Pirmieji visuotinės įtraukties mėnesiai: procesas vyksta numatytu ritmu, sudėtingi atvejai sprendžiami

Susisteminus šių mokslo metų statistinius duomenis, konstatuojama, kad nuo visuotinės įtraukties pradžios, t. y. rugsėjo 2 d., bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokosi 2 067-iais vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

Vaikų, turinčių SUP, skaičius nežymiai didėjo visose amžiaus grupėse ir tai rodo, kad vis sistemingiau yra įvertinami ir nustatomi SUP. Dar 83 vaikai pradėjo mokytis specialiosiose ir lavinamosiose klasėse.

Lygiagrečiai išaugus bendram mokinių skaičiui, SUP turinčių vaikų dalis išliko vidutiniškai po 15 proc. mokykloje, o bendrojo ugdymo mokyklos, prasidėjus visuotinai įtraukčiai, priėmė vidutiniškai po 2–3 SUP turinčius vaikus. Įtraukties procesas Lietuvoje vyksta prognozuotu ritmu, paneigdamas išankstines spekuliacijas apie būsimą švietimo sistemos griūtį.

Švietimo pagalba plečiama, dėmesys – bendruomenės pagalbai ir specialistų skaičiaus didinimui

„Vykstanti visuotinė įtrauktis yra svarbus žingsnis visuomenės įvairovės ir lygiateisiškumo kultūros link. Vardan šio tikslo per kadenciją valstybė investavo beveik 577 mln. eurų švietimo pagalbai, įsteigė Lietuvos įtraukties švietime centrą bei regioninius specialiojo ugdymo centrus, parengtos Universalaus dizaino mokymuisi gairės, įgyvendinamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Pastaraisiais metais švietimo pagalbos specialistų skaičius išaugo 20 proc., o mokytojų padėjėjų – net 55 proc. Tai rodo kryptingą švietimo sistemos įsipareigojimą užtikrinti kokybišką ugdymą vaikams“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak ministrės, ypatingai svarbu, kad tarp pažangiausių įtrauktį įgyvendinančių valstybių įsiveržusi Lietuva ir toliau išlaikytų pagreitį, praktiškai spręsdama šiame kelyje iškylančius klausimus.

Ministrė teigia, kad įtraukties įgyvendinimo problemos yra ne neigiamos, o matomos, tėvų balsas girdimas, stengiamasi spręsti kylančius sunkumus. „Iš tėvų girdime ir atkreipiame dėmesį, kad svarbiausias yra individualių atvejų valdymas ir užtikrinimas, kad visiems vaikams būtų teikiama tinkama pagalba. Į tai žiūrime dėmesingai, reaguojame į individualius atvejus”, – sako ministrė.

Didėjantis švietimo pagalbos prieinamumas

Tėvų ir mokyklų bendruomenių poreikį atliepia Lietuvos įtraukties švietime centras (LĮŠC), tapęs svarbia resursine vieta, teikiančia mokymus ir konsultacijas mokykloms bei jų darbuotojams.

„Nors buvo baiminamasi, kad įtraukiosios sistemos įvedimas gali sukelti sunkumų, dauguma mokyklų, ypač jau turinčios patirties su įtrauktimi, pasitiko šiuos pokyčius ramiai“, –  apžvelgdama pirmuosius du visuotinės įtraukties mėnesius sakė LĮŠC direktorės pavaduotoja Inga Nekrošienė.

Ji reziumavo, kad per rugsėjį LĮŠC sulaukė 227 kreipimųsi iš įvairių savivaldybių specialistų ir tėvų, kuriems aktualūs mokymų mokinių padėjėjams klausimai ir pagalbos sprendimai. Rugsėjį surengti 29 aktualūs renginiai, kuriuose dalyvavo 688 švietimo specialistai.

„Centro specialistų konsultacijos padeda ugdymo bendruomenėms geriau suprasti vaikų, turinčių SUP, poreikius ir užtikrinti jiems efektyvią pagalbą. Praėjusiais metais mūsų specialistų sukurto įtraukiojo ugdymo modelio, kuris buvo išbandytas šešiose mokyklose, rezultatai yra itin džiuginantys: pagerėjo pradinukų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, taip pat sustiprėjo 5–8 klasių mokinių pasiekimai. Šį modelį šiais mokslo metais planuojama išplėsti į dar 15 Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Utenos rajono, Panevėžio miesto, Kretingos, Šiaulių, Plungės, Kaišiadorių ir Biržų rajonų savivaldybių mokyklų“, – teigia I. Nekrošienė.

Anot antrus metus mobilios įtraukties modelį įgyvendinančios Panevėžio pradinės mokyklos vadovės Kristinos Žaltauskienės, jau galima apibendrinti tarpinius darbo rezultatus – gerėja mokinių pasiekimai ir pažanga. Tam turi įtakos gerėjanti mokinių savijauta: atliepiami ne tik turinčių SUP, bet ir aukštesnių gebėjimų ar grįžusių po ligos mokinių ugdymosi poreikiai, taip pat emociniai bei fiziologiniai poreikiai, tokie kaip individualus suaugusiojo dėmesys, bendravimas, galimybė paimti už rankos, apsikabinti. Gerėja pamokos kokybė – atsiranda galimybių kokybiškam diferencijavimui, net individualizavimui ar personalizavimui pamokoje. Dėl nuolatinio mokytojų, mokytojo padėjėjų, pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimo gerėja mokytojų komandinio darbo įgūdžiai. O svarbiausia – integravus SUP turinčius vaikus, kyla neurotipinių vaikų empatija ir tolerancija.

Tikslas – mokykla, atspindinti visuomenės įvairovę

Šie ir kiti švietimo pagalbos specialistų taikomi sprendimai rodo, kad įtraukios aplinkos kūrimas reikalauja nuolatinės visų sistemos dalių adaptacijos bei leidžia stiprinti lygybės ir kokybės principus švietime.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Ruškus akcentuoja, kad visos mokyklos bei savivaldybės be išimties turi dalytis įtraukiojo ugdymo pareiga. „Negalia yra žmonijos įvairovės dalis. Negali būti taip, kad mokykla yra kitokia nei visuomenė. Visuomenė yra įvairi, ją sudaro įvairūs žmonės, tad ir mokykla, ir klasė turi būti įvairios,“ – sako J. Ruškus.

Pasak profesoriaus, įtraukusis ugdymas – tai ne specialistas, dirbantis atskirai su vaiku, turinčiu ugdymo sąlygų pritaikymo poreikių. Įtraukusis ugdymas yra visos mokyklos kultūra, kur įtraukiuoju būdu dirba mokytojas kartu su mokinio padėjėju, pagalbos specialistais, įskaitant socialinius darbuotojus, pedagogus, psichologus, dailės ir muzikos terapeutus bei kitus specialistus.

„Laimės tos mokyklos, kurios sugebės rasti sprendimus ir pasinaudoti esama pagalbos infrastruktūra. Būtent įtraukios mokyklos, kurios nori ir geba ugdyti vaikus įvairovėje, yra prestižinės, o ne tos, kurios atsirenka vaikus ir išimtinai fokusuojasi į akademinius vaikų pasiekimus“, – teigia J. Ruškus.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 50 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių SUP. Apie 90 proc. šių vaikų mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse, 3 proc. – specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse, o 7 proc. – specialiosiose, jiems skirtose, mokyklose.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija