image

Kiekvienas jaunas žmogus svajoja apie prasmingą ir sėkmingą ateitį. Tačiau svajonės savaime nevirsta realybe – reikia žinių, įgūdžių, aiškios krypties ir tikėjimo savimi. Ne vienam sudėtinga apsispręsti, nuo ko pradėti, kai „teisingų“ pasirinkimų daug, aplinkinių lūkesčiai skirtingi, o gyvenimo aplinkybės ne visada palankios.

Paauglių klausimus ir abejones dėl ateities konkrečiais žingsniais padeda paversti projektas „Profesinis ugdymas – prieinamas visiems“. Jį įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra su 46 partneriais, tarp jų – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).

Projekto tikslas – profesinio mokymo įstaigų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) ir augantiems nepalankesnėse socialinėse ekonominėse sąlygose (SEK), suteikti priemones, įrangą, mokymus ir specializuotą pagalbą. Tokia pagalba didina įsitraukimą, padeda užbaigti pradėtus mokslus ir įgyti kvalifikaciją.

Svarbi projekto veikla – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros organizuojamos Karjeros dienos, skirtos 14 metų ir vyresniems jaunuoliams.

„Džiaugiamės, kad karjeros dienos pritraukė gausų būrį mokinių. Renginio metu buvo smagu stebėti, kaip dalyviai tyrinėja savo pomėgius, vertybes, stiprybes ir mokosi planuoti ateitį ne spėliojant, o remiantis konkrečiais veiksmais“, – teigia renginius organizavusios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros atstovės Kamila Golod ir Indra Gasiancevienė.

LINEŠA Ugdymo karjerai skyriaus komanda

Jaunam žmogui svarbiausia turėti tikslą

Socialinio emocinio ugdymo programų instruktorė ir neuroedukatorė Ona Misiukevičienė pastebi, kad aiškus tikslas jauniems žmonėms tampa kelrodžiu, padedančiu susiorientuoti tarp daugybės pasirinkimų ir suteikiančiu jėgų judėti į priekį. Be krypties net ir didžiausios pastangos gali pasimesti, o užklupus sunkumams lengva pasiduoti. Todėl pirmasis žingsnis – geriau pažinti save ir atrasti savo stipriąsias puses.

„Iš tiesų, visi norime būti laimingi ir sėkmingi, tik ne visada žinome, kaip to pasiekti. Kartu su kolege Raimonda dirbdamos su jaunais žmonėmis, dažniausiai skatiname pradėti nuo stipriųjų savybių atpažinimo. Tai nėra lengva, nes apie kitus galime pasakyti daugiau nei apie save. Tik drąsiai įsivardinus tai, kas geriausiai sekasi, galima planuoti, ką norėtum veikti ateityje. Kaip laivui vandenyne svarbus kompasas, taip ir jaunam žmogui – norint patirti sėkmę, yra būtina jausti kryptį ir turėti tikslą.

Tikslas – tai kryptis, kuri mus skatina veikti ir gyventi pilnavertiškai. Kai tik žmogui aiškus jo tikslas ir jis nori jį įgyvendinti, smegenys pradeda organizuoti elgesį taip, kad tikslas būtų pasiektas“, – sako O. Misiukevičienė.

Vis dėlto jos kolegė, socialinio emocinio ugdymo programų instruktorė Raimonda Kurauskienė atkreipia dėmesį, kad vien tikslų turėjimas dar negarantuoja drąsos jų siekti. Daugeliui jaunuolių sunkiausia yra net ne veikti, o apskritai svajoti. Vaikystėje įdiegti įsitikinimai ar aplinkinių spaudimas dažnai užgniaužia idėjas dar prieš joms pradedant skleistis.

„Nemaža dalis žmonių bijo svajoti, nes vaikystėje ne kartą girdėjo suaugusiuosius sakant „baik svaigti“, „nusileisk ant žemės“ ir panašiai. Kartais būtent dėl to, kartais dėl baimės nusivilti, kartais dėl nepasitikėjimo savimi, o kartais dėl šių visų priežasčių jauni žmonės liaujasi svajoti.

Kai tyrinėjame garsių ir daug pasiekusių žmonių gyvenimus, pastebime, kad jų idėjos, dažnai nesuprantamos aplinkiniams, peržengė jų laikmečio rėmus. Todėl bendraudamos su jaunais žmonėmis, mes skatiname drąsiai svajoti, svaigti, o jei kokia svajonė išsipildo, tuomet būtinai sugalvoti naujų“, – pasakoja R. Kurauskienė.

Sėkmės formulė – pažinti save ir judėti mažais žingsniais

Vienas stipriausių motyvacijos šaltinių – geras savęs pažinimas. Kai aišku, kokios yra žmogaus stipriosios pusės, tampa lengviau priimti sprendimus, susitvarkyti su iššūkiais ir drąsiau imtis naujų veiklų. Socialinio ir emocinio ugdymo programos šiuo atžvilgiu yra didelė pagalba – jos moko atpažinti emocijas, ugdyti savitvardą, stiprinti tarpusavio santykius.

„Kai žinai savo stipriąsias savybes, gebi valdyti emocijas, priimti kitą ir kitokį žmogų, kurti bei išlaikyti tarpusavio santykius, tada atsiranda ir vidinė motyvacija veikti. Socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimas yra ne mažiau svarbus nei akademinės žinios. Juk ir darbo rinkoje yra aktualūs klausimai ne tik apie profesines žinias, bet ir koks tu esi kaip žmogus, ar gebi dirbti komandoje, pagarbiai išsakyti savo nuomonę, sutarti ir susitarti“, – dalijasi O. Misiukevičienė.

Tačiau net ir turint tikslą bei įgūdžius, rezultatai neateina per vieną dieną. Dideli pasiekimai dažniausiai gimsta iš daugybės mažų, nuoseklių žingsnių. Tai procesas, kuriame svarbu nebijoti bandyti, klysti ir vėl mėginti.

„Labai svarbu žinoti, kad kiekvienas galime tapti kažkuo. Yra toks gana linksmas patarimas – drąsiai ženk link savo tikslo, jei nepavyksta, šliaužk, o jei ir tai nepavyksta, bent jau atsigulk ir žiūrėk ta kryptimi. Visuose juokuose yra dalis tiesos, bet ramiai gulint tikslų kažin ar pavyks pasiekti. Gulimoje pozicijoje galima nebent tik drąsiai svajoti. O pasvajojus reikėtų keltis, tuomet savo svajonę paverti tikslu ir suskaidyti jį mažesniais žingsneliais.

Juk jei mums reikia užlipti ant dešimtos laiptų pakopos, vargu ar pavyks užšokti iš karto. Bet tai nesunku, kai atliekame veiksmus „pakopa po pakopos“. Žingsniai turėtų būti ne per dideli, kad galėtumėte nebijodami juos vykdyti, tačiau ir ne per maži, kad vyktų tobulėjimas ir tikslas būtų pasiektas greičiau. Svarbu nebijoti bandyti, klysti ir vėl bandyti“, – papildo R. Kurauskienė.

Svarbu – palaikanti aplinka ir nebijoti prašyti pagalbos

Sėkmę dažnai gaubia mitai, kad ji ateina savaime ar kad jos pagrindas – vien geri pažymiai. Tačiau socialinio emocinio ugdymo programų instruktorės pastebi, kad net ir garsiausi žmonės savo pasiekimus sukūrė atkakliu darbu ir mokydamiesi iš klaidų. Pasak jų, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros organizuotos karjeros dienos padeda jaunuoliams suprasti, kad nesėkmė nėra pabaiga – ji gali tapti naujos pradžios dalimi.

Karjeros dienos 2025

„Žvelgiant į socialiniuose tinkluose ar nuo žurnalų viršelių besišypsančias garsenybes, jauniems žmonėms susidaro įspūdis, kad pastariesiems visada viskas sekasi, kad jie nepatiria kokių nors sunkumų ir nesėkmių. Kažin ar yra bent vienas žmogus, kuriam visada sekėsi. Istorija rodo, kad sėkmė lydi atkaklius ir darbščius žmones.

Kita vertus, ne mažiau, negu pastangos, sėkmę lemia aplinka. Draugo padrąsinimas, mokytojo pagyrimas ar artimųjų palaikymas dažnai tampa tuo postūmiu, kuris padeda nenuleisti rankų. Jaunas žmogus, girdėdamas daugiau tikėjimo nei kritikos, įgauna pasitikėjimo veikti ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia.

„Prašyti pagalbos yra labai svarbu. Amerikiečių psichologai vykdė eksperimentą, kuriuo įrodė, kad pagalbos prašymas atneša tik teigiamų rezultatų – prašydami pagalbos ar patarimo, žmonės pagilina savo žinias bei pagerina darbo įgūdžius“, – sako R. Kurauskienė.

Svarbiausia – klausyti savo širdies balso

Ona ir Raimonda sutartinai pabrėžia, kad tikrieji atradimai neretai gimsta mažais žingsniais – būtent tokias patirtis dažnas paauglys išsineša iš Karjeros dienų. Vienam tai yra naujas požiūris į save, kitam – sprendimas keisti profesiją ar ryžtas išbandyti veiklą, apie kurią anksčiau nė nesvarstė. Tokių pavyzdžių jau yra ne vienas, ir jie rodo, kad stiprybės kartais slypi visai šalia.

„Pagaliau svarbiausia – neprarasti ryšio su savimi ir pasitikėti savo vidiniu balsu. Tik jis padeda atskirti, kurie tikslai tikrai tavo, o kurie – primesti aplinkinių. Tai yra vienintelis kelias į autentišką ir prasmingą gyvenimą“, – sako R. Kurauskienė.

Projektas „Profesinis ugdymas – prieinamas visiems“ finansuojamas Europos Sąjungos fondų „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir Bendrojo finansavimo lėšomis.

www.delfi.lt ir MUKIS informacija

 

Dalintis: