Profesija iš arčiau: advokatė (-as)

Su ne viena žinoma byla dirbęs advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ įkūrėjas G. Černiauskas sutiko mokiniams papasakoti, kodėl pasirinko advokato profesiją ir kuo jo darbas įdomus.

Kokios profesijos Jums buvo įdomios ir patrauklios vaikystėje? Ar visada svajojote apie teisininko profesiją?

Teisininko profesija susidomėjau būdamas dar visai vaikas. Tuo metu mane labai žavėjo tardytojo profesija, kadangi vaikystėje buvo rodoma daug šio žanro filmų, o pagrindiniai veikėjai visada buvo bebaimiai kovotojai su blogiu. Noras patirti kuo daugiau nuotykių tapo antra priežastimi, pastūmėjusia mane rinktis teisininko profesiją. Yra daugybė įdomių profesijų, tačiau teisininko profesija visada pilna įtampos, veiksmo, pavojų, pergalių džiaugsmo ir pralaimėjimo kartėlio. Pasirinkęs teisininko, o tiksliau – advokato profesiją, niekada dėl to nesigailėjau. Šiame darbe nėra vienodų dienų, nėra monotonijos, nėra kasdienės rutinos, kuri paverčia žmogaus gyvenimą nuobodžiu. Advokato darbas, tai nuolatinė kova su blogiu, su neteisybe, su įvairiais pažeidimais, su kuriais kiekvieną dieną susiduria tiek eilinis žmogus, tiek įmonės, įstaigos ir organizacijos ar net valstybė.

Ar tiesa, kad studijos sunkios, o konkurencija kasmet labai didelė? Kaip su tuo susidoroti?

Kad ir ką besimokytum, tai nėra lengvas užsiėmimas. Teisės mokslas – ne išimtis. Tačiau teisės mokslas yra labai platus, pradedant nuo valstybės ir teisės susikūrimo istorijos, logikos, psichologijos, ekonomikos ir baigiant kriminalistikos, baudžiamosios ir civilinės teisės disciplinomis. Jeigu tu išties turi teisininko pašaukimą, tai šis mokslas tampa be galo įdomus. O darydamas tai, kas įdomu ir patinka, nepajauti, kad mokaisi daug ir sunkiai. Be to, ši profesija yra iš tų profesijų, kur mokaisi visą laiką. 
Advokato darbe reikia ne tik gerai išmanyti įstatymus, žinoti, kaip juos pritaikyti, tačiau turi būti puikiu psichologu, gerai išmanyti logiką, žinoti apie ekonominius, politinius, socialinius ir finansinius procesus, vykstančius tiek savo šalyje, tiek ir pasaulyje. Norėdamas padėti, patarti arba apginti, turi žinoti, kokių papildomų žinių tau reikia ir kur jų gauti, kad tavo pagalba būtų efektyvi ir reikšminga, todėl dažnai sprendžiant kokį nors teisinį klausimą, tenka susidurti su poreikiu gilintis į medicinos ar kokios nors gamybos specifinius klausimus, be kurių tavo teisinė pagalba gali būti iš viso neįmanoma. Ruošdamasis kokiai nors bylai, ar teisinės problemos sprendimui, tu turi tapti savotišku tos srities specialistu. Taigi, ši profesija – tai nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas. Jei kalbėtume apie konkurenciją, tai ji yra visur ir visada. Teisėje konkurencija taip pat yra, tačiau jos niekada nereikia bijoti, kadangi tik ji verčia mus tobulėti, eiti į priekį ir siekti aukštesnių tikslų.     

Teisė - plati sritis. Gal papasakotumėte, kokias profesijas galima rinktis baigus teisės studijas?

Teisininko profesija yra universali ir įgijus teisininko specialybę gali dirbti teisėju, prokuroru, advokatu, juristu įmonėse, teisininku savivaldybėse, įvairiose įstaigose ir net Seime, Vyriausybėje ar bet kurioje ministerijoje, visur reikalingi teisininkai. Daug teisininkų tampa politikais, verslininkais, diplomatais.      

Kodėl iš viso teisės srities spektro pasirinkote advokatūrą? Kokį kelią reikia nueiti, jei nori tapti advokatu: kiek laiko tai užtrunka, kokius etapus reikia įveikti?

