Psichologinis mikroklimatas darbe: būti ar nebūti laimingu darbe?

Pastaruoju metu daug kalbame apie tai, kodėl žmonės darbe jaučiasi prastai ar yra nepatenkinti savo veikla. Tai svarbu, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame dirbdami. Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie mikroklimato darbe svarbą bei kas mus daro laimingus darbe pasakoja VU Verslo mokyklos partnerystės profesorius ir žmonių ugdymo kompanijos „Good People“ partneris ir konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.

„Kaip jaučiamės darbe, iš dalies yra kartų klausimas. Jaunoji karta tikrai daug labiau linkusi ieškoti darbe prasmės. Be to, nepasitekinti, ką siūlo pirmasis darbdavys, todėl jie nebijo rizikuoti keisti darbus. Vyresni yra sėslesni, prisirišantys prie vienos darbo vietos“, – sako prof. M. Tvarijonavičius.

Ar įmanoma rasti laimę darbe?

Visgi, pasak eksperto, ne tik amžiaus skirtumas lemia požiūrį į darbą. Tam įtaką daro begalė veiksnių: „Tai ir visuotinės priežastys – politiniai, ekonominiai įvykiai, taip pat prieš kelis metus pėdsaką palikusi pandemija. Kita vertus, žmogus yra linkęs nuolat ieškoti būdų, kad tik būtų laimingesnis. Visgi vieni ieško, o radę geba pasidžiaugti savo atradimais. Kiti – nuolat ieško ar meta ieškoti, bet nuolat jaučia nepasitenkinimą“.

Profesorius mano, kad laimės darbe nėra ar bent jau jos ieškoti reikėtų ne tuo adresu: „Manau, būti laimingu ar nelaimingu įvairiose srityse – tai yra paties žmogaus pasirinkimas. Kai kurie šiuos pasirinkimus daro sąmoningai, kiti – ne. Be to, kalbant apie laimę, negali būti viskas tik juoda-balta. Žmogus gali būti šiek tiek laimingas arba ne. Tai kintanti būsena net ir dienos eigoje: atėjau į darbą geros nuotaikos, kažkas ją pagadino, bet susitvarkiau su sunkiomis užduotimis – nuotaika pasitaisė ir t.t.“

M. Tvarijonavičiaus teigimu, kaip žiūrime į situaciją, tai yra mūsų pasirinkimas. Atskira psichoterapijos kryptis, racionalioji elgesio emocijų terapija, yra grindžiama būtent šia paradigma, kad žmonės renkasi savo požiūrį. Tame tarpe ir požiūrį, ar jie jaučiasi laimingi darbe.

Viskas priklauso nuo laimės apibrėžimo

Situacijos darbe gerokai palengvina pasirinkimą būti ar nebūti laimingu darbe. Kai darbas patinka, kai sekasi, kai matosi prasmė – viskas gerai. „Būna žmonių, kurie tikina nejaučiantys, kad dirba. Žodžiu, jei mėgstu savo darbą šioje karjeros stotelėje man bus lengviau jaustis laimingu ir džiaugtis“, – tvirtina organizacijų konsultatas.

Tačiau, pasak jo, svarbus ir aplinkinių vaidmuo. Palaikantis ir pridedamąją vertę gebantis parodyti vadovas, bendradarbiaujantys, nekonkuruojantys ir padedantys kolegos – taip pat svarbus veiksnys, kad žmogus darbe pasijustų laimingas. Tačiau jei žmogus bus pasirinkęs džiugesio nejausti, net ir palankiausios aplinkybės nepadės.

„Čia reikėtų pagalvoti, ką mes laikome laime darbe. Ar tai yra tas momentinis džiaugsmas, kad šią akimirką aš laimingas, nes atliekų mėgiamą užduotį, o mano vadovas ir kolegos mane palaiko. Ar tai yra didesnė laimė, kai aš, reflektuodamas apie darbą, manau, kad darau reikšmingus dalykus, kad kažką paliksiu po savęs. O galbūt kalbame apie laimę darbe iš vadovų pusės iš organizacijos pusės, kas yra laimingas vadovas, kas yra laiminga organizacija, jeigu visa organizacija pasiekia iškeltus tikslus ir susitvarko su iššūkiais? O galbūt mes į laimę žiūrim dar plačiau?“, – vardija VU lektorius M. Tvarijonavičius.

Kodėl svarbus balansas tarp pasitenkinimo ir nepasitenkinimo?

„Nereikėtų galvoti, kad būti laimingu yra visada gerai, o nelaimingu – kažkas blogo. Man labai įstrigo posakis, kad jeigu nori kažką pakeisti, turi būti nepatenkintas. Būtent nepasitenkinimas esama situacija dažniausiai tampa akstinu, varančiu į priekį, suteikiančiu motyvacijos energijos jėgos įveikti sudėtingus dalykus“, – mano konsultantas personalo klausimais.

Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad kalbant apie laimę, reikia gebėti ir disciplinuoti save. Viena vertus, nukreipt į tikslą, susimotyvuoti. Antra, stabtelti, pasidžiaugti tuo, kas nuveikta šią akimirką. Be to, pamatyti ir tai, kas galbūt gali būti pasiekta. Taigi, sugebėti balansuoti tarp pasitenkinimo ir nepasitenkinimo.

Prasmės paieškos

Prasmė, pasak prof. M. Tvarijonavičiaus, yra be galo subjektyvus dalykas ir tai, kas vienas žmogui yra prasminga. Kitam gali būti visiškai bergždžia. Maža to, ne tiktai žmonės, bet ir įmonės ieško skirtingų prasminių dalykų savo veikloje. Prasmė darbe greičiausiai bus susijusi ir su jaučiama prasme už biuro ribų.

„Man atrodo, kad reikėtų žvelgti plačiau, kas man prasminga visame tame, ką aš darau. Jeigu darbas šitame karjeros etape nėra toks labai prasmingas, tai tiesiog yra techninis paprastas darbas, prasmę aš galiu atrasti savanorystėje“, – teigia tyrėjas.

Vadovų vaidmuo

Pasak, dr. M. Tvarijonavičiaus, ant vadovų pečių gula tikrai didelė atsakomybė už tai, koks yra klimatas organizacijoje, kaip yra įveikiami iššūkiai organizacijoje, kaip yra dirbama su kliūtimis, ar jis sprendžiamos, ar paliekamos savieigai. Lyderio vaidmuo labai svarbus įvairiuose procesuose – tiek kuriat tikslus ir uždavinius, tiek teikiant grįžtamąjį ryšį.

Taip pat labai svarbu, kad vadovai organizacijos vertybes demonstruotų savo pavyzdžiu. Jeigu organizacijos lūkestis arba vertybė yra, pavyzdžiui, punktualumas, bet vadovas leidžia sau vėluoti į susirinkimus sisteminga, ko gero, darbuotojai, žiūrėdami į vertybes ir žiūrėdami į vadovo elgesį, nebus įtikinti.

„Vis tik svarbiausia, kaip mes elgiamės netikėtose situacijose ir kai ištinka kažkokia netikėta situacija, kaip kolektyvas jas sprendžia ir va tada pasirodo tie tikrieji vertybiniai pamatiniai dalykai komandoje, kurie dažnai sutvirtina komandą“, – mano VU mokslininkas.

Ar tikrai labiausiai motyvuoja atlyginimas?

M. Tvarijonavičiaus teigimu, motyvacija – labai įdomus ir kompleksinis dalykas: „Pradėčiau nuo to, kad žmonės motyvuoja dalykai, kurių jie neturi. Ir jeigu aš galvoju, kad tikrai norėčiau naujo automobilio, jį įsigijęs, aš jau ko gero, po kurio laiko pradėsiu norėti kažko kito. Jeigu aš galvoju, kad mane tikrai motyvuotų didesnis atlyginimas, tai pradės gauti didesnį atlyginimą. Po kurio laiko šį priimsiu kaip normą ir norėsiu šiek tiek daugiau.“

Tyrimai rodo, kad atlyginimų pakėlimas jisai motyvuoja keletą mėnesių: „Tai nėra amžina motyvacijos padidinimo strategija, juk negali nuolatos kelti atlyginimų. Žmones motyvuoja labai skirtingi dalykai: jeigu pastatysim darbe spragėsių aparatą, pripirksim vaisių, leisim atsivesti savo augintinius, dalį žmonių tai motyvuos. Kitus priešingai – demotyvuos.“

Taigi, mokslininkas mano, kad nėra vienos formulės, nėra vieno recepto, kaip motyvuoti visus žmones. Tačiau čia padėti gali individualus požiūris, leidžiantis žmonėms būti unikaliais ir pasirinkti jiems tinkančias motyvacines priemones.

VU informacija