Profesija iš arčiau: dietistė (-as)

Visuomenėje sparčiai populiarėjant sveikos gyvensenos idėjoms, vis daugiau žmonių renkasi atidžiai stebėti tai, ką valgo kasdien. Vegetarizmas, protarpinis badavimas, ketogeninė ar viduržemio jūros dieta – dažnas siekia atrasti atrasti sau tinkamiausią mitybos tipą, kuris padėtų palaikyti dailią figūrą ir leistų jaustis gyvybingam bei sveikam. Atsižvelgiant į tai, kad subalansuota mityba - geriausias vaistas nuo visų ligų, MUKIS pakalbino vieną garsiausių dietisčių Lietuvoje, populiarių knygų apie sveiką mitybą autorę, lektorę ir Lietuvos dietistų asociacijos valdybos narę V. Kurpienę.   

Kas Jums turėjo didžiausią įtaką renkantis profesiją?  

Besimokydama 11-12 kl. gyvenau Klaipėdoje ir visiškai nežinojau, kuo noriu būti užaugusi. Mano tėveliai pasakė, kad galiu mokytis tik Klaipėdoje. Planavau mokytis Klaipėdos universitete ir profesiją rinkausi labai įdomiai – braukiau fakultetus, kuriuose tikrai nenorėjau mokytis (pvz. menų arba inžinerijos) ir žiūrėjau, kas liko. Tokiu būdu pasirinkau verslo vadybą ir ekonomiką. Šias studijas baigiau su dideliu džiaugsmu, vėliau – rinkodaros magistrą. Praėjus keliems metams įsidarbinau SPA. Būtent tada susidomėjau sveika mityba, kuri tuo metu buvo tikrai nepopuliari. Apie tai buvo labai mažai literatūros, knygynuose - tik viena kita knyga populiariosios psichologijos skyriuje, internetiniuose portaluose - vienas kitas straipsnis sveikatos skyriuje. Bet man to buvo per mažai, todėl šia tema pradėjau domėtis laisvalaikiu ir tas žinias pirmiausia pritaikiau sau. Vėliau į mane pradėjo kreiptis bičiuliai. Matydama, kad niekas nesikeičia jų gyvenime ir mityboje, sukūriau tam tikrą metodiką, padedančią žmogų motyvuoti. Dar vėliau kolegijoje baigiau baigiau dietetiką.

Kas Jūsų darbe įdomiausia?   

Mano darbas man labiausiai patinka tuo, kad aš labai greitai pamatau, kokį didelį pokytį darau žmonių sveikatai, savijautai, gyvenimo džiaugsmui. Realiai jau po mėnesio pradedu matyti žibančias akis. Iš užsisakančių mitybos planą gaunu labai daug laiškų. Tai man pati didžiausia motyvacija. Dar man patinka, kad darbas yra įvairus: ir prie kompiuterio, ir su žmonėm. Tą patį daryti man yra nuobodu.

Su kokiais iššūkiais susiduriate? 

Jų yra keli. Pirmiausia – rasti balansą, nes kai dirbi sau nėra darbo nuo 8 iki 17 val. Dažniausiai tokie žmonės dirba daugiau nei tie, kurie dirba samdomą darbą. Kuomet dirbu su klientais (nevadinu jų pacientais) iššūkis yra rasti būdų, kurie paskatintų žmogų keistis. Reikia paaiškinti tokia kalba, kuri būtų jam priimtina. Reikia duoti suprasti, kad jis gali tą padaryti. Dažniausiai žmogus savo galvoje prisikuria baimių ir tada atidėlioja. Reikia padaryti, kad neatidėliotų.

Kokių savybių reikia norint tapti dietiste (-u)?