Baigdamas teisės studijas Vilniaus universitete, maniau, kad tapsiu teisėju, buvau net išsilaikęs teisėjo egzaminus, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad tapau advokatu. Dėl to esu be galo dėkingas likimui, kadangi advokato darbas man suteikė viską, apie ką aš svajojau būdamas dar vaikas. Dirbdamas šį darbą, aš kiekvieną dieną sutinku daugybę įvairių ir labai įdomių žmonių, su kuriais man tenka bendrauti. Teismo salėje kovos azartas niekuo nenusileidžia „Žalgirio“ krepšinio komandos varžyboms, o pergalių skonis toks pat malonus. Dirbdamas šį darbą esu patyręs ne mažiau nuotykių nei amerikiečių rašytojo John Grishman romanų herojai. Norint tapti advokatu, pirmiausia reikia gerai užbaigti mokyklą ir įgyti kuo daugiau žinių. Lietuvoje yra trys universitetai, kurie turi teisės fakultetus ir ruošia teisininkus: Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Taip pat galima studijuoti įvairiuose užsienio šalių universitetuose, kuriuose yra ruošiami teisininkai. Pabaigus vieną iš išvardintų universitetų ir įgijus teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius bei išlaikius advokatų kvalifikacinį egzaminą, kurį galima laikyti tik prieš tai atlikus ne mažiau kaip dviejų metų advokato padėjėjo praktiką arba turint ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, taip pat jeigu moki valstybinę kalbą ir esi nepriekaištingos reputacijos, gali tapti advokatu. Nors atrodytų, kad kelias iki advokato praktikos yra nelengvas ir gana ilgas, tačiau pats darbas atperka visus įveiktus sunkumus. 

Ar žmogus, norintis dirbti advokatu, turi turėti kokių nors išskirtinių savybių, domėjimosi sričių?

Manau, kad norintis dirbti advokatu, pirmiausia turi mylėti žmogų, mokėti jį suprasti ir atjausti. Nieko nėra kilnesnio, už pagalbą žmogui. Šiuo požiūriu advokato darbas labai panašus į mediko darbą. Abu jie stengiasi padėti žmogui. Advokatas turi būti komunikabilus, smalsus, visapusiškai išprusęs, nuolat sekti naujienas tiek teisės mokslo, tiek ir kitose srityse. Advokatas turi ne tik daug skaityti, rašyti, bet mokėti ir puikiai kalbėti.   

Kokie šios profesijos pliusai, minusai, iššūkiai, kas sunkiausia ar įdomiausia?

Jau anksčiau išvardijau daugybę šios profesijos pliusų, galiu pridurti, kad advokato darbas neapsiriboja vien tik savo kontoros vieta, jo darbas atliekamas įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pat įvairiose užsienio šalyse. Jeigu kalbėtume apie šios profesijos minusus, tai pirmiausia reikia paminėti, kad advokatas dažnai turi aukoti savo laisvalaikį ir dirbti daugybę valandų per savaitę. Nuolatinis pasiruošimas rytojaus byloms prilygsta nesibaigiančiai pamokų ruošai mokykloje. Tačiau pasiekta pergalė teisme ir kliento padėka (dažnai ir piniginis atlygis), viską atperka ir tu tuo metu jau pamiršti visus buvusius sunkumus.

Kaip atrodo tipinė advokato diena?

Advokato diena prasideda nuo klientų skambučių, įvairių susitikimų su klientais ir konsultacijų, bėgimu į Teismo rūmus ir dalyvavimu bylose, tada – dalykiniai pietūs ar pasitarimai prie kavos puodelio, o baigiasi naujos bylos skaitymu ir pasirengimu kitai dienai.  

Ką pasiūlytumėte mokiniams, kurie dar nėra pasirinkę savo karjeros kelio?

Aš patarčiau mokiniams kuo daugiau domėtis įvairiomis profesijomis, stengtis sužinoti, kuo šios profesijos žmonės užsiima, ką jie veikia, kokia tos veiklos kasdienybė, kokia veiklos specifika, kokie jos pliusai ir minusai. Pabandyti save įsivaizduoti dirbantį tą darbą ir savęs paklausti, ar aš norėsiu ir galėsiu dirbti tai visą gyvenimą. Darbas turi būti pasirenkamas tas, kuris tau įdomus.   

Ačiū už pokalbį!