Pirmieji naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybės metai: augantis finansavimas ir darbo užmokestis, dėmesys miestelių gimnazijoms

Daugiau kaip tūkstantis – tiek įsakymų per vienerius metus pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Gruodžio 12-ąją sukanka lygiai vieneri metai nuo šios kadencijos ministerijos vadovybės darbo pradžios.

„Nuo pat pirmos dienos darbo dienos siekiau spręsti pačias jautriausias problemas, kurias labai aiškiai identifikavo bendruomenės, socialiniai partneriai. Tai valstybiniai brandos egzaminai, pedagogų ir kitų darbuotojų darbo sąlygos, mokyklų tinklas, nepakankamas neformaliojo vaikų švietimo finansavimas, sporto lėšų skyrimo skaidrumas. Kartu su komanda atėjome dirbti didelei švietimo, mokslo ir sporto bendruomenei – kad kartu, įsiklausę ir aptarę, priimtume reikalingus laukiamus sprendimus, o ne vienašališkai nustatinėtume taisykles“, – sako ministrė R. Popovienė.

Pirmasis sprendimas – padidintos lėšos vaikų būreliams

Vienas iš pirmųjų darbų pradėjus vadovauti ministrei R. Popovienei – 25 proc., nuo 20 mln. iki 25 mln. eurų, padidintos lėšos neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui. Tokį pasiūlymą tik pradėjusi eiti pareigas ministrė pateikė Seimui tobulinant valstybės biudžetą, siūlymui buvo pritarta.

Padidintas finansavimas atvėrė daugiau galimybių vaikams lankyti mėgstamas veiklas po pamokų. Jau tais pačiais mokslo metais į būrelius papildomai įsitraukė 12 tūkst. mokinių (iš viso – 121 tūkst. mokinių).

Išsaugotos gimnazijos miesteliuose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva, Vyriausybė šiais metais sudarė sąlygas išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose – formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisideda skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Šiuo sprendimu išsaugota 48 klasės 42-ose miestelių gimnazijose.

„Savivaldybėms palikdami teisę apsispręsti, kaip organizuoti savo mokyklų tinklą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tesėjome pažadą išsaugoti nedideles gimnazijas. Mokiniams nereikia toli keliauti iki mokyklos ir priklausyti nuo mokyklinio autobuso grafiko, daliai jų yra didesnės galimybės lankyti būrelius. Miestelyje esanti gimnazija pakelia ir visos gyvenvietės vertę, į tokią vietą noriau keliasi jaunos šeimos“, – sako ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, apklaususi savivaldybes ir gavusi jų siūlymus, rudenį parengė ir tolesnėms diskusijoms pateikė keturis galimus mokyklų tinklo tvarkymo variantus.

Mokiniai nebelaikys egzaminų per atostogas

Vienas iš jautriausių švietimo srities klausimų – valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema bei egzaminų organizavimas. Švietimo bendruomenė įvardijo daug problemų: III ir IV klasės gimnazistai laiko egzaminus žiemos ir pavasario atostogų metu, nebeturi galimybės kokybiškai pailsėti, egzaminai birželį trikdo mokyklų veiklą, užduotys neparengtos kokybiškai.

Po diskusijų su švietimo bendruomene priimti keli svarbūs sprendimai, padėsiantys subalansuoti egzaminų sistemą. Pirmiausia pradėta spręsti įtemptų birželių mokyklose problema: šie mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau.

Taip pat pakoreguotas egzaminų tvarkaraštis taip, kad III gimnazijos klasės mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros VBE kalbėjimo dalis ir IV gimnazijos klasės mokiniams užsienio kalbos VBE II dalies kalbėjimo dalis vyks ne atostogų metu, kaip būdavo anksčiau.

Po diskusijų pakoreguota VBE išlaikymo riba, nes šių metų realūs mokinių rezultatai parodė, kad teoriškai sumodeliuota ir nustatyta 35 taškų egzamino išlaikymo riba yra per aukšta.

Priimtas sprendimas nuo ateinančių metų leisti perlaikyti tais pačiais metais ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio VBE, bet ir matematikos.

Taip pat skiriamas padidintas dėmesys užduočių kokybei: suplanuoti tarptautiniai mokymai užduočių rengėjams, detalizuotos užduočių kokybės užtikrinimo procedūros jų recenzavimo etapu. 

Nuo sausio 1 d. augs mokytojų, mokslininkų, sporto trenerių darbo užmokestis

Po derybų su Finansų ministerija pavyko žymiau padidinti pedagogų, mokslo darbuotojų, sporto trenerių darbo užmokestį, negu buvo planuota pirminiame biudžeto projekte. Iš viso lėšos darbo užmokesčiui augs 8,41 proc.: 0,71 proc. didės pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ir 7,65 proc. – pareiginės algos koeficientai.

Tiek nuo 2026 m. sausio 1 d. didės mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis.

Sporto valdymui – daugiau skaidrumo

Šių metų gruodį Vyriausybė pritarė Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektui, kuriuo siekiama tobulinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo modelį. Pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą.

„Vieno vadovo sprendimų peržiūrą siūlome vykdyti visų sporte veikiančių sektorių atstovams: pradedant sportininkų, fizinio aktyvumo veiklos, asmenų su negalia sporto, savivaldybių, olimpinių ir neolimpinių sporto šakų ir baigiant sporto mokslo atstovais“, – sako ministrė.

Įstatymo projekte siūloma pereiti prie kolegialaus sprendimų, susijusių su valstybės sporto politikos įgyvendinimu, priėmimo modelio ir Nacionalinę sporto agentūrą apjungti su Nacionaline sporto taryba. Ji taptų biudžetine įstaiga su Taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai. 

Dėl to nesikeis nei sportininkų veiklos sąlygos, nei sporto šakų federacijų finansavimo tvarka, nei sportui skiriamų lėšų dydis.

Svarbiausi darbai trumpai

• Nuo 2025 m. sausio 1 d. 25 proc. – nuo 20 mln. iki 25 mln. eurų – padidintos lėšos neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.
• Vyriausybė sudarė sąlygas išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose – formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisideda skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Šiuo sprendimu išsaugotos 48 klasės 42-ose miestelių gimnazijose.
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, apklaususi savivaldybes ir gavusi jų siūlymus, parengė ir tolesnėms diskusijoms pateikė keturis galimus mokyklų tinklo tvarkymo variantus.
• Po diskusijų su švietimo bendruomene, priimti keli svarbūs sprendimai dėl VBE organizavimo 2026 m.: III ir IV kl. mokiniai nelaiko egzaminų per jų atostogas, pakoreguota VBE išlaikymo riba, galima perlaikyti tais pačiais metais ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio VBE, bet ir matematikos, skiriamas padidintas dėmesys užduočių kokybei. Pradėta spręsti įtemptų birželių mokyklose problema: šie mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau.
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas. Pagal jas naujais mokslo metais švietimo įstaigos pasitvirtina įrenginių naudojimo tvarkas. 
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet savivaldybėms skyrė virš 3 mln. eurų ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymui ir maitinimui švietimo įstaigose, vežiojimui į jas. 
• Savivaldybėms skirta daugiau negu 800 tūkst. eurų mokykliniams autobusams pirkti.  
• Stiprinamas pilietinis ugdymas. Vasarą pasirašytas Krašto apsaugos ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susitarimas dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką ir atsparų jaunimą. Veiksmų plane numatyta daugiau kaip 30 konkrečių priemonių, skirtų mokinių pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymui stiprinti. Rudenį atidaryti pirmieji trys bepiločių orlaivių mokymų centrai Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028 m. visoje Lietuvoje veiks 9 centrai. 
• Po intensyvių vizitų po Lietuvos regionus bei bendrų švietimo bendruomenės ir darbdavių diskusijų priimti sprendimai dėl reikalingų investicijų į profesinio mokymo įstaigas, kad jos galėtų sparčiau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir geriau atlieptų vietos darbo rinkos poreikius. Profesinio mokymo įstaigų įrangai atnaujinti paskirstyta 38 mln. eurų investicijų.
• Siekdama stiprinti mokslinius tyrimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuos penkių tarptautinių mokslo kompetencijos centrų įkūrimą: po du iš medicinos ir technologijų mokslų sričių bei vieną iš žemės ūkio ir biologijos mokslų srities. Tam iš viso numatytos 42 mln. eurų valstybės investicijos.
• Atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos politinės vadovybės inicijuotas nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos KURSUOK auditas. Dalis problemų jau pašalintos, sugriežtinti reikalavimai mokymo programoms ir kainodarai, pailgintas registracijos į mokymus laikotarpį, atliepiant mokymų dalyvių lūkesčius. 
• Įtvirtinta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu. 
• Parengtas ir Seimui pateiktas Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo modelį. Pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą.  
• Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis augs 8,41 proc.: 0,71 proc. didės pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ir 7,65 proc. – pareiginės algos koeficientai.

G. Skaraitienės nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija