkančių specialistų, rodo neseniai atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.

Pasak „ORLEN Lietuva“ personalo direktorės Dainos Binkauskienės, profesinio mokymo įstaigos yra specialistų ruošimo platforma, kuria verslas turi aktyviai naudotis.

„Bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis yra investicija į verslo ateitį. Tam neskaičiuojame nei laiko, nei resursų. Jei verslas nerodys iniciatyvos, profesinė mokykla gali pasirinkti naują profilį ir pradėti ruošti kitų profesijų specialistus. Tad norėdami užsitikrinti, kad ateityje nepritrūksime mums reikalingų darbuotojų, turime įdėti pastangų“, – komentuoja D. Binkauskienė.

Vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą valdanti AB „ORLEN Lietuva“  bendradarbiauja su Mažeikių politechnikos mokykla – ne tik priima būsimus naftos produktų operatorius praktikai, bet ir prisideda prie mokymo programų tobulinimo, reikiamos įrangos įsigijimo.

„Mažai kas žino, kad Mažeikių profesinė mokykla atsirado pirmiau, nei naftos perdirbimo produktų gamykla – ji buvo įkurta tam, kad aprūpintų reikiamais specialistais ne tik naftos perdirbimo produktų gamyklą, bet ir šiame regione veikiančias statybines įmones. Šiuo metu „ORLEN Lietuva“ dirba apie 300 šią profesinę mokyklą baigusių specialistų ir jų skaičius nuolat pasipildo mokslus baigusiais absolventais“, – sako D. Binkauskienė.

Iš naujausių įmonės bendradarbiavimo su Mažeikių politechnikos mokykla projektų – įmonės lėšomis atnaujinta mokyklos laboratorija, kurioje mokosi ne tik būsimieji naftos produktų operatoriai, bet ir kitų profesijų mokiniai, kuriems reikalingos chemijos žinios. Laboratorijos atnaujinimas atsiėjo 25 tūkst. eurų.

„Technologijos nuolat keičiasi, tad sena laboratorija jau nelabai atitiko dabartinių poreikių – reikėjo atnaujinti traukos spintas, įsigyti naujų specialių stalų su kriauklėmis. Taip pat įsigijome vandens distiliavimo aparatą, įvairių matavimo prietaisų. Laboratoriją atnaujinome konsultuodamiesi su „ORLEN Lietuva“, kad mokykloje taip pat galėtume atlikti kai kuriuos įmonėje atliekamus procesus ir taip mokiniai įgytų naftos produktų operatorių profesijai reikalingų įgūdžių“, – komentuoja Mažeikių politechnikos mokyklos direktorė Tatjana Kinčinienė.

Direktorės teigimu, įmonė prisidėjo ir prie teorinės klasės įrengimo – mokyklai padovanoti 16 nenaujų kompiuterių su mokomosiomis programomis.

„Džiaugiamės tokia sinergija su verslu, nes profesinio mokymo įstaigos negali nei taip greitai reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, nei įsigyti labai brangios, specifinės įrangos, reikalingos specialistų ruošimui. Juo labiau, kad įmonių atstovai geriau žino, kokių specifinių žinių gali prireikti būsimų specialistų darbe, tad naujoms technologijoms įsitvirtinant darbo rinkoje būtina, kad jos būtų prieinamos ir mokiniams“, – sako T. Kinčinienė.

Augina inžinierius nuo mokyklos suolo

AB „ORLEN Lietuva“ personalo direktorės D. Binkauskienės teigimu, vienas iš bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis tikslų yra inžinerinių profesijų populiarinimas.

„Lietuvoje itin trūksta inžinerijos specialistų, šią sritį studijuoti pasirenka vis mažiau jaunimo – tam įtakos turi ir mažėjantis gimstamumas. Tačiau inžinerija sudominti galima ne tik mokyklos suole, bet ir jau mokslus baigusius absolventus – dalis jų pasirenka tęstinio mokymo programas, be to, mokymasis vyksta ir pradėjus dirbti“, – vardina pašnekovė.

Kaip keletą iš priemonių auginti susidomėjimą inžinerija įmonė organizuoja ekskursijas į naftos perdirbimo gamyklą profesinių mokyklų pirmakursiams, įrengia chemijos laboratorijas šalies gimnazijose. Šiuo metu tokios laboratorijos yra įrengtos Mažeikių Merkelio Račkausko ir Gabijos gimnazijose, taip pat Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje.

Pasak Mažeikių politechnikos mokyklos direktorės T. Kinčinienės, nors kasmet mokyklos ruošiamų specialistų klasės yra visiškai užpildomos, kiek ir kokių profesijų atstovų reikia paruošti, priklauso ir nuo darbo rinkos poreikių.

„Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad leistume sau ruošti specialistus ne darbo rinkai, o Užimtumo tarnybos išlaikymui. Profesinio mokymo įstaigos dirba absoliučiai darbo rinkos sąlygomis – jei ruoštume nepaklausias specialybes, iškristume iš konteksto. Tačiau, jei verslas skundžiasi, kad ruošiame jo poreikius neatitinkančius specialistus, vėlgi tai yra akmuo į mūsų daržą – vadinasi, dirbame blogai. Todėl nuolat sekame darbo rinkos tendencijas ir aktyviai bendradarbiaujame su įmonėmis, kad atitiktume darbdavių lūkesčius“, – sako pašnekovė.

Centrinės projektų valdymo agentūros informacija