PISA 2025: Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai viršija EBPO šalių vidurkį

Lietuvos mokinių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų, informatinio problemų sprendimo pasiekimai aukštesni nei EBPO vidurkis ir lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių. Tai atskleidė šiandien paskelbtas 2025 m. Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment).

Pagrindinė PISA 2025 tyrimo sritis – gamtamokslinis raštingumas. Palydimosios dvi sritys – skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas. Geriausių rezultatų Lietuvos mokiniai pasiekė pirmą kartą tirtoje inovatyvioje – informatinio problemų sprendimo – srityje.

„Lietuvos mokinių rezultatai visose tyrimo srityse pirmą kartą per visą Lietuvos dalyvavimo PISA tyrimuose istoriją nuo 2006 metų yra aukštesni už EBPO vidurkį.

Lietuva įgyvendina švietimo priemones, skirtas stiprinti matematinį raštingumą, gamtos mokslų taikymą, skaitymo gebėjimus, problemų sprendimą. 2022 m. atnaujintos bendrojo ugdymo programos sudaro pagrindą mokinių kompetencijoms augti: ugdymas orientuojamas ne vien į faktų perteikimą, bet ir į gebėjimą analizuoti, interpretuoti ir taikyti informaciją realiose gyvenimo situacijose. Į tai nukreipti ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai. O Lietuvoje veikiantys STEAM centrai suteikia mokiniams galimybę mokytis tyrinėjant, eksperimentuojant ir sprendžiant realias problemas. Matematikos gerinimo planas koncentruojasi į matematinį samprotavimą, statistikos ir duomenų analizės gebėjimus, taip pat į mokytojų didaktikos stiprinimą.

Tai sudaro pagrindą nuosekliam Lietuvos mokinių pasiekimų augimui ir gali labiau pagerinti šalies rezultatus artimiausiuose PISA tyrimuose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Gamtamokslinio raštingumo rezultatai pranoksta EBPO šalių vidurkį

Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai (488 taškai) yra statistiškai reikšmingai 6 skalės taškais aukštesni už tarptautinį EBPO šalių vidurkį (EBPO vidurkis – 482 taškai). Lietuvos mokinių pasiekiamai yra statistiškai reikšmingai aukštesni už 62 šalių, žemesni už 19 šalių ir reikšmingai nesiskiria nuo 9 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Čekijos (490), Belgijos (490), Vokietijos (486), Nyderlandų (485), Švedijos (485), Slovėnijos (484), Prancūzijos (483), Italijos (483), Portugalijos (482).

Lietuva yra 20-29 pozicijoje iš 91-os dalyvavusios tyrime šalies.

Aukščiausias gamtamokslinis raštingumas 4-ių Kinijos miestų ir provincijų (Pekino, Šanchajaus, Dziangsu ir Džedziango) (597) ir Singapūro (560) penkiolikmečių. Mažiausiai taškų (317) surinko Ruandos  mokiniai.

Estijos (527), Suomijos (504), Lenkijos (495) penkiolikmečių pasiekimai aukštesni, o Latvijos (468) – žemesni nei Lietuvos.

Nuosekliai mažėja Lietuvos penkiolikmečių, kurie nepasiekia antro gamtamokslinio raštingumo pasiekimų lygmens. Bazinį (2-ąjį) pasiekimų lygmenį pasiekia 71–80 proc. Lietuvos penkiolikmečių (EBPO – 65–74 proc.).

Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai aukštesni už EBPO šalių vidurkį

Lietuvos rezultatai (464) 3 skalės taškais aukštesni už EBPO vidurkį (461), bet skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 63 šalių, žemesni už 18 šalių, reikšmingai nesiskiria nuo 8 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai nesiskiria nuo Šveicarijos (470), Čekijos (468), Austrijos (467), Švedijos (466), Belgijos (466), Vokietijos (465), Portugalijos (462) ir Danijos (460).

Lietuva yra 19–27 pozicijoje tarp 90 šalių.

Geriausiai pasirodė Singapūro mokiniai (535). Mažiausiai taškų (301) surinko Ruandos mokiniai. Estijos (499), Lenkijos (482), Suomijos (474) mokinių rezultatai aukštesni už Lietuvos, Latvijos (430) – žemesni nei Lietuvos.

Pastebimas skaitymo gebėjimų prastėjimas visose EBPO šalyse, ypač sumenko Latvijos rezultatai (45 taškais).

Matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už EBPO šalių vidurkį

Lietuvos penkiolikmečių rezultatai (470) yra 7 skalės taškais statistiškai reikšmingai aukštesni už EBPO šalių vidurkį (463). Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 64 šalių, žemesni už 19 šalių, reikšmingai nesiskiria nuo 6 šalių. Lietuvos rezultatai (470) statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Danijos (471), Slovakijos (469), Suomijos (469), Italijos (468), Vokietijos (464), Jungtinių Amerikos Valstijų (463).

Lietuva yra 20–27 pozicijoje tarp 90 šalių.

Geriausiai pasirodė keturių Kinijos regionų (612) mokiniai, mažiausiai taškų surinko  Ruandos (312) mokiniai. Daugiau už Lietuvos mokinius surinko Estijos (508), Lenkijos (484), mažiau už Lietuvos mokinius – Suomijos (469), Latvijos (460) mokiniai.

Informatinio problemų sprendimo mokinių pasiekimai – geriausi

Lietuvos informatinio problemų sprendimo rezultatai (512) yra statistiškai reikšmingai aukščiau EBPO vidurkio (500) ir yra 12 skalės taškų statistiškai reikšmingai didesni už EBPO šalių vidurkį. Lietuvos mokinių informatinio problemų sprendimo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 63 šalių, statistiškai reikšmingai žemesni – už 13 šalių, statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo 8 šalių.

Lietuvos rezultatai (512) statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Čekijos (517), Jungtinių Amerikos Valstijų (513), Airijos (511), Austrijos (509), Belgijos (508), Lenkijos (507), Suomijos (507), Nyderlandų (506).

Lietuva yra 14–23 pozicijoje tarp 85 šalių.

Geriausiai pasirodė Makao (Kinija) (572), mažiausiai taškų (278) surinko Kenijos mokiniai. Estijos mokiniai surinko daugiau taškų (541), o Lenkijos (507), Suomijos (507), Latvijos (507) – mažiau nei Lietuvos.

Geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekė sostinės ir didžiųjų miestų mokiniai

Palyginti pagal vietovę, aukščiausių matematinio, gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir informatinio problemų sprendimo vidutinių rezultatų pasiekė sostinės ir kitų didžiųjų miestų mokyklų mokiniai. Žemiausių – miestelių ir kaimų mokyklų mokiniai. Nors daugiau kaip pusė sostinės ir kitų didžiųjų miestų mokyklų tyrime dalyvavusių penkiolikamečių pasiekė aukštesnių gamtamokslinio raštingumo rezultatų nei EBPO ir Lietuvos vidurkis, didžiausias pasiekimų atotrūkis nustatytas tarp sostinės mokyklų.

Gamtamokslinio raštingumo rezultatų atotrūkis pagal vietovę Lietuvoje yra 65 taškai (EBPO šalių vidurkis – 33 taškai). Mažiausias pasiekimų atotrūkis Uzbekijoje (2 taškai), Ispanijoje (7), Jordanijoje (9). Didžiausias – Makao (Kinija) (126), Rumunijoje (115). Estijoje nustatytas 17-os, Latvijoje – 13-os, Suomijoje – 17-os, Lenkijoje – 87-ių taškų pasiekimų atotrūkis.

Geriausiai užduotis atliko lietuvių mokomąja kalba mokyklų mokiniai (490), prasčiau – rusų (485), o prasčiausiai – lenkų (441).

Lietuvoje nustatytas statistiškai reikšmingas 10 taškų gamtamokslinio raštingumo skirtumas ir 44 taškų skaitymo gebėjimų skirtumas merginų naudai, tačiau statistiškai reikšmingas 9 taškų matematinio raštingumo skirtumas vaikinų naudai. Taigi merginos geriau atlieka gamtamokslinio raštingumo užduotis ir demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimus, o vaikinai – matematinį raštingumą.

Socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka daro įtaką pasiekimams, atotrūkis mažėja

Visose šalyse aukštesnio SEK statuso mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų. Lietuvoje miestuose mokosi aukštesnio SEK statuso mokiniai (vidutiniškai), kaimuose – žemesnio, tačiau ir miestuose, ir kaimuose dalis jaunuolių iš žemesnio SEK pasiekia aukštesnių rezultatų.

Lietuvoje 48 proc. mokinių (didžiausia dalis) pateko į aukščiausią tarptautinį socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos skalės kvartilį. Jų vidutinis gamtamokslinio raštingumo rezultatas – 518 taškų, taigi gerokai aukštesnis už bendrą šalies vidurkį. Lietuvoje tarp žemiausiam ir aukščiausiam ketvirčiui (pagal SEK statusą) priklausančių mokinių rezultatų skirtumas yra 63 taškai, ir tai yra kur kas mažiau nei prieš trejus metus (2022 m. – 88). Lietuvos rezultatai geresni ir už bendrą EBPO šalių vidurkį, siekiantį 85 taškus (2022 m. – 96). Latvijoje rezultatų skirtumas siekia 58, Estijoje – 68, Suomijoje – 78, Lenkijoje – 82 taškus.

Nuo 2015 iki 2025 m. gamtamokslinio raštingumo pasiekimų atotrūkis tarp mokinių iš palankios ir nepalankios SEK aplinkos (priklausančių žemiausiam ir aukščiausiam SEK statuso ketvirčių grupėms) sumažėjo ir Lietuvoje, ir vidutiniškai EBPO šalyse. Per šį laikotarpį nepalankioje SEK aplinkoje esančių mokinių pasiekimai pagerėjo, o palankioje SEK aplinkoje esančių mokinių – išliko stabilūs. Apie 14 proc. nepalankioje SEK aplinkoje esančių Lietuvos mokinių (EBPO – 12 proc.) sugebėjo pasiekti aukščiausių gamtamokslinio raštingumo rezultatų, jų rezultatai yra tarp ketvirtadalio aukščiausių. Šiuos mokinius galima laikyti akademiniu požiūriu atspariais, nes, nepaisant nepalankios SEK padėties, jie pasiekė puikių rezultatų, palyginti su kitų šalių mokinių pasiekimais iš panašios SEK aplinkos.

Pamokų lankomumas ir mokymosi įpročiai siejami su aukštesniais pasiekimais

Pamokų lankomumas ir nevėlavimas į pamokas prisideda prie geresnių mokinių pasiekimų. Mokinių, kurie praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, rezultatai yra žemesni. Pamokų lankomumas Lietuvoje, palyginti su 2018 m., pagerėjo, tačiau vėlavimas į pamokas išliko toks pats.

Lietuvoje mokinių, nebuvusių mokykloje visą dieną ir vėlavusių į mokyklą, mažiau nei EBPO šalių vidurkis, tačiau mokinių, praleidusių keletą pamokų be pateisinamos priežasties, Lietuvoje daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Lietuvoje mokinių, kurie pamokas praleido visą dieną 3–4 kartus, gamtamokslinio raštingumo rezultatas mažesnis 82, skaitymo – 87, matematinio raštingumo – 84, informatinio problemų sprendimų – 66 taškais.

Lietuvos mokinių, kurie gamtos mokslų namų darbus per dieną ruošė vidutiniškai nuo 30 minučių iki 1 valandos, gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukščiausi.

Aukštesni pasiekimai tų mokinių, kurie yra smalsūs ir mokydamiesi yra atkaklūs, įdeda daugiau pastangų. Taip pat tie, kurie mano, kad mokykla nebuvo laiko švaistymas ir kad išmoko dalykų, kurie pravers dirbant, pasiekė aukščiausių rezultatų.

Ankstyvasis ugdymas padeda vėlesniam mokymuisi

Geresni rezultatai ir tų mokinių, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas: jas lankiusių Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai 27 taškais aukštesni (EBPO – 39) nei visiškai nelankiusiųjų.

Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi mokykloje saugiai

Lietuvos mokinių, kurie atsakė, kad jaučiasi saugiai, gamtamokslinio raštingumo rezultatai aukštesni. Daugiau nei 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi mokykloje saugiai. Mažiausiai mokinių saugiai jaučiasi tokiose mokyklos vietose kaip koridoriai, valgykla, tualetas. Bet kokią patyčių formą Lietuvoje 2025 m. patyrė 45,3 proc. mokinių, EBPO vidurkis – 47,5 proc.

Tik pusė Lietuvos penkiolikmečių mano, kad intelektą galima ugdyti darbu, pastangomis ir grįžtamuoju ryšiu

Lietuvoje 52 proc. (EBPO vidurkis – 69 proc.) mokinių laikosi augimo mąstysenos, t. y. mano, kad intelektą galima ugdyti darbu, pastangomis ir grįžtamuoju ryšiu. Vidutiniškai EBPO šalyse mokiniai, pasižymintys  augimo mąstysena, surinko 28 taškais daugiau nei tie, kuriems būdinga nekintanti mąstysena. Lietuvoje, atsižvelgiant į mokinių ir mokyklų SEK aplinką, šis skirtumas yra -8 taškai. Tai gali rodyti neretai visuomenėje tvyrantį klaidingą įsitikinimą, kad intelektas, talentas ir gebėjimai yra iš anksto nulemti ir nekintantys.

Lietuvoje tik apie 44 proc. penkiolikmečių teigia, kad dažnai arba labai dažnai planuoja savo mokymąsi, 45 proc. mokinių užduoda sau klausimus apie medžiagą, kad patikrintų, ar viską suprato (EBPO atitinkamai – 37 ir 49 proc.).

PISA 2025 duomenys rodo, kad daugumoje šalių mokiniai linkę pasikliauti savo mokytojais ir klasės draugais, kad šie padėtų atlikti mokyklines užduotis, jeigu mokiniams prireikia pagalbos. Lietuvoje 77 proc. mokinių kreipiasi pagalbos į savo mokytojus, kai jiems jos reikia, o 83 proc. kreipiasi pagalbos į savo klasės draugus, kai ko nors iki galo nesupranta (EBPO atitinkamai – 77 ir 82 proc.).

Savireguliacinis tikslų kėlimas ir pagalbos ieškojimas yra teigiamai susiję su gamtamoksliniais pasiekimais. Lietuvoje tikslų kėlimo indekso reikšmei padidėjus vienu vienetu gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukštesni 5 taškais (EBPO šalių vidurkis – 3 taškai). Pagalbos paieškos indekso reikšmei padidėjus vienu vienetu gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukštesni 6 taškais (EBPO šalių vidurkis – 6 taškai).

Apie tyrimą

Tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, tai pritaikyti nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams ir sėkmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, tiriama, kaip mokiniai geba spręsti sudėtingas problemas, kritiškai mąstyti ir efektyviai bendrauti. Tyrimas apima tris pagrindines sritis (skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą), inovatyvią sritį (2025 m. inovatyvi sritis – informatinis problemų sprendimas) ir pasirenkamas papildomas sritis.

Tyrime PISA Lietuva dalyvauja nuo 2006 metų. PISA tyrimas nuo 2025 m. organizuojamas kas ketveri metai.

EBPO PISA 2025 m. tyrime dalyvavo 91 šalis ir regionai (38 EBPO šalys (ar jų dalys) ir 53 šalys partnerės), vertinimą atliko daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių. Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis mokyklų.

Visi Lietuvos duomenys atitiko PISA nustatytus kokybės standartus ir buvo pripažinti tinkamais skelbti.

Dr. Rita Dukynaitė, EBPO PISA valdybos narė, el. p. rita.dukynaite@smsm.lt, tel. +370 687 03 481

EBPO PISA 2025: rezultatai ir tendencijos

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija