Tarptautinis tyrimas: jaunuolių karjeros konsultavimas - iššūkis ne vienai šaliai

Baigus mokyklą – kur toliau? Į šį klausimą dauguma jaunuolių regionuose atsakymo ieško patys, tačiau ne visada sulaukia reikiamos pagalbos. Nors mokyklose formaliai teikiamos konsultacijos, daugelis jaunuolių iki 19 metų vis dar jaučiasi stokojantys informacijos ir praktinės paramos priimti karjeros sprendimams. Tokias tendencijas atskleidė tarptautinis projektas „Open Yourself for Career Skills“, kurio tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos tyrėjai, bendradarbiaudami su Visuomenės ir verslo plėtros institutu bei partneriais Latvijoje, Islandijoje ir Ispanijoje. Tyrimas buvo grindžiamas Europos Sąjungos karjeros konsultavimo gairėmis, kuriose išskiriamos keturios pagrindinės sritys: savęs pažinimas, informacijos paieška, karjeros planavimas ir karjeros valdymas.

Jaunimo karjeros pasirinkimai glaudžiai susiję su jų gyvenamąja aplinka ir turimomis galimybėmis. Regionuose gyvenantiems jaunuoliams dažnai tenka priimti sprendimus esant ribotam konsultavimo paslaugų prieinamumui ir siauresnei studijų ar darbo krypčių įvairovei. Tokiose sąlygose ypač svarbus tampa neformaliojo ugdymo vaidmuo – jis suteikia papildomų galimybių pažinti save, įgyti praktinių įgūdžių ir gauti individualios pagalbos. Projekto „Open Yourself for Career Skills“ tyrimas leido išsamiau pažvelgti į šią situaciją, išryškinant pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria jaunuoliai bei juos konsultuojantys jaunimo darbuotojai.

Analizė parodė, kad jaunuoliams svarbiausia – galimybė konsultuotis saugioje ir palaikančioje aplinkoje, kurioje jie gali atvirai išsakyti savo lūkesčius bei abejones. Jauni žmonės akcentavo, kad vien informacijos apie studijas ar profesijas nepakanka – jiems reikalingas kokybiškas grįžtamasis ryšys, individualūs patarimai ir praktiniai užsiėmimai, padedantys aiškiau suprasti savo stiprybes bei pasirinkimo galimybes. Tokios sąlygos leidžia konsultacijas paversti veiksmingu procesu, kuris padeda ne tik gauti atsakymus į konkrečius klausimus, bet ir ugdyti gebėjimą savarankiškai planuoti karjerą.

Apklausos duomenys rodo, kad tik trečdalis jaunuolių jaučiasi turintys pakankamai žinių priimti karjeros sprendimus, beveik pusė abejoja savo pasirengimu, o penktadalis aiškiai pripažįsta stokojantys informacijos priimti karjeros sprendimams. Skirtingoms amžiaus grupėms aktualūs nevienodi akcentai – jaunesni moksleiviai labiau pabrėžė savęs pažinimo ir informacijos poreikį, o vyresni (17–19 metų) – planavimo bei sprendimų priėmimo pagalbą. Regionuose gyvenantys jaunuoliai dažniau nurodė, kad mokyklose teikiamos konsultacijos yra pernelyg bendro pobūdžio ir neatliepia individualių poreikių. Fokus grupių diskusijose dalyvavę jaunimo darbuotojai pabrėžė, kad jų galimybės suteikti kokybišką pagalbą neretai ribojamos ne tik didelio darbo krūvio ar trūkstamų resursų, bet ir tuo, kad sisteminių mokymų apie karjeros konsultavimą neformalaus ugdymo erdvėse tiesiog stokojama. Todėl daugelis konsultantų žinias šioje srityje įgyja savarankiškai – remiasi savo patirtimi, ieško informacijos internete ar mokosi iš kolegų praktikos. Tuo pat metu jie mato didelį neformaliojo ugdymo potencialą padėti jaunimui atrasti stiprybes, įgyti praktinių įgūdžių ir labiau pasitikėti savo pasirinkimais.

Remiantis tyrimo rezultatais, rekomenduojama stiprinti karjeros konsultavimo sistemą regionuose, ypatingą dėmesį skiriant neformaliojo ugdymo erdvėms. Svarbu užtikrinti nuoseklų jaunimo darbuotojų rengimą karjeros konsultavimo temomis, nes šiuo metu jų kompetencijos dažnai formuojamos fragmentiškai – savarankiškai ieškant informacijos ar remiantis asmenine patirtimi. Taip pat būtina didinti individualių konsultacijų prieinamumą, skatinti praktinius užsiėmimus bei mentorystės programas, kurios padėtų jaunuoliams labiau pasitikėti savo sprendimais. Galiausiai, rekomenduojama glaudžiau integruoti formalųjį ir neformalųjį sektorius, kad jaunuoliai gautų vientisą, nuoseklų ir kokybišką pagalbą renkantis karjeros kelią.

Nepaisant bendrų tendencijų, tyrimas atskleidė ir skirtumus tarp šalių. Lietuvoje ir Latvijoje daugiausia iššūkių kyla dėl ribotų konsultacijų regionuose, kai mokyklose teikiama pagalba dažnai būna fragmentiška, o papildomos konsultacijų paslaugos už mokyklos ribų sunkiai pasiekiamos. Islandijoje situacija pasirodė prasčiausia – tirtame regione jaunimo centrai faktiškai neveikia, todėl pagalbos galimybių už mokyklos ribų jaunuoliams labai stokojama. Tuo tarpu Ispanijoje regioninė sistema veikia stipriau: savivaldybių lygmeniu siūloma daugiau konsultavimo paslaugų, o mentorystės praktikos taikomos plačiau ir sistemingiau. Šie skirtumai leidžia pamatyti, kad nors problematika yra panaši, nacionaliniai kontekstai nulemia jaunuolių turimų galimybių mastą bei kokybę.

Šie panašumai ir skirtumai rodo, kad jaunuolių karjeros konsultavimas yra iššūkis ne tik vienai šaliai, bet ir visai Europai. Tarptautinis projektas „Open Yourself for Career Skills“ suteikė galimybę palyginti patirtis, pasidalyti gerąja praktika ir kartu ieškoti sprendimų, kurie padėtų regionų jaunimui priimti tvirtus, pasitikėjimu grįstus karjeros sprendimus. Remiantis tyrimo rezultatais, kitas projekto žingsnis – sukurti mobiliąją aplikaciją, kuri padėtų užtikrinti platesnį informacijos prieinamumą, individualizuotą grįžtamąjį ryšį ir geresnę komunikaciją tarp jaunimo ir konsultantų. Tai atveria galimybę konsultavimą padaryti prieinamesnį ir artimesnį kasdieniam jaunuolių gyvenimui, o tarptautinis bendradarbiavimas suteikia erdvę šiuos sprendimus išbandyti, tobulinti ir pritaikyti įvairiuose Europos regionuose.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos tyrėjai: lekt. Justinas Staliūnas, prof. dr. Andrius Stasiukynas.

Tyrimo rezultatai ČIA. 

Tyrimo pristatymas ČIA. 

MRU informacija