Tai priklauso nuo to, ką jūs norite daryti. Tarkime, norite sudarinėti valgiaraščius. Tokiu atveju reikia labai didelio kruopštumo. Norint konsultuoti praverčia psichologijos žinios, empatija, gebėjimas išklausyti kitą. Norint vesti seminarus, reikia viešo kalbėjimo įgūdžių. Reikėtų rinktis, kad jums labiausiai patinka. Net toje pačioje srityje galima rasti įvairias to paties darbo kryptis, kurios tiktų jums pagal jūsų asmenybės tipą.

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp mitybos specialistės (-o), dietistės (-o) ir dietologės (-o)?

Mitybos specialistė (-as) dažniausiai neturi licenzijos ir yra savamokslė (-is). Dietistė (-as) yra sveikatos priežiūros specialistė (-as), kuri (-is) paprastai turi profesinį bakalaurą ir yra baigusi (-ęs) kolegiją, nes universitete šios specialybės Lietuvoje nėra. Ji (jis) gali sudarinėti mitybos planus ir konsultuoti, bet nenustato diagnozės ir neskiria vaistų. Dietologė (-as) – gydytoja (-as), studijavusi (-ęs) mediciną, todėl gali nustatyti diagnozę ir skirti vaistus. Tokie pagrindiniai yra skirtumai. Net jeigu patys nesirinksite šių profesijų, bet gyvenime reikės konsultacijos, būtinai kreipkitės tik į turinčius licenziją dietistus arba dietologus.

Ar sunku įtikinti žmogų keisti savo mitybos įpročius?

Visada atkreipiu dėmesį į tai, ką žmogus sako – ar aš norėčiau būti sveikesnis, ar aš noriu. Pirmuoju atveju žmogus nėra nusiteikęs keistis. Taigi, reikia išsiaiškinti, ką jis pasiryžęs keisti, ir ko ne. Svarbu susiderinti lūkesčius, kad nebūtų nusivylimo. Svarbu rasti ir įkvepiantį žodį, kai kažkas žmogui nesiseka, padėti pamatyti mąstymo klaidas.

Teikiate konsultacijas, rašote knygas, vedate seminarus. Kaip suderinate visus darbus?

Esu išbandžiusi daug įvairių laiko planavimo būdų ir metodikų. Asmeniškai man labiausiai pasiteisina skirstyti pusdieniais ir dienomis, kiek laiko ir kokiai veiklai skiriu. Aišku, tikrai būna, kai veiklos persipina. Tuomet būtinai susirašau, kokius darbus turiu būtinai padaryti tą dieną, kad jausčiau pasitenkinimą.  

Ką patartumėte mokiniams, kurie dar tik renkasi karjeros kelią?

Stebėkite ne profesijų atstovus, o save - kas jums natūraliai patinka labiausiai. Labai padeda artimieji, draugai, karjeros konsultantai, kurie gali pasakyti į kurią pusę jūs esate linkę pagal savo asmenines savybes, nes kartais mes savęs nematome. Būtinai išbandykite nemokamas praktikas įmonėse. Net jeigu nešiosite dokumentus ar darysite kavą – pabuvę toje terpėje ilgiau kiekvieną dieną, nors ir po kelias valandas, jūs labiau galėsite pajausti, pamatyti, ar jums tai įdomu, ar jus tai skatina įsitraukti. Kalbant apie lūkesčius, reikia prisiminti, kad nėra tokio darbo, kuriame viskas nuo ryto iki vakaro džiugintų. Visada net ir labai patinkančiame darbe bus užduočių, kurių norėsis vengti.  Tačiau darbas turi patikti, nes jame mes praleidžiame didžiąją savo laiko dalį. Jeigu darbas bus kančia, kaip būti laimingam aš neįsivaizduoju. Reikia atsiminti, kad iš pradžių visada būna sunku ir tai normalu. Tam, kad tam tikroje srityje plaukiotumėte kaip žuvis vandenyje, reikia laiko, pastangų ir įdirbio. Bet svarbiausia – žiūrėkite, kam turite polinkį ir klausykite savo širdies. Linkiu pasirinkti tokį darbą, kuris jus džiugintų.   

Ačiū už pokalbį!