ŠMSM primena, kaip ugdymo įstaigos turėtų elgtis krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu

Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis, ugdymo įstaigų vadovai atsako už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savo vadovaujamoje įstaigoje, įskaitant ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimą ir jo įgyvendinimą įstaigoje.

Gavus perspėjimo pranešimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo turi būti priimami įstaigos viduje, užtikrinant aiškią komunikaciją su darbuotojais ir mokinių tėvais (globėjais).

Gavus pranešimą apie oro pavojų, ugdymo įstaigos turi mokinius nedelsiant nukreipti į priedangas ar kitas saugias vietas, nustatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Mokiniai, darbuotojai ir kiti ugdymo įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangose ar kitose saugiose vietose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

Ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą. Ugdymo įstaigos turi užtikrinti tinkamą komunikaciją su mokinių tėvais (globėjais) – informuoti, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, paprašyti tėvų nesiimti veiksmų iki atskiro pranešimo.

Šios dienos atvejis parodė, kad didelė dalis mokyklų į oro pavojaus signalus reagavo tinkamai ir atsakingai. Vis dėlto, fiksuoti ir atvejai, kurie neturi pasikartoti, tarp jų – ugdymo įstaigos darbuotojai prašė tėvų atvykti pasiimti vaikų arba dalis tėvų to ėmėsi savarankiškai, ne visi ugdymo įstaigų vadovai organizavo įstaigos veiksmus pagal savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir rekomenduojamą tvarką.

Rekomendacijos ugdymo įstaigoms

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir ramų reagavimą krizinių situacijų metu, ugdymo įstaigoms rekomenduojama:

• peržiūrėti ir, esant poreikiui, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypatingą dėmesį skiriant gyventojų perspėjimo signalų dėl oro pavojaus atvejams;
• užtikrinti, kad visi įstaigos darbuotojai būtų supažindinti su įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planu ir jame nustatytomis procedūromis;
• supažindinti įstaigos darbuotojus su atsakingų institucijų parengtomis rekomendacijomis, kaip elgtis įvairių situacijų metu (pvz., gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms rekomendacijas skelbiamas www.lt72.lt), vykdyti civilinės saugos mokymus ir pratybas.

Civilinės saugos mokymai ir pratybos yra laikomi neatskiriama pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms dalimi, nes jų metu darbuotojai supažindinami su galimomis grėsmėmis, gyventojų perspėjimo signalų reikšme, konkrečiais veiksmais, kuriuos būtina atlikti skirtingų situacijų metu (pvz., oro pavojaus, evakavimo, slėpimosi atvejais), tarpusavio veiksmų koordinavimu ir atsakomybėmis.

Ministerija taip pat ragina ugdymo įstaigas organizuoti visų rūšių krizių valdymo, taip pat – ir ekstremalių situacijų, pratybas, stiprinti darbuotojų pasirengimą, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo algoritmus ir su jais pakartotinai supažindinti visą mokyklos bendruomenę.

Savivaldybės atsako už pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje veikiančios ugdymo įstaigos turėtų parengtus ir galiojančius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, būtų sudarytos sąlygos šių planų įgyvendinimui (įskaitant priedangas ar kitas saugias vietas), krizinių situacijų metu gyventojai ir įstaigos gautų aiškią ir savalaikę informaciją bei metodinę pagalbą.

Gegužės 22 d.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su Nacionaline švietimo agentūra savivaldybių bei ugdymo įstaigų vadovus kvies į pakartotinį posėdį, kuriame bus dar kartą pateikiama informacija apie veiksmus krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu.

Ugdymo įstaigoms: kaip elgtis krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu 

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija